AS-662-391-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-391/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04406-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M., A. K., G. N., G. P., G. I., O. R., R. S., R. S., T. M. ir Z. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M., A. K., G. N., G. P., G. I., O. R., R. S., R. S., T. M. ir Z. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai I. M., A. K., G. N., G. P., G. I., O. R., R. S., R. S., T. M. ir Z. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundu prašė priteisti nuo 2009 m. gegužės 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Iš pareikšto reikalavimo ir pateiktos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjai prašo priteisti atitinkamą atlyginimo dalį, kuri susidarė dėl 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XI-227 ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363 sumažintos pareiginės algos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi pašalino Lietuvos valstybę iš atsakovų ir sustabdė administracinę bylą Nr. I-1863-244/2014 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracines bylas Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai minėtose bylose apskųsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoms byloms nusprendė sudaryti išplėstines teisėjų kolegijas ir skyrė Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014. Teismo vertinimu, nagrinėjama byla ir minėtos administracinės bylos yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas darė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014. Be to, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013, teismas pašalino Lietuvos valstybę iš atsakovų.

II. Pareiškėjai I. M., A. K., G. N., G. P., G. I., O. R., R. S., R. S., T. M. ir Z. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų teigimu, teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 98 straipsnio nuostatas. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti bylos sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose ir spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų administracinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti jose. Teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neatsižvelgė į ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus nurodyti motyvus, nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kuriais vadovaujantis buvo priimti atitinkami sprendimai administracinėse bylose Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, taip apribojant proceso dalyvių galimybes ginti savo teises.

Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012 ir teigia, jog sustabdžius bylą, užsitęsia teismo procesas. Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, analogiškos bylos yra bylos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tokia analogiškų bylų samprata suformuluota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakoma, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009 ir kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011 ir kt.).

Nors nėra galimybių susipažinti su visais skundžiamojoje nutartyje nurodytais administracinėse bylose Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 priimtais teismų sprendimais ir juose nurodytais motyvais, tačiau akivaizdu, kad šiose administracinėse bylose analizuotos faktinės aplinkybės bei jų pagrindu teismo padarytos teisinės išvados nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje Nr. I-1863-244/2014. Administracinėse bylose Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 buvo aktualus 3 metų senaties terminas ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo taikymas valstybės tarnautojams. Šioje byloje pareiškėjai yra prokurorai, kurių teisinį statusą apibrėžia kiti įstatymai ir kurių atžvilgiu Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė. Be to, patikslintame 2014 m. sausio 28 d. skunde prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. už paskutiniuosius trejus metus iki skundo teismui padavimo dienos. Vien dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog sprendimai administracinėse bylose Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 nesusiję su byla ir jų peržiūrėjimas apeliacine tvarka negali būti pagrindu stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą.

Pažymi, kad posėdžio metu teismo buvo prašyta spręsti proceso sustabdymo klausimą tik tuo atveju, jei teismas pats negalėtų priimti sprendimo dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taikymo prokurorams priteisiant neišmokėtas darbo užmokesčio sumas. Kadangi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog byla sustabdoma, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, o šiuo atveju Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs dėl atitinkamo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai, tik nepasisakė dėl jo taikymo prokurorams, todėl manytina, kad šiuo klausimu pasisakyti galėtų ir šią bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismo buvo prašoma taikyti ABTĮ 98 straipsnį tik tuo atveju, jei jis nuspręstų, jog reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti (spręsti), ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 17 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam prokurorų nepriklausomumo principui. Bylą nagrinėjęs teismas šiuo klausimu nepasisakė. Mano, kad nutartis, kuria buvo sustabdyta byla, nepagrįstai užkirto kelią tolesnei bylos eigai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pašalino Lietuvos valstybę iš atsakovų ir sustabdė administracinę bylą Nr. I-1863-244/2014 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo sustabdyta administracinė byla. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012).

Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė dėl to, jog nagrinėjama byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014 yra analogiškos, kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo ir apsiribojo lakonišku aplinkybių konstatavimu.

Pareiškėjai skundu, kurį patikslino, nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1863-244/2014 kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjai byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, teigiantys, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme prokurorų atlyginimą nustatančio priedėlio prieštaravimo Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1327/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 20 660,93 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. jai buvo privalu mokėti. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1403/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XI-227 (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nė vienoje iš administracinių bylų, kurių pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje Nr. I-1863-244/2014 aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą administracinėje byloje Nr. I-1863-244/2014 bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013. Minėtose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Šiuo atveju pritartina pareiškėjų argumentui, jog administracinių bylų Nr. I-578-624/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje Nr. I-1863-244/2014. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręsti ginčai administracinėse bylose Nr. A-1327/2014 ir Nr. A-1403/2014, todėl administracinę bylą Nr. I-1863-244/2014 sustabdė nepagrįstai.

Pažymėtina, jog pareiškėjai teismo prašė taikyti ABTĮ 98 straipsnį tik tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti (spręsti), ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 17 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam prokurorų nepriklausomumo principui. Kaip teisingai pastebi pareiškėjai, bylą nagrinėjęs teismas šiuo klausimu nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nepagrįstai sustabdė bylą, naikintina ir byla dėl administracinės bylos sustabdymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. M., A. K., G. N., G. P., G. I., O. R., R. S., R. S., T. M. ir Z. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius