AS-428-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. (G. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-428-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valdybos Vilniaus skyriaus, išmokėti G. J. 3 331,72 Lt (964,93 Eur) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos. Kitus pareiškėjo reikalavimus teismas atmetė.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-428-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07424-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. (G. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 7S-927; 2) priteisti iš Departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 13 040,60 Lt; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Departamento, Valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 3 331,72 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Skundo padavimo terminas atnaujintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valdybos Vilniaus skyriaus, išmokėti G. J. 3 331,72 Lt (964,93 Eur) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos. Kitus pareiškėjo reikalavimus teismas atmetė.
Pareiškėjas G. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atmesti jo reikalavimą priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovų perskaičiuotą sumažintą ir nesumokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas G. J. pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 3 d. paštu gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl didelės teismo sprendimo apimties ir jo sudėtingumo pats apeliacinio skundo nesurašė, o dėl teisininkų, galinčių surašyti apeliacinį skundą, paieškos, praleido dvi dienas apeliaciniam skundui paduoti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertino, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje, žinojo apie sprendimo paskelbimą 2014 m. gruodžio 23 d. ir darė išvadą, kad jo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nuostatos nedraudžia tikslinti ar pakeisti apeliacinio skundo, todėl pats pareiškėjas turėjo galimybę paduoti teismui apeliacinį skundą, o vėliau, gavęs profesionalią teisininko pagalbą, jį patikslinti ar pakeisti. Teismas darė išvadą, kad apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių.
II. Pareiškėjas G. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą priimti.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą teismo sprendimą gavo paštu likus dviem dienoms iki pasibaigiant terminui apskųsti teismo sprendimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad per tokį trumpą laikotarpį neturėjo jokios galimybės surasti profesionalią teisinę pagalbą. Pareiškėjas teigia, kad buvo nuėjęs į pašto skyrių ir prašė darbuotojų paieškoti jam adresuoto laiško iš teismo, tačiau niekas jam nepadėjo dėl didelės darbo apimties. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalyje jo reikalavimas pripažintas nepagrįstu be jokių aiškių motyvų ir pagrindų, todėl jis pats negalėjo surašyti apeliacinio skundo. Pareiškėjo manymu, teismas atsisakė tenkinti jo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepriėmė apeliacinio skundo, nes jis nesutiko su teisėjos pasiūlymu sustabdyti bylos eigą, be to, šioje byloje jo atskirasis skundas buvo tenkintas. Pareiškėjas pažymi, kad neturėjo pakankamai laiko ir dėl, kad dirba bei rūpinasi dviem neįgaliais šeimos nariais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Pareiškėjas G. J. prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. gruodžio 23 d., todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. sausio 6 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. sausio 9 d., t. y., kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido iš esmės dėl to, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą gavo tik 2015 m. sausio 3 d., todėl jam neužteko laiko apeliaciniam skundui parengti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. sausio 3 d. (šeštadienį) (b. l. 131), t. y. likus tik 3 dienoms iki termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos. Pareiškėjas apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė 2015 m. sausio 9 d., t. y. trečią dieną po termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos ir per 6 dienas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo gavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliacinį skundą dėl jo pateikė per protingą terminą. Nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau jis praleistas nežymiai, t. y. tik 3 dienomis. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiškėjo prašymo motyvus bei bylos medžiagą ir tai, kad pareiškėjas teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo. Pastebėtina, kad teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija, yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, gindamas savo teises. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-57-143/2015, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-37-624/2015).
Išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.). Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 134 straipsniu, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. J. (G. J.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. J. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo paduoti.
Priimti pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo nuorašus ir informuoti, kad jie per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas