A-822-1565-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1565/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06378-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir NTAKD, Departamentas) 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. ATK2-157/13, kuriuo pareiškėjui skirta 30 000 Lt bauda.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus pažeidžia šios frazės: 1) „Vilniaus dvasia kiekviename gėrimo lašelyje – Vilnius spirit in our every drop“, 2) stačiakampis, kuriame pavaizduotas įmonės logotipas „Spiritus Vilnensis Vilniaus degtinė Anno 1907“ ir užrašyta „LEGENDA“, 3) „Trejos devynerios – „mistiškas“ gėrimas, daugiausia turi įvairiausių interpretacijų ir kilmės aiškinimų. Trejų devynerių skaičių reikšmei nuo senų senovės priskiriama magiška prasmė, šiuo antpilu buvo palydimos baltų tautų kalendorinės šventės bei kitos apeigos.“, 4) „Tauriojo paveldo gėrimų grupė – puiki naujiena tiems, kurie vertina tradicines, lietuviškas trauktines, žino jų vartojimo tradicijas bei kulinarinio paveldo išliekamąją vertę.

Manome, kad Tauriojo paveldo gėrimai bus įdomūs ir kitų šalių vartotojams, kurie ieško dar neragautų, originalių gėrimų.“, 5) „Kviečiame iš naujo atrasti natūralų lietuviškos gamtos grožį ir nepakartojamą tikrų spanguolių bei bruknių skonį. Ir visa tai naujame butelyje“, 6) „Natūrali, gamtos turtų kupina Čepkelių trauktinė nepakartojama kaip ir pats Čepkelių rezervatas. Tai ko kitur nerasi“, 7) „Alfa kokybės spiritas gaminamas tik iš geriausių grūdų, naudojamos pažangiausios distiliavimo ir rektifikavimo technologijos.

Degtines filtravimui naudojami platininiai filtrai, taikomos sudėtingiausios gryninimo pakopos ir pasitelkiamas begalinis atsidavimas. Alfa yra tikro grynumo etalonas – priemaišų kiekis BAJORŲ PREMIUM degtinėje yra penkis kartus mažesnis, nei to įprastai reikalaujama pagal šiuolaikinius standartus“, 8) „Šis gėrimas – tai puikus kokybiškos degtinės savybių ir vertybių rinkinys: natūralumas, skaidrumas, tyrumas ir švelnumas“, 9) „Tai dar viena saldžiai prisirpusi SOBIESKI uoga“, 10) „Ar įmanoma pagauti vasaros vėją? Mes tai padarėme.

Ir nei kiek nesijaučiame prasikaltę. Mėtų gaiva, įkalinta naujoje „Sobieski“ degtinėje „Ice mint“, tik ir laukia išlaisvinimo.“, 11) „Salstelėjęs magiško skonio balzamas spiritinis gėrimas, kuriame puikiai dera žolelių, vaisių, prieskonių, brendžio skonis ir aromatas“, 12) „Jei kartais tektų ruošti kokteilius, neapsiriksite pasirinkę „ on the beach“, kuriame ritasi degtinės, apelsinų, citrinų ir kitų egzotinių vaisių skonių bangos“, 13) „Vizija ir vertybės. Mes kuriame paslaptį, kuri atsiskleidžia skirtingų gėrimų pavidalu.

Kiekviename mūsų pagaminto gėrimo laše slypi šimtmečio gamybos tradicijos, pasaulinės tendencijos, inovacijos ir daugiakultūrinė dvasia.“, 14) „Kalnų krištolais išgryninta, legendos įkvėpta degtinė. Legendinė lietuviška degtinė. GEDIMINO – ypatingai tyra, kalnų krištolų filtrais išgryninta degtinė. Itin kruopštus jos paruošimo būdas: spiritas išvarytas iš Lietuvoje užaugintų grūdų filtruojamas kalnų krištolo filtrais, naudojamas ypatingai švelnus iš šaltinio vanduo, sukuria nepriekaištingą degtinės skonio potyrį.

Gedimino – tai prekės ženklas, kuriame atspindi Vilniaus savitumas – nuo įkūrimo legendos iki šiuolaikinio miesto ritmo atodangų.“, 15) „Krištolinis skaidrumas. Vanduo, kuriuo kruopščiai pasirūpinta. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad nustebintų gomurį“, 16) "Vilniaus Starka 15“ – naujiena rinkoje, unikalaus skonio Starkos šeimos gėrimas. Ilgesnis antpilo brandinimas gėrimui suteikia subtilumo ir elegancijos, išryškina klasikinę Starkos aromatų puokštę, kurioje į prabangią harmoniją susipina obelų ir kriaušių lapų, brendžio ir prieskonių antpilų aromatai.“, 17) „Some shutterbug asked:

Say cheese but Frankie was sipping Kanabi shotka and said cheers“, 18) degtinės „Shotka Kanabi“ etiketėje bei internetiniame puslapyje šalia degtinės butelio pavaizduoti kanapių lapai.

Pareiškėjas nesutiko su visų nurodytų reklaminių frazių pripažinimu pažeidžiančiomis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus bei paskirtos sankcijos dydžiu. Dėl pirmosios frazės paaiškino, kad šia fraze norima pabrėžti gaminamos produkcijos kilmę – Vilnių, kas pagal Alkoholio kontrolės įstatymą nėra draudžiamo turinio reklama. Dėl antrosios frazės paaiškino, kad žodis „legenda“ žymi nuorodą į Vilniaus įkūrimo legendą. Dėl trečiosios frazės paaiškino, kad žodžio „mistiškas“ rašymas tarp kabučių pabrėžia, kad šis gėrimas turi įvairiausių interpretacijų ir kilmės aiškinimų, todėl ironiška prasme suvokiamas kaip „mistiškas“.

Vartotojas neklaidinamas, nereiškia, kad šis gėrimas paslaptingas, stebuklingas, o pabrėžiama, kad šio gėrimo kilmė gamintojui tiksliai nėra žinoma. Dėl ketvirtosios frazės paaiškino, kad „Trejos devynerios“ yra pripažinta saugoma geografine nuoroda 2008 m. spalio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 110/2008, aukštesnės kokybės reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose – minėtame reglamente bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. 3D-139. Dėl penktosios frazės paaiškino, kad Čepkelių trauktinės sudėtyje nėra sintezės būdu gauto alkoholio, naudojamos medžiagos yra natūralios kilmės, jos gamybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d.

įsakymas Nr. 3D-139, kas reiškia, kad šio gėrimo gamyba ir kokybė yra kontroliuojama griežčiau nei kitų gėrimų. Dėl šeštosios frazės paaiškino, kad trauktinės sudedamosios medžiagos (uogos, augalai naudojami antpilui) yra tapačios augančioms Čepkelių rezervate, akcentuojama, kad ši trauktinė pateikiama naujo dizaino butelyje. Dėl septintosios frazės paaiškino, kad žodžiu „etalonas“ norima pabrėžti, kad Alfa spiritui taikomi aukštesni grynumo standartai. Dėl aštuntosios frazės paaiškino, kad žodis „vertybė“ yra pavartotas akcentuojant kokybiškos degtinės vertinimo kriterijus (t. y. vertę), kurie pareiškėjos vertinimu yra natūralumas, skaidrumas, tyrumas, švelnumas.

Dėl devintosios frazės paaiškino, kad norima pabrėžti, jog „Sobieski“ gamybai naudojamos natūralios vyšnių sultys, o butelyje esančios tikros vyšnios sukuria atitinkamą skonį. Reklamoje pateikiama frazė supažindina vartotoją su produkto skoniu. Dėl dešimtosios frazės paaiškino, kad norima pabrėžti, kad naujos „Sobieski Ice mint“ degtinės esminė sudedamoji dalis yra mėtų antpilas. Naudojamos perkeltinės frazės negali suklaidinti vartotojo. Dėl vienuoliktosios frazės paaiškino, kad žodis „magiškas“ yra vartojamas kaip meninis palyginimas, stilistinė priemonė reklamoje.

Dėl dvyliktosios frazės paaiškino, kad pateikiama informacija, jog aptariamas alkoholinis gėrimas yra tinkamas naudoti ruošiant įvairius kokteilius. Dėl tryliktosios frazės paaiškino, kad norima informuoti vartotojus, kad įmonė veikia daugiau nei 100 metų, eksportuoja savo gaminius į įvairias pasaulio valstybes. Dėl keturioliktosios frazės paaiškino, kad „Gedimino degtinė“ laikytina legendine lietuviška degtine, nes ji yra gaminama Lietuvoje, buvo atsižvelgta į Vilniaus miesto sukūrimo legendą. Alkoholinio gėrimo skonio apibūdinimas pats savaime nesieja alkoholio reklamos su psichinės veiklos pagerėjimu ar kitomis alkoholinio gėrimo vartojimo pasekmėmis.

Dėl penkioliktosios frazės paaiškino, kad frazė „kad nustebintų gomurį“ reiškia „leistų pajusti skonį“, ši frazė siūlo vartotojams išbandyti naują skonį, tačiau nesieja alkoholio vartojimo su psichinės veiklos pagerėjimu. Dėl šešioliktosios frazės paaiškino, kad ši frazė apibūdina tik alkoholinio gėrimo savybes, o ne alkoholio vartojimo pasekmes. Dėl septynioliktosios frazės paaiškino, kad verčiant pažodžiui žodis „cheese“ verčiamas kaip sūris, o „cheers“ – ačiū, viso, valio, todėl ši frazė verčiama taip – „Vienas fotografiūkštis paprašė pasakyti „sūris“, tačiau Frenkis gurkšnojo „Kanabi shotka“, todėl atsakė:

„Būk!“. Šioje frazėje nėra jokių užuominų apie fizinės būklės pagerėjimą, psichinės veiklos pagerėjimą ir/ar atsimuliuojančias alkoholinių gėrimų savybes. Dėl aštuonioliktosios frazės paaiškino, kad degtinė „Shotka Kanabi“ pasižymi kanapių skoniu dėl kvapniųjų medžiagų naudojimo, kuri įsigyjama ir naudojama teisėtai. Verslo praktikoje yra įprasta nurodyti gaminamų prekių skonį tais atvejais, kai yra naudojamos kvapiosios medžiagos.

Pabrėžė, kad yra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – jis ėmėsi visų priemonių informacijos, galimai pažeidžiančios Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, pašalinimui, gavęs protokolą, iš internetinio tinklapio nedelsiant pašalino visas protokole nurodomas frazes, nors ir nesutinka, kad tokios frazės neatitinka įstatymų reikalavimų, bendradarbiavo su NTAKD visu bylos nagrinėjimo metu, internetinio tinklapio www.degtine.lt lankomumas yra nedidelis, todėl nustatyti pažeidimai negalėjo sukelti ženklių neigiamų pasekmių, pažeidimai laikytini mažareikšmiais. Po pirmojo NTAKD patikrinimo 2013 m. gegužės mėnesį, jokios pretenzijos dėl tekstų nebuvo nurodytos. Mano, kad bauda yra akivaizdžiai per didelė, todėl jei skundžiamas nutarimas nebus panaikintas, prašo sumažinti baudą iki minimumo – 10 000 Lt. Nurodė, kad nebuvo laikomasi NTAKD direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, nes nebuvo pavedimo patikrinimui atlikti, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą, protokolas surašytas neįgaliotų asmenų, protokole neatskleista pažeidimo esmė, protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, todėl yra nepagrįstas, skunde nurodoma ta pati pozicija, kuri buvo pateikta atsakovui nagrinėjant aptariamą bylą. Atsakovo pozicija išdėstyta skundžiamame nutarime, todėl atsiliepime nekartojama. Dėl procedūrinių pažeidimų pažymėjo, kad abiem patikrinimo atvejais buvo gauti asmenų prašymai ištirti galimai daromus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir jų pagrindu buvo atliktas tyrimas, protokolas surašytas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, pareiškėjo procesinės teisės nepažeistos. Pabrėžė, kad alkoholiniams gėrimams taikomi daug griežtesni reikalavimai nei kitiems maisto produktams. Žalingų pasekmių atsiradimas nėra būtinas pažeidimo sudėties elementas. Protokole aiškiai nurodyta, kokia reklamoje pateikta komercinė informacija neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo atitinkamų nuostatų, minėtos frazės paryškintos. Pareiškėjas tyrimui nepadėjo, siekė išvengti atsakomybės, baudų skyrimo taisyklės nepažeistos, todėl bauda nėra per didelė. Pareiškėjo padarytas pažeidimas laikytinas pakankamai šiurkščiu ir pavojingu, pažeidžiančiu visuomenės interesus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo AB „Vilniaus degtinė“ skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. ATK2-157/13 dalį, kurioje nuspręsta taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, t. y. vietoj 30 000 Lt baudos, pareiškėjui AB „Vilniaus degtinė“ skirta 10 000 Lt bauda.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne visi atsakovo nurodyti teiginiai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų neatitinka tik šios frazės:

1) „Trejos devynerios“ – „mistiškas“ gėrimas“, „Trejų devynerių skaičių reikšmei nuo senų senovės priskiriama magiška prasmė“ – būtent dėl žodžio „magiška“ vartojimo (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas);

2) „tauriojo paveldo gėrimų grupė“, „tauriojo paveldo gėrimai“ – dėl žodžio „paveldas“ vartojimo (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas);

3) „kviečiame iš naujo atrasti natūralų lietuviškos gamtos grožį“, „gamtos turtų kupina Čepkelių trauktinė nepakartojama kaip ir pats Čepkelių rezervatas. Tai ko kitur nerasi“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas);

4) „Alfa yra tikro grynumo etalonas“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas);

5) „Šis gėrimas – tai puikus vertybių rinkinys“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas);

6) „Neapsiriksite pasirinkę „ on the beach“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas).

7) kanapės lapo atvaizdavimas degtinės „Shotka Kanabi“ etiketėse ir reklaminiame internetiniame puslapyje (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 11 p. pažeidimas).

Kitos frazės nepagrįstai atsakovo pripažintos kaip pažeidžiančios Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kadangi NTAKD pateiktos interpretacijos yra pernelyg plačios ir subjektyvios, pagrįstos tik prielaidomis, o ne objektyviais argumentais. Pabrėžtina, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, todėl administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Kadangi daugiau kaip pusę atsakovo nustatytų kaip klaidinančių, įstatymo nuostatas pažeidžiančių teiginių, teismas įvertino kaip tinkamus ir konstatavo atsakovo netinkamą įstatymo nuostatų taikymą, į tai turi būti atsižvelgiama įvertinant paskirtos nuobaudos pagrįstumą. Pareiškėjas iš internetinio tinklapio yra pašalinęs reklamas dėl kurių kyla ginčas, teismas didžiąją dalį teiginių atsakovo įvertintų kaip pažeidimų, pripažino tinkamais, todėl sprendė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjui paskirtą baudą nuo 30 000 Lt iki 10 000 Lt. Pareiškėjo skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė, konstatavęs, kad NTAKD protokolas surašytas, nagrinėjimas atliktas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35–39 straipsnių nuostatomis.

III. Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimu nesutinka (II t., b.l. 12–18). Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. visa apimtimi tenkinti AB „Vilniaus degtinė“ skundą bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. ATK2-157/13.

Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teigiamų emocijų formavimas alkoholio reklamos pagalba savaime nepažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. Viešosios teisės normos, susijusios su atsakomybės taikymu ir baudimu, negali būti aiškinamos plečiamai, o taikant administracinę atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimus, turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluota, dėl kokių konkrečių alkoholinio gėrimo savybių ar faktų yra klaidinami vartotojai, tačiau atsakovas skundžiamame Nutarime to nepadarė.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b.l. 55–64) prašo jo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kurią skundžia pareiškėjas.

Nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8, 11 punktai draudžia visų formų alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, su socialine sėkme, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas numatytų reikalavimų nesilaikė, todėl pažeidė minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 29–43), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti NTAKD 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. ATK2-157/13 teisėtu ir pagrįstu ir palikti minėtą nutarimą galioti visa apimtimi.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo, reguliuojančio ypatingą valstybinį režimą turinčius alkoholio produktus, taikymo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.

Atsakovas palaiko savo anksčiau pateiktą poziciją dėl ginčo frazių. Pažymi, kad NTAKD inkriminuodamas pareiškėjui Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimus vadovavosi ne tik lingvistiniu teisės normos aiškinimu, bet ir teleologiniu, sisteminiu aiškinimu.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 66–74) pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad atsakovas pernelyg plečiamai aiškina Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad alkoholio reklama gali formuoti teigiamas emocijas ir tokių emocijų formavimas savaime nepažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NTAKD 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. ATK2-157/13 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8 ir 11 punktų pažeidimą nutarta skirti 30 000 Lt baudą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad NTAKD 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavęs UAB „Mineraliniai vandenys“ generalinio direktoriaus pranešimą dėl AB „Vilniaus degtinė“ interneto tinklapyje www.degtine.lt nuolatos skelbiamos alkoholio reklamos, kuri galimai laikoma draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas (b. l. 105–107), atliko tyrimą ir 2013 m. rugsėjo 4 surašė protokolą Nr. ATK2-208, kuriame nustatyti pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 8, 11 punktų pažeidimai, už kuriuos atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 dalyje (b. l. 101–104). NTAKD 2013 m. rugsėjo 5 d. pranešimu informavo pareiškėją apie protokolą (b. l. 97–100). 2013 m. rugsėjo 18 d. NTAKD gavo pareiškėjo prašymą dėl dokumentų pateikimo, į kurį buvo atsakyta 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu (b. l. 147, 148–149). 2013 m. rugsėjo 18 d. NTAKD gavo pareiškėjo prašymą išaiškinti protokolą, į kurį buvo atsakyta 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu (b. l. 150–153, 154). NTAKD 2013 m. rugsėjo 23 d. gauti pareiškėjo preliminarūs rašytiniai paaiškinimai (b. l. 155–160). NTAKD 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-157/13 (b. l. 166–179).

Pirmosios instancijos teismas Departamento Nutarimą pakeitė, pareiškėjui skirtą baudą sumažino iki 10 000 Lt. Apeliaciniuose skunduose proceso šalys nesutinka dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikoje draudžia visų formų alkoholio reklamą, kuri sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 p.); su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu (8 p.); pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.), atsakovui Nutarime konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė minėtus AKĮ 29 straipsnyje numatytus alkoholio reklamos ribojimus, apeliantų argumentai dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies punktų pažeidimų, reikšmingi ir vertintini, tik nustačius, kad aptariama pareiškėjo pateikta informacija laikytina alkoholio reklama lex specialis − AKĮ − prasme.

AKĮ 2 straipsnio 10 dalis alkoholio reklamos sąvoką apibrėžia kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją, susijusią su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

AKĮ 29 straipsnio 6 dalis numato, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

Nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

2004 m. sausio 26 d. nutarime Konstitucinis Teismas, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytu apibrėžimu, konstatavo, kad ir pagal Įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

Aktualioje administracinių teismų jurisprudencijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d.) ir susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–717/2010), aiškinant Alkoholio kontrolės įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia vertina, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti abiejų alkoholio reklamos elementų buvimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pvz., 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2–604/2004). Aiškindamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į šių teiginių pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo šių teiginių turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių sąsają su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

Pareiškėjas neginčija, kad jam priklausančiame tinklapyje buvo pateikta ginčijamame nutarime nurodyta informacija. Teisėjų kolegija mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra abu elementai, t. y., kad pareiškėjo pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine veikla. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo paskleista informacija yra susijusi su jo ūkine ir finansine veikla ir kad pareiškėjas, skleisdamas tokią informaciją, siekia komercinės naudos.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu pakeisdamas atsakovo Nutarimą, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė iš esmės teisingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nei lingvistinis, nei sisteminis normų aiškinimas neleidžia padaryti išvados, kad alkoholio reklama turi būti draudžiama vien todėl, kad sukelia teigiamas emocijas (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), o alkoholinio gėrimo skonio apibūdinimas pats savaime nesieja alkoholio reklamos su psichinės veiklos pagerėjimu ar kitomis alkoholinio gėrimo vartojimo pasekmėmis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad

stačiakampis, kuriame pavaizduotas įmonės logotipas „Spiritus Vilnensis Vilniaus degtinė Anno 1907“ ir užrašyta „LEGENDA“, bei frazės: „Tai dar viena saldžiai prisirpusi SOBIESKI uoga“; „Ar įmanoma pagauti vasaros vėją? Mes tai padarėme. Ir nei kiek nesijaučiame prasikaltę. Mėtų gaiva, įkalinta naujoje „Sobieski“ degtinėje „Ice mint“, tik ir laukia išlaisvinimo.“; „Salstelėjęs magiško skonio balzamas spiritinis gėrimas, kuriame puikiai dera žolelių, vaisių, prieskonių, brendžio skonis ir aromatas“; „Mes kuriame paslaptį, kuri atsiskleidžia skirtingų gėrimų pavidalu. Kiekviename mūsų pagaminto gėrimo laše slypi šimtmečio gamybos tradicijos, pasaulinės tendencijos, inovacijos ir daugiakultūrinė dvasia.“; „Krištolinis skaidrumas. Vanduo, kuriuo kruopščiai pasirūpinta. Visa tai išlaikyta kaip didžiausia paslaptis, kad nustebintų gomurį“; „Vilniaus Starka 15“ – naujiena rinkoje, unikalaus skonio Starkos šeimos gėrimas. Ilgesnis antpilo brandinimas gėrimui suteikia subtilumo ir elegancijos, išryškina klasikinę Starkos aromatų puokštę, kurioje į prabangią harmoniją susipina obelų ir kriaušių lapų, brendžio ir prieskonių antpilų aromatai.“; „Some shutterbug asked: Say cheese but Frankie was sipping Kanabi shotka and said cheers“, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidžia.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateikto frazių: „Vilniaus dvasia kiekviename gėrimo lašelyje“ ir „legendos įkvėpta degtinė. Legendinė lietuviška degtinė <...> sukuria nepriekaištingą degtinės skonio potyrį. „Gedimino“ – tai prekės ženklas, kuriame atsispindi Vilniaus savitumas – nuo įkūrimo legendos iki šiuolaikinio miesto ritmo atodangų“ vertinimo. Teismas vertino, kad teiginiu „Vilniaus dvasia kiekviename gėrimo lašelyje“ perkeltine prasme akcentuojamas alkoholinių gėrimų pagaminimas AB „Vilniaus degtinė“ būtent Vilniuje, todėl tai nėra klaidinanti reklama. Dėl teksto „legendos įkvėpta degtinė. Legendinė lietuviška degtinė <...> sukuria nepriekaištingą degtinės skonio potyrį. „Gedimino“ – tai prekės ženklas, kuriame atsispindi Vilniaus savitumas – nuo įkūrimo legendos iki šiuolaikinio miesto ritmo atodangų“ teismas pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, kad AB „Vilniaus degtinė“ įkvėpimo šaltinis yra Vilniaus miesto įkūrimo legenda, pareiškėjas turi pagrindą vartoti terminą „legendos įkvėpta“. Be to, pareiškėjas skunde paaiškino prekės ženklo „Gediminas“ sukūrimo istoriją, kuris buvo kuriamas būtent atsižvelgiant į Vilniaus miesto sukūrimo legendą, todėl tokios frazės vartojimas negali suklaidinti vartotojo.

Pažymėtina, kad vertinant, ar reklamos teiginiai neteisingi turi būti nustatoma pagal tai, ar asmuo, paskelbęs tokius teiginius, gali pagrįsti jų teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos frazės nėra naudojamos tam, kad informuoti vartotoją apie alkoholinių gėrimų pagaminimo vietą, tačiau jomis siekiama sukurti teigiamą alkoholinio gėrimo įvaizdį, paveikti vartotojų elgesį, siejant jį su legenda, istorinėmis vietovardžiais ir asmenybėmis, taip pažymint alkoholinio gėrimo ypatingumą, išskirtinumą (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2716/2011), todėl taip pat pripažintinos klaidinančia alkoholio reklama (AKĮ 29 str. 1 d. 11 p.).

Informacijos pateikimas internetinėje svetainėje yra viešai skleidžiama informacija, o alkoholio reklamos, pripažintinos draudžiama, skelbimas internetinėje svetainėje yra draudžiamas ir už ją gali būti taikomos ekonominės sankcijos pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis administracinėse bylose Nr. A143-395/2010, A858-717/2010, A143- 977/2010).

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos dydį, konstatuoja, kad atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas nepagrįstai pareiškėjui skirtą nuobaudą sumažino iki minimumo. Už nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pareiškėjui skirtina 12 000 Lt bauda, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, proporcinga nustatytiems pažeidimams, pakankama ir ja bus pasiekti nuobaudos tikslai.

Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui AB „Vilniaus degtinė“ skiriant 12 000 Lt baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-157/13 – vietoj 30 000 Lt baudos, pareiškėjai AB „Vilniaus degtinė“ skirti 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių litų) baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė