AS-761-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-761-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00080-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2015 m. vasario 24 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-787), kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-875-583/2015 ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir nustatytas terminas iki 2015 m. kovo 6 d. atskirojo skundo trūkumų pašalinimui. Nutartis vykdymui išsiųsta Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir LITEKO) viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) priemonėmis 2015 m. vasario 24 d. (administracinės bylos Nr. I-875-583/2015 LITEKO proceso eigos duomenys).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-875-583/2015 panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino ir tai patvirtina LITEKO duomenys apie bylos Nr. I-875-583/2015 proceso eigą. Nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, atskirojo skundo priimti nėra galimybės, todėl atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 2 d.).

II. Pareiškėjas Sodininkų bendrija „Tauras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė trūkumus, kurie iš esmės nėra trūkumai, o tik rašytinis apsirikimas, nes atskirajame skunde nurodomas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-1088, o ne skundžiamas 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-50. Iš atskirojo skundo turinio buvo galima matyti, jog kalbama būtent apie skundžiamą dokumentą, dėl kurio yra užvesta administracinė byla Nr. I-875-853/2015. Pažymi, jog ir 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-50 yra bylos medžiagos dalis, todėl manytina, jog teismas šią rašytinę klaidą galėjo suprasti. Pareiškėjas 2015 m. vasario 24 d. nutartį EPP sistemoje pamatė 2015 m. kovo 18 d., todėl negalėjo laiku ištaisyti trūkumo, nes nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo tinkamai įteikta. Yra tikimybė, jog teisėjo sekretorė įkėlė neskaitmenizuotą nutartį, kadangi 2015 m. kovo 17 d. taip pat buvo įkelta neskaitmenizuota nutartis ir tik po ilgų diskusijų telefonu su posėdžių sekretore nutartis buvo įkelta tinkamu formatu. Apie tai buvo pranešta bylą nagrinėjančiam teisėjui elektroniniu paštu, pridedant išrašą iš EPP informacinės sistemos apie prisegtą neskaitmenizuotą dokumentą. Yra tikimybė, jog buvo įsivėlusi klaida, kuri yra suprantama. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis lemia tai, jog administracinė byla Nr. I-875-583/2015 gali būti užbaigta vadovaujantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje išdėstyta pozicija, o tai reiškia, kad procesinis nesklandumas lems teisingumo nevykdymą šioje administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumas turi prioritetą procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-875-583/2015 laikė nepaduotu dėl to, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. vasario 12 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. sausio 13 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-50.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti.

2015 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo. Tas pats teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. kovo 6 d. pareiškėjo atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui per nurodytą terminą trūkumų nepašalinus, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-875-583/2015 buvo atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, darytina išvada, jog nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra aiški. Šios nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad pareiškėjas atskiruoju skundu teikia vertinimą ir kelia reikalavimus, kurie skunde nebuvo keliami, ir pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą jų net nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl tai negali būti atskirojo skundo juridinis pagrindas, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė trūkumus, kurie iš esmės nėra trūkumai, o tik rašytinis apsirikimas, tačiau su tokiu pareiškėjo vertinimu negalima sutikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009), tas pats pasakytina ir apie reikalavimus, keliamus atskirajam skundui. Iš bylos duomenų matyti, jog į pirmosios instancijos teismą pareiškėjas 2015 m. vasario 12 d. kreipėsi prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. sausio 13 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-50, o ne, kaip vėliau nurodo atskirajame skunde dėl 2015 m. vasario 18 d. nutarties, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. (31-1)RS2-1088.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas trūkumų, nustatytų pirmosios instancijos teismo nutartimi, per atitinkamą terminą nepašalino ir nepateikė teismui jokio dokumento, kuriuo butų šalinami atskirojo skundo trūkumai.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį EPP sistemoje pamatė 2015 m. kovo 18 d., todėl negalėjo laiku ištaisyti trūkumų, nes nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo tinkamai įteikta.

Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1), 31 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kurio 15-16 punktuose numatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP (Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų) paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Byloje esantys duomenys tvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis buvo skaitmenizuota 2015 m. vasario 24 d. 16.31 val. ir kartu su lydraščiu išsiųsta į pareiškėjo LITEKO VEB posistemio paskyrą (b. l. 38). Kaip patvirtina LITEKO VEP posistemio duomenys (b. l. 38), 2015 m. vasario 24 d. skaitmenizuota teismo nutartis ir lydraštis pareiškėjui buvo pristatyti 2015 m. vasario 25 d. 14.41 val. Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, pareiškėjas, būdamas EPP sistemos naudotojas, turėjo pastebėti esant prie lydraščio pridėtą dokumentą, o pareiškėjo argumentai, jog jam nutartis apie nustatytus atskirojo skundo trūkumus nebuvo pristatyta, nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis nebuvo įteikta. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, lygiai taip pat pareiškėjui buvo pristatyta 2015 m. vasario 18 d. nutartis (b. l. 45), dėl kurios pareiškėjas buvo padavęs atskirąjį skundą, ir 2015 m. kovo 17 d. nutartis (b. l. 47), kurios teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjamo atskirojo skundo pagrindu.

Byloje nustačius, jog pareiškėjas per atitinkamą terminą neištaisė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų, jo atskirasis skundas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai laikytas nepaduotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Tauras“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė