A-492-833-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-833/2014

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01438-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarųjų akcinių bendrovių „Arisma“ ir „Valtima“ bei Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. T. ir R. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Valtima“, „Arisma“, „Rotada“, taip pat A. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., F. L., A. L. (A. L.), G. L., O. M., O. V., S. K., T. K., Z. L., P. S. (P. S.), O. Č., S. G., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S. (V. S.), P. S. (P. S.), L. B., A. B., D. B., J. L. (J. L.), N. L., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), N. M., R. P. ir A. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos J. T. ir R. Š. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. I, b. l. 1-13; 82-93) prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75, kuriuo pareiškėjoms atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra į 0,495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6893 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5834 ha ploto žemės sklypo 0,44 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir 0,7876 ha ploto žemės sklypo 0,6251 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735; 3) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą atkurti pareiškėjoms J. T. ir R. Š. nuosavybės teises natūra į Žemės sklypus bei atlikti visus kitus būtinus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Nurodė, kad yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo (dabar Vilniaus miestas) teritorijoje.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto skyrius 2012 m. lapkričio 30 d. raštais Nr. 49SF-(14.49.104)-4475 pareiškėjoms ir kitiems šio rėžinio kaimo pretendentams pranešė apie kiekvienam iš pretendentų natūra grąžintiną Žemės sklypų dalį, taip pripažindamas jų teisę į Žemės sklypų grąžinimą, tačiau pretendentų susirinkimo metu buvo pranešta, kad nuosavybės teisės nebus atkuriamos dėl to, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei statinius, kurie yra Žemės sklypuose: kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 11 304 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 6 809 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 23 171 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilg; pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Hlg; pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilg; pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Hlg, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Tokia pati pozicija buvo išreikšta skundžiamame Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. sprendime Nr. 49SF-(14.49.104.)-75, kuriame nebuvo nurodytas konkretus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) pagrindas, nenurodyta informacija apie statinių buvimą ar nebuvimą konkrečiame žemės sklype, užstatytą plotą bei užstatymo teisėtumą. Pareiškėjoms apskundus šį sprendimą, NŽT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu skundas nebuvo patenkintas.

Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakymą atkurti nuosavybės teises grindžia žemės nuomos sutarties faktu, kadangi nuomos sutartys yra pasibaigusios. Be to, tai nėra pagrindas atsisakyti atkurti nuosavybės teises. Nuomos sutartys nuomininkams leido statyti nuomojamuose žemės sklypuose tik laikinus statinius, todėl tokių statinių buvimas taip pat negali būti laikomas kliūtimi atkurti nuosavybės teises. Akcentavo, kad neteisėtai statiniais užstatyta žemė negali būti laikoma nelaisva. Būtent tokiais statiniais laikytini statiniai, kurie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei.

Pažymėjo, jog atsakovas jau 2012 m. turėjo informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra laisva, todėl nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę 2013 m. kovo 1 d. Tvirtino, jog neturėdamas informacijos, kuri patvirtintų Žemės sklypų užstatymą teisėtai pastatytais statiniais, atsakovas privalėjo atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus Žemės sklypų grąžinimui pretendentėms.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į skundą (t. IV, b. l. 96-106), kuriuo prašė atmesti skundą.

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomų žemės sklypų suformavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir tik gavusi šią informaciją ir esant papildomiems laisvos grąžintinos žemės plotams, NŽT galės nustatyti, kokiomis dalimis pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę bei priimti sprendimus.

Nesutiko su teiginiu, kad žemė yra laisva. Nurodė, jog joje yra statinių, todėl nepaisant to, kam nuosavybės teise priklauso šie statiniai, žemė natūra negali būti grąžinta.

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arisma“ ir UAB „Valtima“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. IV, b. l. 61-64), nurodydami, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjoms negali būti atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypus, kadangi jie yra valstybės išperkami. Šie sklypai yra nuomojami UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“, juose yra šioms bendrovėms nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą (t. IV, b. l. 69-76).

Nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad Žemės sklypai nėra užimti. Taip pat nesutiko, kad NŽT dar 2012 m. lapkričio 30 d. raštu patvirtino pareiškėjų teises į Žemės sklypų grąžinimą. Nurodė, jog šis raštas yra tik informacinio pobūdžio nesukuriantis teisinių pasekmių. Ypač akcentavo tai, kad ginčo Žemės sklypuose esantys statiniai teismo sprendimu pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybei.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A., A. A., J. S., Z. L., F. L., A. L., G. L., O. M., Z. L., P. S., O. Č., S. G., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S., P. S., A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), R. P. ir A. Č. pateikė atsiliepimą į skundą (t. IV, b. l. 91), nurodydami, kad su skundu sutinka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (t. VI, b. l. 2-17) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735; įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) rajono C zonos A teritorijoje, Vilniuje; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius: automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 11 304 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 6 809 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 23 171 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilg, sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Hlg; stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilg, ir sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Hlg, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 pripažino bešeimininkiu turtu bei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo UAB „Valtima“ pareiškimas, kuriuo jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Valtima“ nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog remiantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106-1 punktu, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-20 ir 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-31 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas informuoti, ar dar yra galimybė suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus grąžinti natūra, išdėstė padėtį dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žemės sklypuose ir paprašė išspręsti klausimą dėl galimybės performuoti Žemės sklypus, tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakymo į Vilniaus miesto skyriaus kreipimąsi nepateikė. Teismas sprendė, kad nesant kompetentingo subjekto sprendimo dėl natūra grąžintinos žemės užimtumo, negalima priimti sprendimo dėl galimumo grąžinti žemę natūra. Taigi, Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104)-75 išdėstyta išvada, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime negali būti atkuriamos, nes žemė pripažintina išperkama, pripažinta prieštaraujančia teisės aktų reikalavimams ir priimta nekompetentingo subjekto. Dėl tos pačios priežasties teismas taip pat darė išvadą, kad neteisingai išspręstas ginčas ikiteismine tvarka. Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai daugiau nei pusę metų nepriimant sprendimo, pareiškėjos bei kiti pretendentai, kurie yra suinteresuoti gauti atsakymą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eiga, gali kreiptis į teismą dėl administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, kad teisme būtų išsiaiškinta, ar toks ilgas neatsakymas į paklausimą gali būti laikomas pateisinamu objektyviomis priežastimis.

Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suskystintų dujų operatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (suskystintų dujų kolonėlės su rezervuarais, skysto kuro kolonėlės su požeminėm degalų talpom, automobilių plovykla, stoginė, kiemo aikštelė, tvora) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo plotas nurodytas 0,7876 ha, 6251/7876 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, o 1625/7876 dalis – UAB „Rotada“ pagal 2008 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Pastatai nuo 2006 m. gruodžio 19 d. įregistruoti UAB „Rotada“ nuosavybės teise pagal 2006 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,4950 ha, esantis (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,5834 ha, esantis (duomenys neskelbtini), pastatų nėra, o nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėta, kad ne visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. rašte Nr. 49SP-(14.49.104)-75 nurodyta, jog patikrinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad sklype įrengta medinių statinių ekspozicija, įvažiavimo vartai, dalis teritorijos aptverta tvora bei išasfaltuota danga. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje stovi tvoros elementai, sargo namelis. Teismas pažymėjo, jog pastatai, esantys žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyti nežinomo statytojo, jų statyba neregistruota, duomenų apie išduotus statybos leidimus nėra.

Tokios aplinkybės rodo, jog nėra jokio visuomenės poreikio, kurį būtų reikalinga patenkinti, negrąžinant žemės natūra, todėl žemės sklypai turi būti traktuojami kaip laisvi neužstatyti, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant juos natūra, nes priešingu atveju be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Nustatęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas reikšmės neturi, teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra turi būti tęsiama toliau.

Teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo dėl įpareigojimo grąžinti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, kadangi pretendentams į rėžiniame kaime buvusią žemę nuosavybės teisė gali būti atkuriama proporcingai nuo turėto ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjų 2012 m. lapkričio 30 d. kvietimuose į pretendentų susirinkimą šios dalys buvo nustatytos, tačiau kartu pažymėta, jog šios dalys gali kisti, todėl teismas sprendė, kad sprendime įrašyti nuosavybės teisėms atkurti tenkančios dalies negalima. Pareiškėjų reikalavimas tenkintas iš dalies, įpareigojant toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Teismas pažymėjo, jog UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ atstovas rėmėsi Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 “Dėl valstybinės svarbos projekto“, tačiau šio projekto nuostatų konkrečiai su žemės grąžinimu nesiejo, todėl teismas šių argumentų neanalizavo.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daryta išvada, kad Vilniaus miesto skyrius bei Tarnyba nepagrįstai nurodė, jog nėra galimybės pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises natūra visuose keturiuose žemės sklypuose. Panaikinus atsakovų sprendimus, atsakovas Vilniaus miesto skyrius įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 21-25), kuriuo prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, t. y. priimti naują sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundo dalį dėl žemės sklypų unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rajono C zonos A teritorijoje, Vilniuje; kitą teismo sprendimo dalį – palikti nepakeistą.

Pažymi, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priskirtini grąžintiniems buvusiems savininkams, kadangi juose yra vykdomas valstybinės reikšmės ekonominis projektas „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) rajono C zonos, „Gariūnai“ ir A ir B teritorijose“. Projekto tikslai yra susiję su visuomenės poreikiu. Pažymi, kad UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ šiuos žemės sklypus nuomoja nuo 1996 m iki šiol. Tvirtina, jog žemės sklypuose esantys statiniai yra apskaityti Nekilnojamojo turto registre, šiuo metu sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į juos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 28-33), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria NŽT įpareigota tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjoms į žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad vien iš Nekilnojamojo turto registro duomenų negalima spręsti apie tai, jog minėti žemės sklypai yra laisvi. Ne teisinės registracijos nebuvimas patvirtina, kad žemės sklypai yra laisvi. Aplinkybę, kad sklypuose, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra statiniai patvirtina NŽT 2013 m. vasario 6 d. raštas. Tvirtina, kad tik atlikus naujus statinių kadastrinius matavimus ir įregistravus juos registre galima bus konkrečiai nustatyti, kuriame iš Žemės sklypų yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu savivaldybei perduoti statiniai.

Prašo prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto registro kadastrinių matavimų bylą Nr. 10/3307447 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-8678-592/2012.

Pareiškėjos ir tretieji suinteresuoti asmenys A. A., A. A., J. S., Z. L., F. L., A. L., G. L., O. M., Z. L., P. S., O. Č., S. G., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S., P. S., A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), R. P. ir A. Č. pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Valtima“, UAB „Arisma“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 68-77).

Pažymi, jog apeliantai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendime paminėti bešeimininkiai statiniai yra ne žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, svarbus yra ne pats statinių buvimo grąžintiname žemės sklype faktas, o jų teisėtumo faktas, kuris byloje neįrodytas. Nesutinka su apeliantų UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ teiginiu, kad žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) jie valdo nuomos teise, kadangi valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimas negalimas pagal nutylėjimą. Teigia, kad minėtos bendrovės nepateikė duomenų patvirtinančių, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į jų minimą valstybinės reikšmės projektą.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 55-60), kuriuo prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Nurodo sutinkantis su apeliantų argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 62-66).

Iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepagrįstai pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybei. Teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad UAB „Valtima“ negali būti laikoma statinių savininku ar teisėtu valdytoju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos J. T. ir R. Š. siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, dabar priskirtą Vilniaus miestui. Ginčo dėl pareiškėjų teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą nėra, tačiau šalys nesutaria dėl konkrečių žemės sklypų – žemės sklypo, kurio plotas 0,7876 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, žemės sklypo, kurio plotas 0,6893 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio plotas 0,4950 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kurio plotas 1,5834 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, grąžinimo natūra.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje ginčijami sprendimai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-735, kuriuo pareiškėjoms atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra į 0,495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6893 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5834 ha ploto žemės sklypo 0,44 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir 0,7876 ha ploto žemės sklypo 0,6251 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), nes žemė pripažintina valstybės išperkama, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad kompetentingas subjektas (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius), būtų priėmęs sprendimus dėl to, kad žemės sklypai yra užstatyti ir dėl to negali būti grąžinami. Teismas, nustatęs, kad nėra jokio visuomenės poreikio, kurį būtų reikalinga patenkinti, negrąžinant natūra, įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir šį įstatymą įgyvendinančios Tvarkos 34 punkte.

Tvarkos 106-1 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, apeliaciniu skundu ginčydamas sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra užstatyti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 pripažintas bešeimininkiu turtas ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei patenka ne tik į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik atlikus patikslintus kadastrinius matavimus bei teisės aktų nustatyta tvarka perduotų bešeimininkių pastatų ir statinių nuosavybės teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto savivaldybės vardu, bus galima daryti išvadą dėl minėtų sklypų užstatymo.

Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nepripažįsta turinčiais reikšmę skundžiamame sprendime padarytų išvadų pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė byloje surinktus duomenis apie ginčo žemės sklypų užstatymą ir rėmėsi ne tik Nekilnojamojo turto registro informacija, bet nagrinėjo ir kitus duomenis, nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus specialistų 2012 m. birželio 28 d. patikrinimo metu buvo nustatyti neregistruoti statiniai - žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rasta medinių statinių ekspozicija, įvažiavimo vartai, dalis teritorijos aptverta tvora bei išasfaltuota danga, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje - tvoros elementai, sargo namelis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pastatų statytojas nežinomas, statyba neregistruota, duomenų apie išduotus statybos leidimus nėra, apeliantas šių aplinkybių nekvestionuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, turi būti suprantama sąvoką laisva (neužstatyta) visų pirma siejant su užstatymo teisėtumu, tai ir vertino pirmosios instancijos teismas.

Kai nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypo užstatymo teisėtumą nuo kreipimosi atkurti nuo savybės teises į iš išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šiol, nėra jokio pagrindo teigti apie kokį nors visuomenės poreikį tokiam žemės sklypui. Sprendžiant kilusį ginčą neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad dalis šių pastatų ir statinių, patenkančių į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybei teismo sprendimu kaip bešeimininkis turtas.

Turto pripažinimas bešeimininkiu savaime reiškia, kad nėra nei privataus, nei visuomenės poreikio juo naudotis, taigi ir žemės sklypai jiems eksploatuoti neturi būti formuojami. Visais atvejais daiktas ir daiktinės teisės gali būti registruojamos tik įstatymuose numatytais pagrindais, neteisėtai sukurto bešeimininkio turto perdavimas nėra savarankiškas pagrindas įteisinti statinius ar pastatus, įregistruoti juos bei daiktines teises į juos. Subjektui, įgijusiam bešeimininkį turtą, atitenka ne tik teisės į šį turtą, bet kartu ir teisės aktuose nustatytos pareigos įvykdyti tuos reikalavimus, kurie keliami nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių į jį įregistravimui.

Byloje pateikiamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše registro Nr. 10/330747 apie nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatų ir statinių statusas nėra įregistruotas, daiktinės teisės į juos neįregistruotos, įrašų apie daiktų registravimą ir kadastro žymų nėra. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymų prijungti prie nagrinėjamos bylos Nekilnojamojo turto registro kadastrinių matavimų bylą Nr. 10/3307447, kuri patvirtina, kad pastatai bei statiniai patenka ir į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-8678-592/2012 dėl pastatų ir statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, nes šie duomenys nepagrindžia sklypo užstatymo teisėtumo bei objektyvaus žemės sklypo poreikio visuomenės reikmėms tenkinti, nei viso nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams proceso metu, nei ginčo nagrinėjimo metu.

Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad aptariami žemės sklypai negali būti laikomi užstatytais teisėtai, šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas visuomenės poreikis ir žemė priskiriama valstybės išperkamai. Kitokių aplinkybių, kurios pagrįstų ginčo žemės sklypų poreikį visuomenės interesams tenkinti, trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė neįrodinėjo, pirmosios instancijos išvados, kad žemės sklypai laikytini laisvais ir grąžintinais atkuriant nuosavybės teise, yra teisėtos ir pagrįstos.

Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ apeliaciniame skunde teigė, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti priskiriami grąžintiniems nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nes juose vykdomas valstybinės reikšmės ekonominis projektas „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini)rajono C zonos „Gariūnai“ A ir B teritorijose“ (pagal priedą). Tačiau projekte yra įvardytos eksploatuojančiomis įmonėmis UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“, nurodyta tik šių įmonių nuomojami žemės sklypai bei padarytos plyno lauko investicijos. Projektas neapima pareiškėjų veiklos ir nuomojamų žemės sklypų, taigi jie gali būti laikomi laisvais ir grąžintinai nuosavybės teisių atkūrimui. Kiti apeliantų argumentai apie žemės sklypuose esančių pastatų ir statinių reikšmę sprendžiant dėl žemės sklypų užstatymo taip pat atmestini tokiais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti aptariant Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustatė visas reikšmingas ginčui išspręsti faktines aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias materialinės teisės normas, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarųjų akcinių bendrovių „Valtima“ ir „Arisma“ apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė