Legislator Case Law & Legislation
TAR.04152D91298A AI generated

TAR.04152D91298A · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number TAR.04152D91298A
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko Rimanto Remeikos pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d.

Legislator headnote

AI generated

TAR.04152D91298A · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko Rimanto Remeikos pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos statybos ir

urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schemos paskelbimo“ atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 8 ir 10 straipsniams

Administracinė byla Nr. I6-03/2007

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Virgilijaus

Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Rimanto Remeikos atstovui advokatui Ramūnui

Petrėčiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos atstovei Emai Būtėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario

Rimanto Remeikos pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d.

įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarkos“ 2 straipsniui, 8 straipsniui, 10 straipsniui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Lietuvos Respublikos Seimo narys

Rimantas Remeika 2005 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą,

prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos

paskelbimo“ (toliau – ir 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212) neprieštarauja

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsniui, 8

straipsniui, 10 straipsniui. Pareiškėjas nurodo, kad 1991 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos,

Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės

valstybinio rezervato įsteigimo“ (Žin., 1991,

Nr. 13-332) įsteigė Trakų istorinį nacionalinį parką. 1992 m. balandžio 22 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko

laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562) buvo

patvirtinti Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, kurių 3 straipsnio 2 dalyje pažymima, kad Trakų

istorinio nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko planavimo

schemą. 1993 m. lapkričio 9 d. Lietuvos

Respublikos Seimas priėmė Saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr.

63-1188), kurio 1 straipsnyje pažymima, kad

šio įstatymo tikslas – reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su

saugomomis teritorijomis. Šio įstatymo 24 straipsnyje

pažymima, kad valstybinių parkų teritorijose išskiriamos

išsaugančios (rezervatai ir draustiniai), apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos

ir saugomi kraštovaizdžio objektai. Šios ir

galimos kitos zonos nustatomos parkų teritorinio planavimo dokumentuose,

kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Abejones ginčijamo norminio

administracinio akto teisėtumu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos

patvirtinimo“ (toliau – ir 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912) (Žin., 1993, Nr. 68-1287), kuriuo nutarė

patvirtinti Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktą Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą). Lietuvos

Respublikos Vyriausybė „Valstybės žiniose“ nepaskelbė

nei parko teritorijos su funkcinėmis zonomis plano, nei aiškinamojo rašto

(Žin., 1993, Nr. 68-1287). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos

Respublikos Seimo internetinėje svetainėje www.lrs.lt su tuo metu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu yra pateikiama „Trakų istorinio nacionalinio

parko planavimo schema“, t. y. 1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos

Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr.

212 paskelbtas Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamasis raštas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 95 straipsnį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose, visų Vyriausybės

narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. Iš

aukščiau paminėtų įstatymų ir poįstatyminių aktų darytina išvada, kad Vyriausybė, 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912

patvirtindama Trakų istorinio nacionalinio

parko planavimo schemą ir nustatydama rekreacines, ūkines ir kitas zonas,

kraštovaizdžio objektus Trakų istorinio

nacionalinio parko teritorijoje pagal suteiktus Saugomų teritorijų įstatymo 24

straipsnyje įgalinimus, taip sureguliuodama

visuomeninius santykius šioje teritorijoje – sprendė valstybės valdymo reikalą.

3. 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Vienas iš šio principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. Konstitucinis Teismas 1994 m.

kovo 1 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens

reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų“.

Teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai. Teisė

negali būti nevieša. Konstituciniai reikalavimai, kad galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į

ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada

turi priimti nutarimus, ir jie turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai

yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai

nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie yra skirti.

4. Vadovaujantis Įstatymo (Žin., 1993,

Nr. 12-926 redakcija) 2 straipsnio 3 dalimi, pareigą paskelbti „Valstybės žiniose“ ginčijamą Vyriausybės

nutarimą turėjo jį pasirašę pareigūnai, t. y. Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius ir Pramonės ir prekybos

ministras, l. e. Statybos ir urbanistikos ministro pareigas Juozas Klimašauskas. Tačiau „Valstybės žiniose“

(Žin., 1993, Nr. 68-1287) pačio dokumento – Trakų

istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (parko teritorijos su

funkcinėmis zonomis plano ir aiškinamojo rašto)

– nepaskelbė.

1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos

Respublikos Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ (Žin., 1994, Nr. 10-162) paskelbė aukščiau minimą teisės aktą „Valstybės

žiniose“. Tačiau buvo paskelbtas tik Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamasis raštas, o įsakyme buvo

nurodyta, kad „Planas neskelbiamas. Su juo

galima susipažinti Statybos ir urbanistikos ministerijoje, Trakų rajono

valdyboje, Trakų istoriniame nacionaliniame

parke“.

5. 1999 m. liepos 9 d. nutarime

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną

visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę

galią. Priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima,

nes keičiant juose konkrečiai išdėstytą turinį, keičiasi ir viso norminio teisės akto turinys“.

Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schemą sudaro ne tik aiškinamasis raštas, bet ir

teritorijos su funkcinėmis zonomis planas (grafinė

dalis), kuri nėra paskelbta „Valstybės žiniose“. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministras 1993 m.

gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ nusprendė

paskelbti 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimą Nr. 912 ir jį paskelbė „Valstybės žiniose“, tačiau, pasak

pareiškėjo, minėtas įsakymas prieštarauja

Įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, nes Vyriausybės nutarimą paskelbė neįgaliotas

šį veiksmą atlikti asmuo.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija atsiliepime į Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimą nurodė, kad ginčijamas

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniui, 8 straipsniui, 10 straipsniui. Savo

poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Trakų istorinis nacionalinis parkas

įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244. 1993 m. lapkričio

24 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų

įstatymui (Žin., 1993, Nr. 63-1188), Trakų istorinis nacionalinis parkas turėjo

būti tvarkomas ir veikla jame vykdoma

laikantis šio įstatymo nuostatų. Minėto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje

nustatyta, jog saugomos teritorijos tvarkomos

pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymų leidėjas šiuo atveju išskyrė

dvi rūšis dokumentų, pagal kuriuos tvarkomos saugomos teritorijos, t. y. įstatymus, kurie suprantami plačiąja

prasme bei apima ir kitus teisės aktus, ir teritorijų planavimo dokumentus, kurių rengimą, tvirtinimą, galiojimą

nustato teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės

aktai. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimui ir įsigaliojimui reikalavimus

nustatė Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarkos“. Vadovaujantis minėto Įstatymo

nuostatomis, „Valstybės žiniose“ paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912, t. y.

sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento – Trakų

istorinio nacionalinio parko planavimo schemos – patvirtinimo.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 buvo parengtas ir patvirtintas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymo įsigaliojimo pagal tuo metu galiojusių teisės

aktų reikalavimus, o būtent, pagal 1993 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr.

161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio

planavimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-251) patvirtintus Lietuvos Respublikos

teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus

(toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5.2.2. punktą teritorijų planavimo

dokumentams buvo priskirti specialios paskirties

teritorijų (Žemės, miškų ir vandens ūkio rekreacinių, saugomų ir kitų) bei infrastruktūros sistemų planai. Pagal

Nuostatų 8 punktą tokie dokumentai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, taip pat

juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal Nuostatų

19, 22 ir kitų punktų reikalavimus visuomenė į teritorijų planavimo procesą

būdavo įtraukiama pirminiame etape, t. y.

paskelbiant visuomenei apie projektavimo darbų tikslus, pradžią bei pabaigą,

suteikiant teisę reikšti pretenzijas ir pan.

Visuomenė taip pat buvo supažindinama su jau parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

3. Analizuojant Vyriausybės 1993 m.

gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad atsižvelgiant į

teritorijų planavimo dokumentų specifiškumą ir jų paskelbimo technines galimybes, buvo numatyta atskira

teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas šiuo metu galiojančiame

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatyme. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 10 dalį patvirtintas valstybės

apskrities bendrasis (generalinis) planas įsigalioja

kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl bendrojo

(generalinio) plano patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Pagal Teritorijų

planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimas,

Vyriausybė, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialaus plano

patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių

administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl

specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas

vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų

įsigaliojimo data. Įstatymų leidėjas,

Teritorijų planavimo įstatyme nustatydamas teritorijų planavimo dokumentų

skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, reikalauja paskelbti

tik teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusį teisės aktą (įsakymą, nutarimą). Pagal Teritorijų planavimo

įstatyme nustatytą teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką pats patvirtintas

teritorijų planavimo dokumentas nėra skelbiamas „Valstybės žiniose“.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarime pažymėta, kad „Konstitucija expressis verbis nenustato teisės aktų

oficialaus paskelbimo šaltinių ar visų galimų paskelbimo būdų. Tai nustatyti turi įstatymų leidėjas. Reguliuodamas

šiuos santykius, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teisės aktų įvairovę ir jų turinį, gali nustatyti

diferencijuotą teisinį reguliavimą“. Nustatant tokį reguliavimą, įstatymų leidėjas visais atvejais turi užtikrinti

Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimus. Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schemos patvirtinimo atveju šio teritorijų

planavimo dokumento paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimai buvo

įgyvendinti vykdant Nuostatų 19, 22 ir kituose

punktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su visuomenės informavimu ir

dalyvavimu teritorijų planavimo procese. Šių

reikalavimų įgyvendinimą patvirtina faktai, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m.

gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 visuomenė informuota

apie Vyriausybės priimtą sprendimą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą

ir jame nurodoma, kur galima susipažinti su

minėtu dokumentu, taip pat faktas, kad Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schema buvo pateikta suinteresuotoms

valstybės institucijoms. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema buvo paskelbta ir patvirtinta laikantis

viešumo, oficialumo ir kitų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų skelbimui ir įsigaliojimui nustatytų

reikalavimų.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą

Nr. 912, kuriuo patvirtinta Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schema, vadovaudamiesi Konstitucijos 95 straipsnio

2 dalimi pasirašė įgalioti pareigūnai, t. y.

Ministras Pirmininkas ir Statybos ir urbanistikos ministro pareigas laikinai

einantis Pramonės ir prekybos ministras. Įstatymo 2

straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimtus teisės aktus skelbia juos pasirašę pareigūnai. Šis reikalavimas siejamas

su asmens pareigomis, o ne pačiu asmeniu. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912, vadovaujantis

Įstatymo 2 ir 8 straipsnio nustatyta tvarka,

buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Tokiu būdu buvo paskelbtas sprendimas dėl

teritorijų planavimo dokumento – Trakų istorinio

nacionalinio parko planavimo schemos – patvirtinimo. Veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke vykdoma ir

parkas tvarkomas vadovaujantis įstatymais bei vadovaujantis

minėtu Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912.

6. Pagal Nuostatų reikalavimus,

siekiant pakartotinai informuoti visuomenę apie jau patvirtintą ir galiojantį teritorinio planavimo dokumentą,

vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, taip pat įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m.

gegužės 17 d. nutarimu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos

ministerijų pagrindinių funkcijų“ Statybos ir urbanistikos ministerijai

nustatytas funkcijas, 1993 m. gruodžio 20 d.

priimtas įsakymas Nr. 212, kuriame nebuvo nustatomos, keičiamos ar

pripažįstamos netekusiomis galios teisės

normos. Jis buvo priimtas siekiant užtikrinti teritorinio dokumentų viešumo ir

oficialaus paskelbimo reikalavimą bei informuoti

visuomenę apie teritorinio planavimo pabaigą, ir apie tai, kur galima susipažinti su patvirtintu teritorinio planavimo

dokumentu.

7. Statybos ir urbanistikos

ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo

schemos paskelbimo“ teisės normų nenustato, nekeičia ir nepripažįsta netekusiomis galios, pagrindinė jo paskirtis – informuoti

visuomenę. Trakų istorinis nacionalinis parkas tvarkomas

ir veikla jame vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.

gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų

istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“. Todėl Statybos

ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d.

įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ nėra norminio pobūdžio teisės

aktas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio nuostatas jo teisėtumo nagrinėjimas nepriskirtinas

administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad

norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai

dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių

dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų

ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais

požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis

panašius visuomeninius santykius, toliau

veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio

13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas,

nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Panašiai norminis

administracinis aktas apibrėžiamas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje: norminis administracinis

aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės

aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai

teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo

specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą

dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi

į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės

pasekmės ir pan. (Administracinių bylų

teisenos įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 92, 110, 111, 112, 116 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993

m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ prigimtį,

konstatuoja, kad šis įsakymas neatitinka norminio

administracinio akto požymių.

Lietuvos Respublikos Statybos ir

urbanistikos ministras 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schemos paskelbimo“ įsakė „Paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.

912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo

schemos patvirtinimo“ patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo

schemą (parko teritorijos su funkcinėmis

zonomis planą ir aiškinamąjį raštą)“. Kadangi šiuo Įsakymu buvo paskelbtas tik

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6

d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintos Trakų

istorinio nacionalinio parko planavimo schemos dalis

– aiškinamasis raštas, todėl Įsakyme nurodyta, kad „Planas neskelbiamas. Su juo

galima susipažinti Statybos ir urbanistikos

ministerijoje, Trakų rajono valdyboje, Trakų nacionalinio parko direkcijoje“.

Šiuo Įsakymu nėra nustatytos jokios elgesio taisyklės,

skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Juo tik sudaroma galimybė susipažinti su Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu

Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“

patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko

planavimo schema, – dalį šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto norminio teisės akto (aiškinamąjį raštą) paskelbiant

„Valstybės žiniose“, ir nurodant valstybės ir savivaldybės institucijas bei įstaigas, kuriose galima susipažinti su

kita šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto norminio teisės akto dalimi (parko teritorijos su

funkcinėmis zonomis planu). Tai suponuoja išvadą, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos

1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų

istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ neatitinka norminių

teisės aktų požymių (Administracinių bylų

teisenos įstatymo 2 str. 13 d.), todėl šio Įsakymo teisėtumo tyrimas norminio

administracinio akto teisėtumo tyrimo tvarka

nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl byla dėl Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos

ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“

teisėtumo nutrauktina (Administracinių bylų

teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu 102 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą pagal Lietuvos

Respublikos Seimo nario Rimanto Remeikos pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos statybos ir

urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos

paskelbimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo

„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarkos“ 2 straipsniui, 8 straipsniui, 10

straipsniui nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

_________________