A-502-769-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-769/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02767-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. V. ir J. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), 28 108 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skunde (II t., b. l. 144–148) pareiškėjai paaiškino, kad J. V. 2005 m. gegužės 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11 su Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) ir išsinuomojo 6,5 ha ploto žemės sklypą Tarnėnų kaime, Pagirių kadastrinėje vietovėje. Pagal sutarties 12 punktą, sutartis galiojo iki nuosavybės teisės atkūrimo savininkams natūra arba sklypo gavimo neatlygintinai. Nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d.

Vėliau VAVA sutarties nepratęsė, motyvuodama, kad šis sklypas pareiškėjų šeimai bus atiduotas atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėja V. V. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečių, pateikusių prašymus ir išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajone Pagirių kadastro vietovėje, sąraše ji įrašyta 335 numeriu: išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo V. V. pateikė 2006 m. birželio 19 d., jos eiliškumo grupė – 9. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. 2.3-9220-41 valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte V. V. buvo suformuoti žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai Nr. 1228-1 (2,06 ha Pagirių kaime), Nr. 1228-3 (3,30 ha Tarnėnų kaime). Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2008 m. spalio mėnesį V. V. gavo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo nurodyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. Dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėja 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 minėtas įsakymas buvo panaikintas.

Pareiškėjai pažymėjo, kad projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas iki šiol neužbaigtas. Pareiškėjai naudojo 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį Tarnėnų kaime, tikėjosi, kad į šį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės ir kiekvienais metais gaudavo nuolatines pajamas. J. V. vardu registruotas ūkininko ūkis, o V. V. yra ūkininko partnerė. Kiekvienais metais jie iš Europos Sąjungos fondų gaudavo tiesiogines išmokas už pasėlius. 2008 m. pareiškėjai gavo 2 529,50 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius (mokėta už 2007 metus).

Iš Europos Sąjungos fondų pareiškėjai taip pat gaudavo specialiąsias išmokas už auginamus bulius. 2008 m. balandžio 15 d. iš Europos Sąjungos fondų jie gavo 1 629 Lt išmoką už bulių. Naudojamame žemės sklype pareiškėjai augino galvijus, grūdines kultūras. Užaugintus galvijus vėliau parduodavo, iš ko taip pat gaudavo pajamų. Prie pirminio skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad už 2007 metus pareiškėja gavo 7 027 Lt (2 529,50 + 1 629 + 2 868,50) pajamų. Nutraukus žemės nuomos sutartį nuo 2007 m. gegužės 15 d. ir iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių, kiekvienais metais jie patiria nuostolių, t. y. negauna pajamų, kurias būtų gavę, jei atsakinga institucija laiku ir pagal įstatymus būtų atkūrusi nuosavybės teises.

Be to, vykdydami žemės ūkio veiklą bei planuodami didinti veiklos apimtis, pareiškėjai, tikėdami tuometinės VAVA pažadais, jog nuosavybės teisių atkūrimas Pagirių kadastro vietovėje netrukus bus baigtas, 2006 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutarties pagrindu įsigijo traktorių MTZ-920.3, kurio kaina – 59 590 Lt, o išpirkimo termino pabaiga – 2011 m. birželio 14 d. Už traktorių iš viso pareiškėjų šeima sumokėjo 67 122,84 Lt. Kadangi nuosavybės teisės pareiškėjai V. V. iki šiol neatkurtos, Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas iki šiol nepatvirtintas, pareiškėjai ne tik prarado pajamas, kurias kiekvienais metais gaudavo iš Europos Sąjungos fondų bei iš žemės ūkio veiklos, bet ir turėjo papildomų išlaidų, nes kiekvieną mėnesį mokėjo bankui (įskaitant palūkanas) už įsigyjamą traktorių.

Pareiškėjų teigimu, atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu jiems buvo padaryta 28 108 Lt turtinė bei 5 000 Lt neturtinė žala, todėl yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Pagirių kadastro vietovėje buvo sustabdytos. Be to, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškia tuo, kad jis, turėdamas pareigą atkurti nuosavybės teises V.

V., šios savo pareigos iki šiol nėra įvykdęs. Tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos. Paskutiniaisiais metais, kai pareiškėjai naudojo ginčo žemės sklypą, jie gavo 7 027 Lt pajamų. Mažiausiai tokio dydžio pajamas jie būtų gavę kiekvienais vėlesniais metais. Įsigiję traktorių, pareiškėjai ketino plėsti savo vykdomą žemės ūkio veiklą, todėl 2008–2011 m. jie būtų gavę dar didesnes pajamas iš žemės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš žemės sklypo jokių pajamų jie negavo per 2008–2011 m., todėl netiesioginiai nuostoliai per šį laikotarpį siekia 28 108 Lt (7 027 x 4).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 159–166) paaiškino, kad NŽT turimais duomenimis, J. V. nebuvo padavęs VAVA prašymo pratęsti žemės nuomos sutarties terminą, tokio prašymo buvimą pagrindžiančio dokumento nepateikė ir pareiškėja. Todėl nebuvo jokio pagrindo pratęsti 2005 m. gegužės 16 d. sudarytos žemės nuomos sutarties galiojimo ir žemės sklypo nuomininkui nesiėmus jokių veiksmų, žemės sklypo nuomininko teisė į žemės sklypo nuomą pasibaigė 2007 m. gegužės 15 d. Todėl pareiškėjų teiginys, kad VAVA atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį yra nepagrįstas ir neteisingas.

Pareiškėjų paaiškinimai, kad projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir terminas įsipareigojimams vykdyti jau seniai pasibaigė, yra neteisingi, nes projektavimo darbų terminas buvo pratęstas. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbai baigti, o dokumentacijos byla VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 2010 m. birželio 4 d. Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. 6 mėnesių terminas sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti skaičiuotinas nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje, o ne nuo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3256-41. Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai V.

V. suprojektuoti 2 žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui – žemės sklypas projektinis Nr. 1228-1, esantis Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime (2,06 ha ploto) ir žemės sklypas projektinis Nr. 1228-2, esantis Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Tarnėnų kaime (3,30 ha ploto). 2012 m. gegužės 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikta V. V. suprojektuotų žemės sklypų (projektinis Nr. 1228-1 ir Nr. 1228-2) kadastro duomenų byla 2013 m. gegužės 13 d. grąžinta nustatytiems trūkumams ištaisyti.

Pašalinus minėtus trūkumus ir suderinus žemės sklypų kadastro duomenų bylą bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V.. Atsakovo teigimu, VAVA ir jos teises bei pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmusi NŽT nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo ir nėra pagrindo teigti, kad NŽT daugiau kaip 6 mėnesius nuo žemės sklypo paženklinimo nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Vilniaus apskrities viršininko įsakymais nustatytas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminas iš esmės praleistas nebuvo (projekto parengimo, projektavimo darbai užbaigti 2010 m. birželio 4 d.), o įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato baigiamųjų projekto darbų termino, per kurį turi būti patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Nepatvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projekto ir nepaženklinus žemės sklypų pareiškėjai V. V. nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai galėjo patirti turtinę žalą, susijusią su negautomis pajamomis, dėl valstybės institucijos neteisėto neveikimo, kuris pasireiškė tuo, jog yra delsiama atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai nepateikė duomenų, įrodančių, kad VAVA atsisakė pratęsti 2005 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai), be to, jie nepagrindė, jog būtent dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymo Nr. 2.3-10627-(41), o ne dėl kitų priežasčių, galimai patyrė turtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 28–37).

Teismas nurodė, kad V. V. 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 28 108 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje skundą atmetė. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo įsakymai, kuriais pratęstas terminas projektui parengti, visiškai nemotyvuoti, teismo vertinimu sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas netinkamai atliko savo funkcijas, siekdamas, kad žemėtvarkos projekto papildymo darbai būtų atlikti iki nustatyto pirmojo ar kito protingo termino ir būtų tinkamai užbaigtos projekto parengimo ir patvirtinimo procedūros. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-162/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloja Nr. I-121-602/2009, kurioje teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41), Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-162/2013.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2005 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį „Dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ J. V. išsinuomojo 6,50 ha ploto žemės sklypą, esantį Tarnėnų kaime, Pagirių kadastrinėje vietovėje. Nuomos sutartis pratęsta šalių susitarimu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d., todėl pareiškėjos prašomas turtinės žalos atlyginimas yra siejamas ne tik su pareiškėjos, bet ir su jos sutuoktinio veiksmais bei negautomis pajamomis. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, žemės ūkio technikos išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, dalis tiesioginių išmokų buvo mokama pareiškėjos sutuoktiniui, ūkininko pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjos sutuoktiniui.

Teismo posėdyje pareiškėjai patvirtino, kad jie abu ūkininkavo kaip šeima, todėl dėl galimai patirtos turtinės žalos abu turi reikalavimo teisę, nors nuosavybės teisės neatkuriamos tik pareiškėjai V. V.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. sausio 6 d., toliau – ir Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir pageidaujantis ją atnaujinti, prieš 3 mėnesius iki sutarties termino pabaigos pateikęs prašymą atnaujinti sutartį, turi pirmenybės teisę ją atnaujinti nesilaikant šių Taisyklių 6 punkte nustatytos pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą.

Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo atnaujinti žemės nuomos sutartį gavimo dienos priėmus sprendimą ją atnaujinti, pagal šias Taisykles sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Taisyklių 12 punktas nustatė, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti vieną kartą pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms.

Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą gavimo dienos priėmus sprendimą jį pratęsti, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Taisyklių 13 punktas nustatė, kad žemės sklypus išnuomoja ir valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų nuomą organizuoja apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius.

Žemėtvarkos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir šių Taisyklių 14.3–14.10 bei 14.12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymą išnuomoti žemės sklypą pateikusį asmenį, ar bus rengiami dokumentai nuomos sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti, nurodomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 14.4 punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas prašymą išnuomoti žemės sklypą (prašyme reikia nurodyti žemės sklypo plotą, vietovę ir pageidaujamą nuomos terminą).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai (V. V. ar J. V.) atsakovui pateikė Taisyklių 11 ir 14.4 punkte nurodytus dokumentus dėl nuomos sutarties pratęsimo. Pareiškėjams nepateikus reikiamų ir tinkamų dokumentų, atsakovas negalėjo pradėti žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo procedūros. Žemės nuomos sutartis sudarė apskrities viršininkas, tad kreiptis dėl nuomos sutarties pratęsimo reikėjo į VAVA, o pareiškėjai nesikreipė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) išmokėjo pareiškėjai 2 172 Lt paramą pagal Specialiųjų išmokų už bulius mokėjime taisykles, o J. V. 2007 m. birželio 14 d. pateikus paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmoko“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, Agentūra 2008 m. išmokėjo visą 1 909,66 Lt paramos sumą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės) tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (3 p.). Administravimo bei kontrolės taisyklių II skyriuje nustatyti tam tikri reikalavimai išmokoms gauti: pareiškėjo (žemės ūkio veiklos subjekto) valda turi būti įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; turi būti deklaruoti visi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, taip pat kitos naudmenos, už kurias išmokos nėra mokamos ir kita.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3D-352 patvirtintų Specialiųjų išmokų už bulius mokėjimo taisyklių 7 punkto nuostatas specialiąsias išmokas gali gauti tik savo vardu bulių užregistravęs laikytojas, jeigu jis atitinka 7.1–7.6 punktuose nustatytus reikalavimus. Nustatyta, kad pareiškėjui J. V. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. Valstybinės žemės nuomos pagrindu J. V. 2006 m. birželio 13 d. ir 2007 m. birželio 14 d. pateikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmoko“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas užsaugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti ir Agentūra 2008 m. išmokėjo visą 1 909,66 Lt paramos sumą.

Aplinkybę, kad pareiškėjai vertėsi ūkininkavimu, patvirtino ir liudytojas A. B.. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pareiškėjas atitiko (galėjo atitikti) visus reikalavimus, o išmokoms gauti reikėjo tik atsakovo sprendimo dėl žemės sklypo grąžinimo. Pareiškėjai teigė pirkę traktorių, nes norėjo dirbti žemę – ūkininkauti, tačiau pripažino, kad pretendentų į konkretų žemės sklypą, t. y. į tą sklypą, į kurį jie pretendavo, buvo nemažai, jiems buvo žadama atkurti nuosavybės teises į sklypą tik tuo atveju, jeigu nebus kitų ankstesnių pagal eiliškumą kandidatų nuosavybės teisėms atkurti.

Tokie kandidatai atsirado ir jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į vieną sklypą. Taigi pareiškėjų lūkesčiai buvo grindžiami hipotetinėmis, nekategoriškomis prielaidomis. Nuosavybės teisės dėl objektyvių priežasčių (dėl norminių aktų nustatyto teisinio reglamentavimo) buvo neatkurtos toje apimtyje, kokioje planavo pareiškėjai, todėl ir planuojamų pajamų jie nebūtų gavę dėl objektyvių priežasčių toje apimtyje, kurioje planavo jas gauti. Ūkininkavimą pareiškėjai vertino kaip gyvenimo būdą, kuriuo verčiantis būtų užsidirbę lėšų pragyvenimui.

Kaip jie patys nurodė, nutraukę ūkininkavimo veiklą jie abu įsidarbino ir gaudavo darbo užmokestį.

Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažinta, kad pareiškėjai tikėjosi, jog bus atkurtos nuosavybės teisės į visą naudojamą žemę, tačiau nebuvo tikri, kad neatsiras kitų pretendentų, kurie turės pirmenybės teisę atkurti nuosavybės teises į nuomojamą žemę. Į VAVA dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo jie nesikreipė, leidimo dirbti toliau žemę neprašė, t. y. reikiamų pastangų dėl tolimesnio žemės naudojimo pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui nedėjo. Todėl prieš tai aptarti pareigūnų neteisėti veiksmai nebuvo lemiamas veiksnys, dėl kurių nutrūko ūkininkavimo veikla. Pateikti duomenys apie pajamas ginčo laikotarpiu rodo, kad pareiškėjai realios turtinės žalos nepatyrė, nes įsidarbino ir gavo žymiai didesnes pajamas. Todėl pretenzijos dėl patirtos turtinės žalos laikytos nepagrįstomis ir skundas netenkintas.

III. Pareiškėjai V. V. ir J. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 42–46) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo į abiejų pareiškėjų žemės ūkio veiklai vykdyti naudotą žemės sklypą procesas. Neužtikrinus efektyvaus nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo proceso, iš abiejų pareiškėjų atimta galimybė ūkininkauti ir gauti iš šios veiklos pajamas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą civilinės atsakomybės taikymui.

2. Tuo atveju, jei VAVA būtų tinkamai vykdžiusi pareigą atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai ginčo sklypą būtų įgiję nuosavybėn 2007 m. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B., kuris 2007 m. buvo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, patvirtino aplinkybę, kad tuo metu iš vadovybės buvo gautas nurodymas nepratęsti ir nesudarinėti valstybinės žemės nuomos sutarčių. Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjai būtų pateikę atsakovui atitinkamus dokumentus dėl nuomos sutarties pratęsimo, jie dėl objektyvių priežasčių vis tiek negalėtų toliau teisėtai nuomotis sklypo ir gauti pajamų iš šiame sklype vykdomos žemės ūkio veiklos.

3. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai iš anksto numatė ginčo sklype vykdyti žemės ūkio veiklą bei gauti su tuo susijusias pajamas, o šių pajamų negavo tik todėl, kad atsakovas vilkino nuosavybės teisių atkūrimą.

4. Pareiškėjai nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos nepriklausomai nuo to, ar yra kitų pretendentų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 55-57) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime prieštarauja pareiškėjų apeliacinio skundo tenkinimui (III t. b. l. 51-52).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas reikalavimas priteisti pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Tikrinamos administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad J. V. 2005 m. gegužės 16 d. sutartimi Nr. 11 iki 2006 m. gegužės 6 d. išsinuomojo 6,5 ha valstybinės žemės sklypą Tarnėnų kaime, Vilniaus rajone. Ginčo dėl to, kad nuomos sutartis, sudaryta su Vilniaus apskrities viršininko administracija, buvo pratęsta ir galiojo iki 2007 m. gegužės 15 d., nėra. Pažymėtina, jog traktorių MTZ-920.3 J. V. įsigijo 2006 m. birželio 14 d., tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų pastangų išlaikyti minėtos žemės valdymo teisę po 2007 m. gegužės 15 d., kuri būtų suteikusi jiems galimybę ir toliau naudoti turimą žemės ūkio techniką bei gauti pajamų iš pradėtos ūkinės veiklos.

Remiantis V. V. ir J. V. paaiškinimais, 2008–2011 m. patirtą turtinę žalą, pasireiškusią iš aktyvios ūkininkavimo veiklos negautomis pajamomis, pareiškėjai konkrečiai sieja su Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone” priėmimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, jog šis administracinis sprendimas buvo panaikintas 2009 m. gegužės 13 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009. Taigi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) tarp pareiškėjos ir jos prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėjančios institucijos susiklosčiusiems teisiniams santykiams darė poveikį aiškiai apibrėžtą laiką – nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. gegužės 13 d., todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomas prielaidas, kad jei VAVA būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, ginčo sklypą jie būtų gavę nuosavybėn dar 2007 m., t. y. iki neteisėtų veiksmų atlikimo ir tariamos žalos atsiradimo. Kadangi, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių visumos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtas aktas užvilkino nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. M. (A. M.) žemę procesą beveik devynis mėnesius, darytina išvada, jog nesant minėto pažeidimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. V. būtų sulaukusi ne 2013 m. liepos 10 d. (Nr. 48S-35), bet apie 2012 m. spalio mėnesį (III t., b. l. 51-52).

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0101175 duomenimis nustatyta, kad ūkininko ūkį J. V. įregistravo 2005 m. birželio 13 d. (I t., b. l. 33). Vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informacija J. V. teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas gauti už 2005–2007 m. (III t., b. l. 19-20). Iš gyvulių apskaitos žurnalo taip pat galima spręsti, jog gyvulius pareiškėjai augino iki 2007 m. pabaigos (paskutinis įrašas – 2007 m. spalio 16 d.) (I t., b. l. 34).

Iš paminėtų įrodymų teisėjų kolegijai yra akivaizdu, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) priėmimo momentu (2008 m. rugpjūčio 18 d.) 6,5 ha valstybinės žemės sklypo Tarnėnų kaime pareiškėjai nebevaldė ir žemdirbyste bei gyvulininkyste jame faktiškai nebesivertė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šiuo atveju pripažindamas, kad vėlesni Vilniaus apskrities viršininko veiksmai piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje objektyviai negalėjo turėti įtakos V. V. ir J. V. sprendimui nuo 2008 m. gyventi tik iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (III t., b. l. 15-18), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodytų viešojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos žalos, o nesant šios sąlygos apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. V. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė