A-2621-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2621-662/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00384-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. M. (P. M.),

jo atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui Sabai Kerdikoshviliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (P. M.) administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, URC) teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (P. M.) (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą.

Paaiškino, jog užsienietis su žmona ir mažamečiais vaikais neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, būdamas prieglobsčio prašytoju, buvo apgyvendintas URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau 2015 m. sausio 13 d., pasinaudodamas laisvo judėjimo galimybe, su šeima išvyko iš URC, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Kalvarijos užkardoje išvykstant iš Lietuvos. Teismo sprendimu užsienietis buvo sulaikytas URC iki 2015 m. balandžio 18 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. kovo 30 d. pratęsė užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą iki 2015 m. birželio 17 d., todėl yra pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą. Užsieniečio tapatybė nustatyta. Užsieniečio sutuoktinei N. P. sulaikymas panaikintas, ji su mažamečiais vaikais apgyvendinta URC be judėjimo laisvės apribojimo.

(duomenys neskelbtini) pilietis P. M. paaiškino, kad būdamas sulaikytas negali bendrauti su šeima bei padėti žmonai prižiūrėti vaikus, jo buvimas atskirai nuo vaikų daro vaikams visapusišką žalą. Nurodė, kad nebandė su šeima išvykti iš Lietuvos Respublikos, tiesiog laukė iš Lenkijos Respublikos atvažiuojančio asmens, kuris jam buvo skolingas ir turėjo atvežti pinigus.

Užsieniečio atstovas advokatas P. Eigminas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, šeimos su nepilnamečiais vaikais asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad yra ypatingi atvejai, dėl kurių užsienietis turi būti sulaikytas. Užsienietis turi mažamečius vaikus, padarė išvadas, todėl jam galėtų būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo laisvės apribojimų.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 16-17) Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. liepos 18 d.

Teismas nustatė, jog Migracijos departamento 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-393 (duomenys neskelbtini) piliečio P. M., gim. (duomenys neskelbtini) prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtas nagrinėti iš esmės, užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis P. M. sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 18 d. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad užsienietis, nesulaukęs prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo išsprendimo, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, tuo trukdo priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties.

Teismas išdėstė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nepriimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, laikytina, kad visos prieglobsčio procedūros metu siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl užsieniečio išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir dėl to Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas – Migracijos departamentas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu pratęsė užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą iki 2015 m. birželio 17 d. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis P. M., turėdamas galimybę laisvai judėti, bandė su šeima išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją ir dėl to yra pagrindas manyti, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu trukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje bei vykdyti priimtą sprendimą. Teismo posėdyje užsienietis nurodė, kad jis nebūtų išvykęs į Lenkiją – atvykęs netoli Lietuvos valstybės sienos laukė iš Lenkijos atvykstančio asmens, tačiau tokie užsieniečio paaiškinimai vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, kadangi užsienietis iš karto po sulaikymo paaiškino, kad vyko į Lenkiją. Nustatyta, kad užsienietis neginčijo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu nustatytų jo sulaikymo pagrindų, po teismo sprendimo sulaikyti užsienietį priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo, teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai išlikę, todėl užsieniečio sulaikymo terminas pratęsiamas trims mėnesiams.

II. (duomenys neskelbtini) pilietis P. M. (P. M.) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23-25), kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir mano, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad užsienietis gali trukdyti priimti galutinį sprendimą ar pasislėpti vengdamas grąžinimo ar išsiuntimo procedūros. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra nurodytos aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti sprendžiant, ar yra tikimybė, jog užsienietis gali pasislėpti, tokių aplinkybių, užsieniečio manymu, šiuo atveju nėra. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su žmona ir nepilnamečiais vaikais. Remiantis Įstatymo 114 straipsnio 3 dalimi, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Užsieniečio žmona ir nepilnamečiai vaikai nėra sulaikyti ir gyvena URC, o apeliantas yra laikomas sulaikyme. Tokia situacija pažeidžia ne tik apelianto, bet ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus, šeima yra atskirta, tėvas negali būti kartu su savo vaikais, prisidėti prie jų priežiūros ir auklėjimo. Šeimos, vaikų ir tėvų atskyrimas turėtų būti pagrįstas rimtais argumentais, kad tokios priemonės atitiktų siekiamą tikslą, tačiau šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad šios šeimos atskyrimas, tėvo atskyrimas nuo vaikų yra būtinas, kad tai atitinka geriausius vaikų interesus. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto žmonos ir vaikų sulaikymo. Šiuo atveju pareiškėjo sulaikymo pagrindas negali būti pripažintas ypatingu tuo labiau, kad yra galimybė panaudoti alternatyvą, t. y. apgyvendinti užsienietį URC. Toks užsieniečio laikymas pažeidžia jo ir jo šeimos bei nepilnamečių vaikų interesus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Išdėsto, jog užsienietis savo skunde klaidingai traktuoja „prieglobsčio prašytojo“ bei „užsieniečio“ terminus, bandydamas įrodyti, jog „prieglobsčio prašytojo“ apibrėžimas neįeina į „užsieniečio“ sąvoką. Sutinkant su teiginiu, jog „užsienietis“ yra bendresnis terminas, vis dėlto niekaip negalima daryti išvados, jog prieglobsčio prašytojas nėra užsienietis, nes tai aiškiai apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. Iš užsieniečio elgesio darytina išvada, kad jis naudoja prieglobsčio procedūrą kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje išvengiant išsiuntimo į kilmės šalį bei pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe tam, kad galėtų tęsti savo kelionę toliau į vakarus. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai saugi kilmės valstybė, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, vėliau persvarstydamas sulaikymo klausimą bei pratęsdamas sulaikymo terminą, pagrįstai konstatavo, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo, tuo trukdydamas priimti bei įvykdyti Migracijos departamento sprendimą. Šiuo metu P. M. žmona N. P. turi visas galimybes rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, gyventi kartu su jais, o P. M. turi galimybę susitikti su vaikais ir žmona, taigi teigtina, kad nepilnamečių vaikų interesai šiuo konkrečiu atveju nėra pažeidžiami, skirtingai nuo situacijos, kai patys tėvai bandė neteisėtai gabenti savo vaikus į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiais savo veiksmais pažeidžiant vaikų interesus, kurių prašymų nagrinėjimas dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo vilkinamas. Nagrinėjamu atveju P. M. ne tik pats pažeidė laikino išvykimo tvarką bei Europos Sąjungos migracijos įstatymus, bet ir sąmoningai pažeidė savo nepilnamečių vaikų geriausius interesus, bandydamas juos neteisėtai išvežti iš Lietuvos Respublikos, kur jiems yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, tokiais savo veiksmais trukdant Lietuvos Respublikos valstybei tinkamai pasirūpinti jo nepilnamečiais vaikais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti ir pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. liepos 18 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-393 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jam nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtas nagrinėti iš esmės, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą (užsieniečio asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsieniečio asmens byla) l. 2). Taigi nors užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau šiuo metu Lietuvoje jis yra teisėtai, t. y. jam suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas. Kadangi remiantis minėtu sprendimu užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, darytina išvada, kad minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta numatytų Įstatymo 77 straipsnyje laikinojo teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, t. y. užsienietis atvyko ne iš saugios šalies, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai.

Bylos duomenys patvirtina, jog užsienietis su žmona N. P. ir su dviem mažamečiais savo vaikais G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, būdamas prieglobsčio prašytoju, buvo apgyvendintas URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau 2015 m. sausio 13 d., pasinaudodamas laisvo judėjimo galimybe, su šeima išvyko iš URC, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Kalvarijos užkardoje išvykstant iš Lietuvos.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 18 d. Migracijos departamentas 2015 m. kovo 30 d. pratęsė užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą iki 2015 m. birželio 17 d. Skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nustačius, kad neišnyko minėto teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, buvo patęstas iki 2015 m. liepos 18 d. Skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nustačius, kad neišnyko minėto teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, buvo patęstas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.), prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą, taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas ir ginčijamame teismo sprendime nurodytas pagrindas sulaikyti užsienietį buvo, t. y. atsižvelgiant į bandymą be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, buvo pagrindas konstatuoti, kad užsienietis trukdė priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, užsieniečio ir kitų asmenų sulaikymo metu nustatytas aplinkybes, sulaikyti asmenys teigė vykę į Lenkiją, tai patvirtino ir automobilio navigacijos duomenys (užsieniečio asmens bylos l. 4), taip pat užsieniečio paaiškinimai, duoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams (užsieniečio asmens bylos l. 6).

Dėmesys atkreiptinas į tai, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 3 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija skelbia, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas; valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti (8 str.).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – nepilnametis <...>. Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, kuriuo netenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės sienos kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 14 d. teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. P., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. užsieniečio žmoną, su dviem mažamečiais savo vaikais G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., (duomenys neskelbtini), kurie yra ir P. M. vaikai, Užsieniečių registracijos centre ir nuspręsta apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2015 m. kovo 16 d., taip pat pažymėjo, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

Užsienietis Užsieniečių registracijos centre yra sulaikytas nuo 2015 m. sausio 14 d., t. y. daugiau nei keturis mėnesius, o jo šeimai (žmonai ir vaikams) nuo 2015 m. vasario 12 d. yra paskirtas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio teigimu, jis turi labai ribotas galimybes matytis su savo šeima, taip pat rūpintis savo vaikais ir prisidėti prie jų auklėjimo. Jis akcentuoja, jog nori būti su savo žmona ir vaikais, kurie be jo jaučiasi nesaugūs, ir neketina dar kartą neteisėtai išvykti iš Lietuvos. Nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tačiau tokios priemonės tęsimas asmeniui, kuris privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, šiuo atveju vertintina kaip netikslinga priemonė ir neproporcingai apribojanti jo teises, o aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą tęsti pareiškėjo sulaikymą URC, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, atsižvelgiant į Įstatymo 114 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje nepakaktų taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, – užsieniečiui taikoma iki 2015 m. liepos 18 d.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (P. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (P. M.) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. liepos 18 d. netenkinti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį P. M. (P. M.), gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2015 m. liepos 18 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė