A-49-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-49-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01178-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.5; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S., M. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S., J. K. ir M. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims IĮ „Hosting media“, V. R., A. M., B. V., D. V. P., A. P., J. Ž., M. A., V. P.-D., E. B., A. Z., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio misterijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S., J. K., M. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą (I t., b. l. 4–7; II t., b. l. 50–58) prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. A-3880 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.

Pareiškėjai paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A-3880 patvirtino apie 554 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Skundžiamu įsakymu patvirtinto detaliojo planavimo dokumento sprendiniai pažeidžia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes rengiant šį detaliojo planavimo dokumentą ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Skundžiamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, prilyginto detaliajam planui, sprendiniais buvo naujai suformuotas žemės sklypas prie gyvenamojo namo (vieno/dviejų butų), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui IĮ „Hosting media“. Iki šio žemės sklypo plano patvirtinimo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai buvo išskirtas 426 kv. m plotas, o patvirtintas didesnis žemės sklypo plotas, t. y. apie 554 kv. m. Pats gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamas ir visiškai nenaudojamas nuo 1999-2000 m. ir, be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-292 (2012 m. vasario 23 d. redakcija) yra patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašas, kurio 21 punkte yra įrašytas pastatas (duomenys neskelbtini), būklė – apleisti, o, paties savininko IĮ „Hosting media“ nuomone, jų būklė avarinė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-3340 yra patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašas, kurio 11 punkte yra įrašytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomininkas (naudotojas) IĮ „Hosting media“, sklypas nesuformuotas. Šie dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad IĮ „Hosting media“ nurodyta aplinkybė, esą yra naudojamas didesnis žemės sklypas, negu yra išskirtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, yra neteisinga, bei nebuvo jokio pagrindo patvirtinti didesnio ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo sąskaita, kitokios konfigūracijos žemės sklypą, negu buvo išskirtas naudotis.

Be to, rengiant žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, žemės sklypo planavimo organizatorius nuslėpė aplinkybę, kad gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi bendras sienas ir bendrą laiptinę (įėjimą), iš kurio patenkama tiek į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tiek ir į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o įvažiavimas į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemą yra per namo (duomenys neskelbtini) kiemą.

Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) anksčiau sudarė vientisą statinį – mūrinį, dviejų aukštų su gyvenama palėpe namą, tad net ir rekonstravus juos, atskiros patalpos išlaikė savo funkcinę paskirtį, o viena šių patalpų – bendra laiptinė. Tai patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. balandžio 18 d. raštas Nr. (3.4.5)KASK-580. Pagal skundžiamu administraciniu aktu patvirtinto žemės sklypo plano sprendinius suformuotas servitutas užtikrina teisę įvažiuoti transporto priemonėms (duomenys neskelbtini) savininkams (naudotojams), tačiau visiškai nutylėtas faktas, kad tuo pačiu įvažiavimu, be kita ko, vieninteliu, naudojasi ir (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai ir naudotojai, bet pastariesiems suformuotas ir įteisintas servitutas patekti į (duomenys neskelbtini) kiemą nesuteikia teisės. Byloje yra pateikti praėjimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvės ties šiuo praėjimu matmenys, kurie atitinkamai yra 2,33 m ir 4,30 m.

Atsakovo teiginį, kad tokio praėjimo pilnai užtenka naudotis kaip vieninteliu įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kiemą, ir šis praėjimas patenkina statinių naudotojų poreikius transporto priemone patekti į (duomenys neskelbtini) kiemą ar esant būtinybei specialiosios tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos ir pan.), paneigia STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Pagal šio STR reikalavimus Smalininkų g. yra priskirtina D tipo gatvėms ir dešinio posūkio minimalus spindulys, t. y. išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, turi būti ne mažesnis kaip 6-8.

Analogiški reikalavimai keliami gatvėms ir STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintas Statybos rekomendacijas R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“, kurios parengtos siekiant įgyvendinti jau minėtus STR reikalavimus bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, yra nurodyti transporto priemonių dydžiai ir jiems būtini posūkio kampų spinduliai. Pagal šias rekomendacijas lengvojo automobilio ilgis nurodomas 4,70 m, plotis 1,75 m, o būtinas minimalus išorinio posūkio spindulys 5,80 m.

Atsižvelgiant į šiuos pateiktus lengvojo automobilio matmenis ir į tai, kad praėjimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvės ties šiuo praėjimu matmenys, kurie atitinkamai yra 2,33 m ir 4,30 m, yra daugiau negu akivaizdu, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai ir naudotojai transporto priemonėmis negali patekti į (duomenys neskelbtini) kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o nenumačius jiems teisės naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) servituto teise, (duomenys neskelbtini) pastato savininkai ir naudotojai netenka galimybės transporto priemone patekti į (duomenys neskelbtini) kiemą.

Be to, įvertinant, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis (daugiau kaip 10 butų), pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus (duomenys neskelbtini) sklype turi būti numatyta galimybė parkuoti po 1 automobilį kiekvienam butui. Rengiant skundžiamu įsakymu patvirtintą planą, akivaizdu, kad rengėjas turi planus iš šiuo metu dvibučio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo jį paversti daugiabučiu. 2012 m. birželio 27 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) posėdyje (iki skundžiamojo įsakymo patvirtinimo) IĮ „Hosting media“ pateikė būsimą pastato (duomenys neskelbtini) projektą, numatantį šį pastatą iš dvibučio pertvarkyti į daugiabutį, ir įrengti aštuonis butus ir komercines patalpas, bei nurodė, kad žemės sklype jau teoriškai telpa 10-12 automobilių, nutylėdami, jog dalis bus parkuojama tuo metu inventorizuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita.

Akivaizdu, jog skundžiamas įsakymas ir juo patvirtinti sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsniui bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktui. Taip pat netinkamai atliktos sklypo plano rengimo (planavimo) procedūros. Rengiant žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris patvirtintas skundžiamu įsakymu, nepagrįstai buvo vadovaujamasi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 4.1 punktu, nurodant, kad tai yra naujai suformuojamas naudojamas valstybinės žemės sklypas esamiems pastatams eksploatuoti.

Tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra išskirti, naudojami ir inventorizuoti pagal žemės sklypų išskyrimo (suformavimo) metu galiojusius teisės aktus – statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui yra išskirtas 426 kv. m žemės sklypas, statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui yra išskirtas 783 kv. m žemės sklypas. Aplinkybė, kad šie žemės sklypai nebuvo iki skundžiamo įsakymo priėmimo suformuoti pagal šiuo metu galiojančių aktų reikalavimus, nėra ir negali būti lemiama aplinkybė, nes pagal visuotinai žinomą teisės principą teisės aktai atgal laiko atžvilgiu negalioja, kadangi kitaip būtų pažeistos prigimtinės žmogaus teisės ir demokratinės valstybės principai.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamos jau nustatytos egzistuojančios ir suformuotos bei inventorizuotos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos, žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengėjai, o ir atsakovas, keisdami žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, jas praplėsdami žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sąskaita, privalėjo vadovautis LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Aprašo 4.2.4 punktu.

Minėto Aprašo 30 punkte numatyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais atvejais, plano rengėjas su parengtu žemės sklypo planu asmeniškai supažindina pertvarkomų žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus arba žemės sklypų suformavimu suinteresuotus asmenis, nurodydamas, jog jie dėl žemės sklypo plano gali pareikšti pasiūlymus savivaldybės administracijai. Kaip matyti iš žemės sklypo, prilyginamo detaliajam planui, rengimo medžiagos, valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai asmeniškai nebuvo supažindinti.

Aplinkybę, kad pagal išduotas sąlygas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planui rengti buvo galima tik inventorizuotam, t. y. išskirtam ir naudojamam, žemės sklypui, patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 40-2-2128 „Dėl naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano“. Jame nurodyta, jog žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. nerengiant detaliojo plano, galima tik tuo atveju, jei formuojamo sklypo inventorinės ribos yra aiškios ir sutampa su buvusios posesijos ribomis.

Tokiu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai turi gauti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio įrašą apie neprieštaravimą sklypo ribų plano rengimui ant inventorinės bylos lapo. Kitu atveju žemės sklypui (duomenys neskelbtini) suformuoti privalu rengti detalųjį planą. Naujų sąlygų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo rengėjai planavimui išduoti nesikreipė, o kadangi šis raštas yra pridėtas prie visos projektinės dokumentacijos, darytina neabejotina išvada, kad šiais reikalavimais plano rengėjai turėjo vadovautis, kaip beje, ir atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą.

Be to, jau minėto Aprašo 6 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra Nekilnojamojo daikto ir kilnojamųjų Kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonoje (Kauno senamiesčio teritorija UI5, unikalus Nr. 20171), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, t. y. turėjo būti gautos iš Kultūros paveldo departamento (jo teritorinio padalinio) planavimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovas nepateikė jokių plano rengimo reikalavimų, išduotų Kultūros paveldo departamento (jo teritorinio padalinio), kaip tai numatyta Aprašo 15 punkte, akivaizdu, jog plano rengėjas, o ir skundžiamą įsakymą priėmęs atsakovas, vadovavosi būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 40-2-2128 nustatytomis sąlygomis.

Pagal Aprašo 31 punkto reikalavimus laikoma, kad su žemės sklypo planu suinteresuoti asmenys buvo supažindinti asmeniškai, jeigu žemės plane yra šių asmenų parašai. Šis Aprašo reikalavimas yra neįvykdytas, nes ant plano nėra nei vieno iš plano rengėjų nurodytų besiribojančių žemės sklypų naudotojų parašų, o parašai, ir tai ne visi surinkti ant atskiro lapo nurodant, kad tai gretimų sklypų savininkų ir naudotojų sąrašas, nors ir nėra nurodyta UAB „Darnilda“, nėra supažindintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir paslaugų skyrius, šio dokumento nėra pasirašęs ir planavimo organizatorius IĮ „Hosting media“ įgaliotas asmuo L.

M. Be to, pareiškėjas M. B. 2013 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo supažindintas su visiškai kitokiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano sprendiniais, negu yra pateikti byloje, todėl kyla pagrįsta abejonė, jog ir kiti asmenys buvo supažindinti su visiškai kitokiais plano sprendiniais. Byloje ir plano rengimo medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad plano rengėjui ar skundžiamą įsakymą priėmusiam atsakovui plano rengimo metu ir skundžiamo administracinio akto priėmimo metu buvo žinomi faktiniai duomenys apie tai, jog besiribojančių žemės sklypų su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), naudotojų yra ar buvo daugiau negu 10, bei ši aplinkybė suteikė teisę plano rengėjui suinteresuotus asmenis informuoti paskelbiant spaudoje ir savivaldybės interneto tinklapyje.

Aiškinamajame rašte nurodyta, jog apie plano rengimą gretimų sklypų naudotojai supažindinti su planu registruotais laiškais, nors šio fakto nepatvirtina nei vienas byloje pateiktas dokumentas, o ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jie buvo informuoti tik viešais skelbimais spaudoje ir internetiniame tinklapyje.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (I t., b. l. 30–35; II t., b. l. 89–93, III t., b. l. 9–18).

Atsakovas paaiškino, kad skunde nurodomi statybos techniniai reglamentai negali būti taikomi formuojant žemės sklypą prie statinio, kurio statybos pabaigos metai yra 1900 m., kurie yra saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Senamiesčio (unikalus kodas – 20171) teritorijoje, kur gatvių tinklo ir posesijų ribos susiformavę dar prieš kelis amžius. STR 2.06.01:1999 „Miestų miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 1.1 punkte nurodoma, kad šis reglamentas taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus, t. y. jis apskritai nėra taikomas rengiant žemės sklypo planus (kurie nėra nei detalieji, nei specialieji, nei bendrieji), vadovaujantis LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124.

Analogiškai STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 1 punkte nurodoma, kad šis reglamentas „nustato visų nuosavybės formų gatvių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus“. Taigi ir šio statybos techninio reglamento pagrindu motyvuojant, kad pareiškėjų turimas ir jų pačių susiaurintas pravažiavimas neatitinka pastarojo statybos techninio reglamento, negalima naikinti administracinio akto, kuriuo suformuotas visai kitas žemės sklypas prie visai kito, nei pareiškėjų naudojamas, statinio.

Ginčijamas administracinis aktas buvo parengtas vadovaujantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 4.1 punktu, kur nurodoma, kad planavimo tikslas yra suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjų motyvai, kad sklypas buvo inventorizuotas, tik pagrindžia pasirinkto planavimo tikslo teisingumą ir pagrindžia statinių naudojimui išskirtą plotą.

Tai, kad tiek ginčijamas, tiek pareiškėjams priklausantis žemės sklypas iki ginčijamo administracinio akto priėmimo nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra ginčo. Dėl šios priežasties ginčijamo planavimo tikslas niekaip negalėjo būti Aprašo 4.2.4 punkte nurodytas, kai pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu. Pastarasis planavimo tikslas yra taikomas tik planuojant jau suformuotus ir įregistruotus žemės sklypus, keičiant tarp jų esančią ribą.

Dėl šios priežasties ir pareiškėjų nurodoma plano viešinimo procedūra buvo vykdoma pagal Aprašo 28 punktą, o ne pagal Aprašo 30 punktą, todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjų motyvai dėl netinkamos ginčijamo plano viešinimo procedūros. Pareiškėjų pateiktas įrodymas, t. y. 2007 m. lapkričio 12 d. Urbanistikos skyriaus raštas Nr. 40-2-2128, kuriuo rekomenduojama rengti detalųjį planą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Šis raštas tėra susijęs su planuojama teritorija, bet ne su ginčijamu administraciniu aktu, nes šis raštas buvo parengtas 2007 metais, o ginčijamu administraciniu aktu patvirtintas planas buvo rengiamas pagal Aprašą, patvirtintą tik 2010 metais, ir buvo rengiamas ne detalus, o žemės sklypo planas, jam prilygintas, t. y. nurodyto rašto rengimo metu net neegzistavo teisinė bazė, kuria remiantis buvo parengtas ginčijamas planas, ir dėl šios priežasties toks, koks buvo pasirinktas planavimo procesas, net negalėjo ir būti aptartas 2007 m. rašte.

Prie patikslinto skundo pridėta schema, kurioje nurodytas tariamas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis ir įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), naudojamą žemės sklypą plotis. Ši schema nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi nėra aišku, kas ją parengė (ar turi tam reikiamos kompetencijos ir įgaliojimų), kokiais matavimo vienetais skaičiuojama, kas yra šios schemos pagrindas, ant kurios yra braižoma ir pan. Be to, ši schema yra prieštaraujanti pačių pareiškėjų į bylą pateiktiems kitiems įrodymams, konkrečiai – antstolės R.

G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui ir prie jo pridedamoms nuotraukoms. Šiame protokole įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą plotis matuotas nuo lietvamzdžio iki lietvamzdžio yra 2,33 m. Schemoje gi nurodoma, kad matuojamas atstumas tarp statinių, nurodant tą patį plotą. Atkreiptinas dėmesys, kaip matyti iš prie minėto antstolės protokolo pridėtų nuotraukų, kad dauguma Smalininkų gatvėje esančių statinių lietvamzdžių nukreipti į gatvės pusę, o ties įvažiavimu lietvamzdžiai yra įvažiavimo pusėje, atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog tai nuo pačių pareiškėjų priklausanti aplinkybė, kurioje vietoje ant jų valdomų statinių montuojami lietvamzdžiai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į nuotraukas Nr. 4 ir Nr. 1, kuriose akivaizdžiai matoma kelio užtvara (šlagbaumas), skirta automobilių eismui riboti, nes pėsčiųjų praėjimo šis įrenginys neriboja. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad valdos (duomenys neskelbtini), naudotojai šį įvažiavimą naudoja pagal paskirtį, t. y. įvažiuoti su savo automobiliais ir riboti kitų automobilių eismą. Dėl tos pačios priežasties atmestinas pareiškėjų skunde nurodytas argumentas, kad specialiosios paskirties automobiliai negalėtų patekti į namų valdą (duomenys neskelbtini), dėl per siauro pravažiavimo, tačiau šie automobiliai patekti negalėtų pirmiausia dėl pačių pareiškėjų kaltės, t. y.

įrengtos kelio užtvaros. (duomenys neskelbtini) yra Dl, D2 kategorijos gatvė. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 1 lentele, D kategorijos gatvės yra priskirtinos motorizuoto eismo grupei. To paties teisės akto 3 lentelėje detalizuojama, kad D (1-2) kategorijos gatvė yra skirta „mišriam pėsčiųjų, dviratininkų ir šios zonos gyventojų lengvųjų automobilių eismui su greičio apribojimo ženklais, specialia inžinerine įranga ir kitais būdais. Prireikus, galimas viešojo keleivinio, aptarnaujančiojo transporto priemonių eismas.

Leistinas transporto priemonių statymas.“ Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatve tikrai galimas automobilių eismas ir atitinkamai įvažiavimai iš šios gatvės. Tai, kad pareiškėjai tam tikrais statiniais ar jų dalimis susiaurino įvažiavimo plotį, tai yra nuo jų pačių, o ne nuo atsakovo priklausanti aplinkybė. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) namų valdos inventorinis planas, kuriame ties vieninteliu nurodytu įvažiavimu į šią valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nurodyta 4,80 m atstumas. Vėliau įvažiavimas buvo susiaurintas patiems pareiškėjams pasistačius priestatą (1,70 m pločio) bei rekonstravus šį priestatą iš pietinės pusės storinant sieną (nurodyta, kad šio priestato plotis 1,87 m).

Taigi 4,80 m pločio įvažiavimą pareiškėjams sumažinus 1,87 m gaunamas 2,93 m pločio įvažiavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų pateikta su patikslintu skundu schema prieštarauja oficialiems kadastriniams duomenims. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio, įvykusio 2012 m. birželio 27 d., protokolas iš esmės neturi nieko bendro su ginčijamu administraciniu aktu, kadangi pastaruoju buvo tik suformuotas žemės sklypas prie esamo statinio, nenustatant jokių reglamentų, išskyrus esamus, tarp jų jokio naujo užstatymo, statinių aukščio didinimo ar sklypo paskirties keitimo.

Konstatavo, kad ginčijamu administraciniu aktu patvirtintu žemės sklypo planu nesprendžiami užstatymo ar rekonstrukcijos klausimai, tuo labiau parkavimo vietų, tariamam būsimam statiniui aptarnauti klausimas. Be to, šis pasitarimas vyko prieš tvirtinant ginčo administracinį aktą ir jame tik konstatuota (tiek, kiek susiję su žemės sklypu), kad „sklypo plano sprendiniai būtini - kyla abejonių, ar tilps automobiliai, vaikų žaidimo aikštelės ir želdiniai“. Iš šio nutarimo dalies darytina išvada, kad turės būti parengtas detalusis planas, kuriame šie sprendiniai turės būti numatyti, jų neesant aptarti architektūriniai sprendimai negalės būti įgyvendinti.

Apibendrinusi konstatavo, kad šis įrodymas neturi nieko bendra su skundo reikalavimu ir todėl nėra susijęs su nagrinėjama byla. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2013 m. balandžio 17 d. rašte (3.4.5)KASK-580 nėra aptariamas ginčijamu administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo planas, todėl laikė, kad šis įrodymas nėra susijęs su ginčo šioje administracinėje byloje objektu. Pareiškėjai jokio konkretaus teisių ar teisėtų interesų pažeidimo skunde nenurodo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), matyti, kad tai yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, neturintis jokių bendrų konstrukcijų su kitais, kitose inventorinėse valdose ar kituose žemės sklypuose esančiais statiniais.

Prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokių apribojimų ar kitų asmenų naudojimosi teisių, išskyrus trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Hosting media“ nuosavybės teisė ir tai, kad nekilnojamas daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Dėl šios priežasties konstatavo, kad pareiškėjams nėra teisinio pagrindo kildinti tariamą teisių pažeidimą, šių teisių apskritai neturint. Ginčijamu administraciniu aktu nėra spendžiamas statinių (nei jų išdėstymo, nei rekonstrukcijos, nei naudojimo) klausimas, ginčo administraciniu aktu suformuotas žemės sklypas (tik jo ribos ir servitutai) statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Pareiškėjai nurodo, kad nebuvo pagrindo tvirtinti didesnio ploto ir kitokios konfigūracijos sklypą, negu buvo išskirtas naudotis. Nurodytos faktinės aplinkybės (1,28 a. didesnio nei išskirta eksploatacijai žemės sklypo suformavimas) nedaro ginčijamo administracinio akto neteisėtu. Priešingai, teritorijų planavimo dokumentas būtent ir rengiamas tam tikslui, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, ir infrastruktūrinius poreikius, racionaliai naudoti kultūros paveldo vertybes, suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Įstatymo 3 str. 1 d. 1–4, 7, 8 p.).

Ir tik įvertinus visus šiuos poreikius ir suderinus interesus, tvirtinamas žemės sklypo planas. Jei žemės sklypo planas būtų tvirtinamas išimtinai tik tokio ploto, koks buvo išskirtas statinio eksploatacijai, toks žemės sklypas neatitiktų teritorijų planavimo dokumentui keliamų reikalavimų ir, priešingai nei teigia pareiškėjai, tokio žemės sklypo plano tvirtinimas būtų neteisėtas. Motyvai, dėl kurių suplanuotas žemės sklypas yra 1,28 a. didesnis, nei buvo išskirta statinio eksploatacijai, kyla būtent iš teritorijų planavimo tikslų, konkrečiai: kultūros paveldo reikalavimų, infrastruktūros bei socialinio ekonominio vystymo poreikio.

Ginčo sklypas patenka į Kauno Senamiesčio 25 kvartalą, ir todėl bet kurie planuojami darbai sklype turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu (toliau – ir KPD KTP). Atkreipė dėmesį, kad Kultūros paveldo departamento 2013 m. kovo 1 d. atsakymas Nr. (11.35.)2-662 pareiškėjams dar kartą patvirtina ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą kultūros paveldo apsaugos prasme. Kaip matyti iš teritorijų planavimo dokumento rengimo medžiagos, taip pat buvo sprendžiamas infrastruktūros klausimas, konkrečiai – įvažiavimas į planuojamą žemės sklypą (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punktu. Nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentu buvo būtina išspręsti įvažiavimo į naudojamą žemės sklypą klausimą ir todėl sklypo riba buvo atitraukta nuo pietvakarinio (kiemo) fasado dalies - arkos, tiek, kiek būtina patekti įvažiuoti į naudojamą žemės sklypą. Pabrėžė, kad šis sklypo konfigūracijos pasikeitimas yra priešingoje, nei pareiškėjų valdomas statinys.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, teigdami, jog žemės sklypas negali būti suformuotas kitoks nei yra inventorizuotas (išskirtas statinio naudojimui), patys sau užkirstų kelią. Pareiškėjai taip pat teismui nėra pateikę jokių duomenų, kokiu pagrindu statinių (duomenys neskelbtini) savininkai (pareiškėjai) įgijo tariamą teisę įvažiuoti į savo naudojamą žemės sklypą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sisteminė teisės aktų analizė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.135 str. 1 d., 4.127 str. l d. 4.128 str.)) leidžia daryti išvadą, kad servitutai nustatomi tik tada, kai nėra galimybės naudotis potencialiai viešpataujančiu daiktu kitais būdais, neribojant potencialiai tarnaujančio daikto savininko teisių.

Ginčo atveju, pareiškėjams turint kitą įvažiavimą į naudojamą žemės sklypą, dar papildomai nustatyti servitutą įvažiuoti į tą patį sklypą per kitų asmenų naudojamą žemės sklypą nėra teisinio pagrindo. Papildomai pažymėjo tai, kad rengiant ginčo planą buvo atsižvelgta ir įvertinta gretimybių (tarp jų ir pareiškėjų) teisės ir teisėti interesai. Šią aplinkybę pagrindžia žemės sklypo plano sprendiniai, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklype suplanuoti net trys servitutai ir visais šiais servitutais ginčo žemės sklypas tampa tarnaujančiu.

Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. T-292 yra netekęs galios Tarybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-536. Be to, net ir apleistų statinių savininkai ar naudotojai turi teisę susiformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių. Priešingai, iš esmės būtent dėl to, kad statiniai ir naudojamas sklypas yra apleisti, ir yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas su tikslu sutvarkyti naudojamą teritoriją. Tai yra vienas iš teritorijų planavimo tikslų pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą – skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra (II t., b. l. 119–122).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog būtent žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ribų planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2012 m. rugsėjo 11 d. suderino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kurioje nurodoma, kad kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 30–33).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus į pareiškėjų skundą. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. liepos 12 d. išdavė sutikimą Nr. 24-439(16.24) „Dėl detaliojo plano rengimo“ rengti žemės sklypo detalųjį planą (duomenys neskelbtini). Atsakinga institucija jai suteiktų funkcijų ribose įvertino istorinę medžiagą ir pritarė ginčijamo detalaus plano riboms. Byloje yra duomenys, kad gretimų sklypų (pastatų) savininkai, naudotojai sutiko su detaliojo plano sprendiniais, tarp jų ir pareiškėjas M.

B., kuris 2012 m. kovo 26 d. pasirašytinai buvo supažindintas su detaliojo plano sprendiniais, jokių pastabų nėra užfiksuota. Žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra baigtas formuoti. Šiuo metu žemės plotas po pastatais (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas ir suformuotas nekilnojamojo turto objektu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio nuostata, yra žemės ploto (duomenys neskelbtini), patikėtinis. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kadangi statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nėra panaikinta, statiniai nėra pripažinti netinkamais naudojimui, todėl darytina prielaida, kad statinių savininkas IĮ „Hosting media“, siekdamas tvarkyti savo statinius, juos rekonstruoti, renovuoti ar daryti kapitalinį remontą, turi suformuoti žemės sklypą ir įregistruoti turtines teises, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. spalio 5 d. aiškinamuoju raštu Nr. 70-4-350 patvirtino, kad žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimas nepažeidė įstatymo normų, taip pat neprieštarauja Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad asmenys patekimą iki savo statinių turi, jiems nėra ribojama nuosavybės valdymo teisė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo IĮ “Hosting media” atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 113– 114) prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka, pritaria ir prisideda prie atsakovo atsiliepimo į skundą ir jame išdėstytų argumentų. Pareiškėjai skunde savo teisių pažeidimams ir reikalavimams pagrįsti nepateikia jokio teisinio pagrindo ir argumentų. Tai, jog pastatas yra nenaudojamas tam tikrą laiką ar vizualiai atrodo apleistas, nereiškia, kad jo savininko nuosavybės teisės į jį gali būti ribojamos. Tokio pastato savininkui nėra atimama teisė jį perleisti ar atnaujinti, rekonstruoti, tvarkyti ir naudoti. Būtent tokia teise rekonstruoti žemės sklype esantį pastatą ir pasinaudojo trečiasis suinteresuotas asmuo. Servitutai teritorijų planavimo dokumentuose nustatomi vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymu, LR žemės įstatymu bei Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Be to, servitutui, kaip daiktinei teisei, taikomos atitinkamos CK normos. Pareiškėjai turi realią galimybę patekti prie savo turto iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Todėl servituto nustatymas žemės sklypo, kaip tarnaujančio daikto atžvilgiu, nėra pagrįstas, reikalingas ir netgi pažeistų tiek valstybės (kaip žemės sklypo savininko), tiek trečiojo suinteresuoto asmens, kaip naudotojo, teises, kadangi tai ženkliai apribotų galimybes tinkamai naudoti žemės sklypą ir jame esančius statinius. Žemės sklypo formavimas prie esamų pastatų pagal esamą pastatų naudojimo paskirtį, t. y. nustatant faktinius teritorijų planavimo režimus, atspindi jos skirtingumą nuo detaliojo plano rengimo procedūros, kuri savo prasme yra skirta detaliųjų planų rengimui, kuomet, be kita ko, yra koreguojami ir keičiami esami privalomi teritorijų planavimo režimai ir daroma įtaka bendrai miestų architektūrai bei teritorijos gretimybėms.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu (III t., b. l. 91–109) pareiškėjų skundą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjų UAB „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S., J. K. ir M. B. lygiomis dalimis po 416,67 Lt (keturis šimtus šešiolika litų ir 67 ct.) išlaidų atlyginimą trečiajam suinteresuotam asmeniui IĮ „Hosting media“. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas nusprendė perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui IĮ „Hosting media“ prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal IĮ „Hosting media“ (pareiškėjo, planavimo organizatoriaus) 2012 m. rugsėjo 20 d. prašymą, reg. Nr. 70-7-145, dėl parengto sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo ir registravimo teritorijų planavimo dokumentų registre, 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A-3880, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, patvirtino apie 554 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos), ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. A-3880 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjai nurodė, jog skundžiamuoju įsakymu patvirtinus apie 554 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pažeistos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio šalia žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų (pareiškėjų) teisės ir teisėti interesai rengiant šį detaliojo planavimo dokumentą ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) 2.4 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu (galiojusiu iki 2014 m. sausio 1 d.), Aprašo (galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d.) 4.1, 6, 15 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis.

Teismas byloje esančiais įrodymais nustatė, jog žemės sklypai, kaip nekilnojamojo turto objektai, prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prieš priimant skundžiamąjį įsakymą nebuvo baigti formuoti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) nuostatos, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti kadastro duomenys Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu (Tvarkos 12 p.).

Šiuo metu žemės plotas po pastatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto objektais, todėl Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės ploto (duomenys neskelbtini), patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str.). Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/100199 duomenimis nustatyta, kad statinių (gyvenamojo namo ir 2 ūkinių pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra IĮ „Hosting media“, statiniai nėra pripažinti netinkamais naudojimui įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl pareiškėjų argumentas, jog sklypo planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu, kai rengiant žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu, atmestinas kaip nepagrįstas. Toks planavimo tikslas galėtų būti taikomas tik tuomet, kai planuojami jau suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai, keičiant tarp jų esančias ribas.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose matyti, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuoti, o tik inventorizuoti bei IĮ „Hosting media“ nuosavybės teisės į statinius nėra ginčijamos įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.27 str.), tokiu būdu IĮ „Hosting media“, siekdama tvarkyti savo statinius, juos rekonstruoti, renovuoti ar daryti kapitalinį remontą, turi teisę suformuoti žemės sklypą ir įregistruoti turtines teises į jį (CK 4.20 str.). Todėl atmestini ir pareiškėjo argumentai, jog plano rengėjas, informuodamas visuomenę ir supažindindamas su žemės sklypo planu, jo derinimu ir tvirtinimu, turėjo vadovautis Aprašo 30 punktu.

Teismui pripažinus, jog sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turėjo būti rengiamas Aprašo 4.1 punkto pagrindu, plano rengėjas, informuodamas visuomenę ir supažindindamas su žemės sklypo planu, jo derinimu ir tvirtinimu, turėjo vadovautis ir vadovavosi Aprašo 28 punktu. Apie parengto žemės sklypo planą buvo informuoti pastatų ir gretimų sklypų savininkai/naudotojai, asmeniškai E. B., M. B., šeimos klubo „Klotonė“ atstovė bei Kauno kolegijos atstovas. Taip pat informacija apie parengtą žemės sklypo planą buvo skelbta Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje bei dienraštyje „Kauno diena“.

Įvertinus tai, jog gretimų žemės sklypų savininkų ir (ar) naudotojų yra daugiau nei 10, pripažintina, jog plano rengėjas apie planuojamą žemės sklypo planą informavo visuomenę bei gretimų sklypų savininkus bei naudotojus, paskelbiant apie tai vietinėje spaudoje bei Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje Aprašo 28 punkto nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjų argumentai dėl viešinimo procedūros pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pripažintina nepagrįsta ir pareiškėjo M. B. bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, kad jis asmeniškai buvo supažindintas su visiškai kitokiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano sprendiniais, negu yra pateikti byloje, taigi buvo pažeista Aprašo 28 punkto nuostata dėl galimybės susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų jai patvirtinti (ABTĮ 57 str.).

Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, todėl formuojant ginčo žemės sklypą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys sklypo ribų planui, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2012 m. rugsėjo 11 d. (pritarimo Nr. 12-d-34K) pritarė. Kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. kovo 1 d. rašto Nr. (11.35.)2-662 (II t., b. l. 5-6), pagal 1989 m. atliktų Rytinės senamiesčio dalies (15-kos kvartalų) istorinių-urbanistinių tyrimų duomenis, prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtos siūlomos atstatyti ir respektuojamos posesijų ribos. Teismas konstatavo, kad paveldosaugos reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti ir Aprašo 6 punktas (nagrinėjamu atveju planą derinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu) buvo tinkamai įgyvendintas, o pareiškėjų argumentai dėl to, jog planavimo organizatorius IĮ „Hosting media“ turėjo gauti iš Kultūros paveldo departamento (jo teritorinio padalinio) planavimo sąlygas, yra nepagrįsti, nes pareiškėjai nenurodė plano būtinų planavimo sąlygų nei teisinio, nei faktinio pagrindo bei nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad formuojamo žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukcijos nuostatų (ABTĮ 57 str.).

Teismas nurodė, kad Žemės įstatyme, ir Taisyklėse numatyta, jog žemės servitutas nustatomas administraciniu aktu – sprendimu. Taigi žemės servituto nustatymo žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, galimybė nėra reglamentuota. Todėl pareiškėjų nurodomą teisių pažeidimą galėtų sukelti administracinis aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai, o ne Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas (Aprašo 3 p.). Taigi žemės sklypo planas yra dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas, juo žemės servitutai nėra nustatomi. Be to, skundžiamuoju įsakymu buvo tik pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą planą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų nurodyti pažeidimai dėl patvirtinto servituto (S2) atmestini, kadangi pareiškėjai iš esmės savo teisių pažeidimą dėl servituto grindžia ne esamais pažeidimais, o galimais ateityje (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustačius servitutus pagal patvirtintą planą), todėl tvirtinant ginčo planą, nenustačius servituto, o tik jį suprojektavus (siūlymas nustatyti), nebuvo pažeistos įstatymo nuostatos ir pareiškėjų teisės ar teisėti interesai.

Be to, teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams numatytas S3 servitutas, kuriuo užtikrinamas jiems įvažiavimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad projektinis servitutų pasiūlymas – tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas turės būti sprendžiamas pareiškėjų (suformavus pareiškėjų naudojamą žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti) ir trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Hosting media“ bendru susitarimu arba teisme (Žemės įstatymo 23 str., CK 4.111 str.- 4.129 str.).

Pagal Aprašo 16 punktą, žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kurioje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (Aprašo 16.3 punktas). Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gatve galimas automobilių eismas ir atitinkamai įvažiavimai iš šios gatvės. Tai, kad pareiškėjai (UAB „Darnilda“) tam tikrais statiniais ar jų dalimis susiaurino įvažiavimo plotį tai yra nuo jų pačių, o ne nuo atsakovo priklausanti aplinkybė.

Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentu buvo būtina išspręsti įvažiavimo į naudojamą žemės sklypą klausimą ir todėl sklypo riba buvo atitraukta nuo pietvakarinio (kiemo) fasado dalies – arkos, tiek, kiek būtina patekti įvažiuoti į naudojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, ginčo žemės sklypo esminis konfigūracijos pasikeitimas (lyginant su išskirtu žemės sklypo plotu) nėra susijęs su pareiškėjų tariamu teisių pažeidimu. Kitus pareiškėjų skundo argumentus teismas pripažino neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui Aprašo nuostatų prasme, todėl detaliau nenagrinėjo. Teismas konstatavo, kad tvirtinant ginčo žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo pažeistos įstatymų nuostatos ir pareiškėjų teisės bei teisėti interesai, todėl pripažino, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Hosting media“ atstovas prašo teismo priteisti 10 058, 99 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Prašoma priteisti išlaidas: už konsultacijas, dokumentų analizes, už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionės išlaidas, atsiliepimo į skundą parengimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, prašymo parengimą. Teismas šiuo atveju nagrinėjo tik prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Teismas, remdamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 2, 7, 8.2, 8.15, 8.18, 9, 10 punktais bei atsižvelgdamas į maksimalų priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, IĮ „Hosting media“ priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 416, 67 Lt (iš viso 2 500 Lt).

III. Pareiškėjai UAB „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S. ir M. B. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 122–130) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto detaliojo planavimo dokumento sprendiniai pažeidžia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, rengiant šį detaliojo planavimo dokumentą ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad visos skunde nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos priimant skundžiamą įsakymą, o taip pat ir teismui priimant sprendimą. Pažymi, kad teismas, vadovaujantis ABTĮ 48 straipsniu, į procesą turėjo vietoje trečiojo suinteresuoto asmens V. R. trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti A. R., G. G. ir G. V. R., kurie, jau vykstant procesui, tapo buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais, ir nepagristai trečiuoju suinteresuotu asmeniu nelaikė T. M. M., kuris savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pardavė A. M., tačiau išliko palėpės 53/1000 dalių savininku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 136–139) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad A. M. apie 2014 m. kovo 25 d. teismo posėdį tapo žinoma, kai teismo darbuotojai paskambino telefonu ir informavo apie nagrinėjamą administracine bylą. Iki 2014 m. kovo 25 d. teismo posėdžio apie vykstantį ginčą ji nežinojo, jai nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, nežinojo ir ginčo esmės, jai nebuvo išaiškintos teisės vesti bylą pačiai ar per atstovus (ABTĮ 49 str.), susipažinti su byloje esančiais dokumentais bei kita bylos medžiaga (ABTĮ 51 str.), reikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (ABTĮ 53 str.). Teismo darbuotojas paskambinęs telefonu pareikalavo atsiųsti prašymą e. laišku, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o kitą dieną atnešti tokį prašymą pasirašytą į teismą, tačiau neišaiškino tokio prašymo pateikimo pasekmių bei jos teisių administraciniame procese. Teismo darbuotojo nurodytą prašymą pateikė 2014 m. kovo 26 d., tačiau vėliau sužinojo, kad šis jos prašymas antspauduotas, jog yra gautas teisme 2014 m. kovo 25 d., t. y. viena diena anksčiau nei buvo pateiktas teismui. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad buvo grubiai pažeistos ABTĮ numatytos jos procesinės teisės, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (III t., b. l. 153-163) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ginčijamu administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo planas nepažeidžia pareiškėjų teisių ar įstatymo saugomų interesų (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pažymi, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), esančių statinių naudotojai yra 23 asmenys, kurie yra ginčijamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gretimybės ir kartu inventorizuotos žemės sklypo valdos (duomenys neskelbtini) naudotojai, bei potencialūs teritorijų planavimo prie valdomų ar naudojamų statinių iniciatoriai. Kokiais motyvais remiantis buvo įtraukta tik dalis šių asmenų, nei patikslintame skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma. Pareiškėjai, būdami to paties daugiabučio gyventojais, ne tik, kad sąmoningai netikslino visų savo teikiamų procesinių dokumentų, bet net neinformuodavo teismo apie nuosavybės ar kito valdymo perleidimo sandorius, įvykusius dėl šio ginčo žemės sklypo gretimybės daugiabučio butų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdami procesinius dokumentus inter alia apeliacinį skundą su trūkumais, nors aplinkybės dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų buvimo buvo žinomos anksčiau. Akcentuoja, kad ginčijamu administraciniu aktu nėra sprendžiamas statinių (nei jų išdėstymo, nei rekonstrukcijos, nei naudojimo) klausimas, ginčo administraciniu aktu suformuotas žemės sklypas (tik jo ribos ir servitutai) statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad neturint tam tikrų teisių, negali kilti ir šių teisių tariamas pažeidimas, o kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo turima teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (III t., b. l. 170–176) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, nepadarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, reguliuojančias šios bylos ginčo dalyką.

Pažymi, kad Taisyklių nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad servituto numatymas patvirtintame teritorijų planavimo ar jam prilyginamam dokumente ar žemės valdos projekte sukelia suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes, nepaisant to, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, kaip nustatyta CK 4.124 straipsnio 2 dalyje. Nepagrįstas teismo argumentas, kad kelio servitutas, suformavus žemės sklypus, galės būti nustatomas pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Hosting media“ bendru sutarimu, nes, po žemės sklypų suformavimo, žemės sklypų, tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio daikto, nuosavybės teisės išlieka Lietuvos Respublikos (patikėjimo teisė – Nacionalinės žemės tarnybos).

Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125). Nepaisant to, nesuprojektavimas vieno ar kito servituto, nesant tam būtinybės ar tokios būtinybės neįrodžius, nesudaro pagrindo ginčijamo įsakymo panaikinimui. Pažymi, kad proceso šalių pareiga savo teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, žinant paaiškėjusias naujas aplinkybes, galinčias turėti įtakos bylos išsprendimui ir sprendimo teisėtumai, tinkamai informuoti teismą, pateikiant oficialius duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pastebėjęs, kad teismas šalį pakeičia jos teisių perėmėju tik gavęs oficialius duomenis apie įvykusius juridinius faktus, dėl kurių galimas teisių perėmimas (2014 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-76/2014). Nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui būtų buvę pateikti oficialūs duomenys apie tai, jog yra atsiradę naujų suinteresuotų asmenų ar įtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų teisių perėmėjų. Atsižvelgiant į tai, teismui neturint oficialių duomenų, nebuvo pagrindo įtraukti suinteresuotais asmenimis pareiškėjų (apeliantų) nurodomų asmenų.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimas paskutiniame posėdyje vyko po bylos atidėjimo, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo ir galėjo žinoti apie posėdį, sąžiningai domėdamiesi bylos eiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš principo nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde. Taip pat teigia apie padarytą procesinės teisės pažeidimą – į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukti A. R., Gr. G., G. V. R., kurie, jau vykstant procesui, tapo buto (duomenys neskelbtini), savininkais, ir nepagristai trečiuoju suinteresuotu asmeniu nelaikytas T. M. M.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nurodė atvejus, kada apeliacinės instancijos teismas turi pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojantį. Vienas iš jų, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (2 p.), todėl, visų pirma, tikrintina, ar iš tikro, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas.

Administracinė byla buvo inicijuota dėl to, kad pareiškėjų, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies butų savininkų manymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A-3880 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 554 kv.m. žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), besiribojantis su žemės sklypu prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos jų teisės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas aktas liečia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visų butų savininkų interesus, todėl tie savininkai, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjais bei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundo padavimo bei jo priėmimo stadijoje, į procesą turėjo būti įtraukti vėliau, teismo iniciatyva, kaip tretieji suinteresuoti asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d.). Tokiu būdu būtų buvęs užkirstas kelias Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtintos taisyklės pažeidimui, bet tai neatlikta, kas iš esmės ir sąlygoja apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies bei bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iki teismui priimant 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ne tik kad nebuvo įtraukti A. R., Gr. G., G. V. R., nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą pastate (duomenys neskelbtini) (tai patvirtinantis valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas datuojamas 2014 m. balandžio 1 d., t. y. iki 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo priėmimo; 3 t. b.l. 132-134), bet ir Kauno miesto savivaldybė (tiksliau Kauno miesto savivaldybės taryba), kuriai priklauso butas Nr. 10, esantis tame pačiame name. Jei dėl apeliaciniame skunde nurodytų asmenų būtinumo įtraukti į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis tapo aišku beveik baigus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tai apie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomą turtą (duomenys neskelbtini), buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios (1 t., b.l. 16) ir šis teisinis vienetas turėjo dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime. Juk pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.), o savivaldybės administracija – savivaldybės įstaiga, kuri veikia pagal nustatytą struktūrą jai suteiktų įgalinimų ribose ir pagal įstatymų leidėjų valią neįvardijamas kaip subjektas galintis būti atitinkamo turto savininku (Vietos savivaldos įstatymo 31 str.).

Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Vadinasi, šio teisinio vieneto (Kauno miesto savivaldybės tarybos) dalyvavimas procese, nepriklausomai nuo to, kad byloje atsakovu yra Kauno miesto savivaldybės administracija, buvo privalomas, o priėmus skundžiamą 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą buvo nuspręsta dėl pastarojo teisių bei pareigų.

Kita vertus, būtina pažymėti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, pateikdamas nuomonę dėl patikslinto skundo prijungimo, akcentavo trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą aspektą, paminėdamas net 23 asmenis, susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iki galo neišnagrinėjo (2 t., b. l. 89-91).

T. M. M. administracinėje byloje nurodomas kaip tretysis suinteresuotas asmuo (pvz. 1 t., b.l. 15, 2 t., b.l. 10), bet nebeminimas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo įžanginėje dalyje. Tai techninio pobūdžio trūkumas neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančios nuostatos.

Kadangi galutinis bylos išsprendimas daro įtaką neįtrauktų į bylą asmenų teisėms bei pareigoms - jų dalyvavimas administracinės bylos procese turi būti užtikrintas, ką galima padaryti tik perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Priimtiną sprendimą suponuoja ir administracinių teismų praktika (žr., pvz. administracinę bylą Nr. A556-1154/2014; administracinę bylą A556-2120/2014).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Darnilda“, S. V., M. Š., V. S., M. B. ir A. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius