2K-263-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-263-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00101-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1;

1.2.14.1.2.5;

2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nuteistajam A. Š.,

jo gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendis ir A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Iš A. Š. priteista nukentėjusiajai T. K. 65 000 Lt (18 825,30 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prokuroro, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 18 d., apie 11.40 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), atjungęs namo apsaugos signalizaciją ir pritaikęs raktą, įsibrovė į T. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš virtuvės nuo spintelės lentynos pagrobė 65 000 Lt (18 825,30 Eur) vertės deimantais inkrustuotą baltojo aukso laikrodį „Chopard Imperiale“.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį

Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas K. Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniuose skunduose nuteistasis A. Š. ir gynėjas advokatas K. Stasiulis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 89, 90 straipsnių, 305 straipsnio 1, 6 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė teismų praktikos, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tinkamai neįvertinęs ir neaptaręs įrodymų visumos, iš esmės vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepatikrintais duomenimis, išvadas padarė remdamasis prielaidomis ir abejonėmis. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino esminių prieštaravimų byloje.

Kasatoriai nurodo, kad teismas kaip vieną iš A. Š. kaltės įrodymų nurodė tai, kad 11.40 val. suveikė įsilaužimo signalizacija. Lieka neaišku, kaip galėjo suveikti signalizacija, jeigu A. Š. ją atjungė, o jeigu suveikė, vadinasi, jis signalizacijos neišjungė. Taip pat liko neišsiaiškinta, kaip A. Š. galėjo patekti į namą pritaikęs raktą, jeigu liudytoja E. K., apklausiama 2010 m. birželio 4 d. iš karto po įvykio, nurodė, kad sausio ar vasario mėnesį A. Š. atvežė jai raktą su signalizacijos pultu nuo namo Palangoje, (duomenys neskelbtini). Ši liudytoja taip pat nurodė, kad iš T. K. sužinojusi, jog dingo laikrodis, pamąstė, kad seniai jau buvo jį mačiusi, ir jai pasakė, kad ji galėjo laikrodį kur nors palikti. Šios liudytojos parodymai apkaltinamajame nuosprendyje visiškai neaptarti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. Š. kaltę įrodo T. K., G. B., M. R., S. R., R. G., A. B. (R.) parodymai, tačiau nuosprendyje aptarė tik G. B. ir M. R. parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas suabejojo G. B. parodymais motyvuodamas tuo, kad praėjo daug laiko nuo įvykio iki jo apklausos teisme. Tačiau šio liudytojo parodymams praėjęs laikas neturi įtakos, nes jis patvirtino aplinkybes, susijusias su laikrodžio išvaizda, t. y. teisme kategoriškai patvirtino, kad A. Š. jam atnešė ne tokios formos laikrodį, kokia nurodyta nukentėjusiosios T. K. ir byloje pateiktame UAB „Laimės tiltas“ aprašyme. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 23 d. apklaustas liudytojas G. B. nurodė, kad laikrodis buvo be stiklo, dangtelio ir mechanizmo, apibraižytas. Tai esminės aplinkybės, dėl kurių negalima vertinti, kad tai tas pats laikrodis, kuris buvo pagrobtas iš T. K.

Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytojai M. R., A. B., S. R. yra nukentėjusiosios draugai, be to, visas aplinkybes sužinojo tik iš T. K. pasakojimų. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nukentėjusiosios T. K. parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, neįvertino nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykių ir neatsižvelgė į jos parodymų prieštaringumą kitiems bylos įrodymams. A. Š. ir T. K. buvo sugyventiniai, po išsiskyrimo jų santykiai buvo konfliktiški, dėl to T.

K. apkalba ir stengiasi pakenkti A. Š. Tai patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas M. R. Jeigu tą dieną iš tikrųjų buvo įvykdyta vagystė, keista, kad kartu su laikrodžiu nebuvo paimti, kaip apklausose nurodė E. K. ir T. K., auksinė grandinėlė, ant stalo buvę pinigai, kompiuteris, kiti vertingi daiktai. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad virtuvėje ant lentynėlės matomoje vietoje buvo raudonos spalvos laikrodžio „Chopard Imperial“ dėklas, o liudytojas R. G. 2010 m. rugpjūčio 16 d. parodė, kad T.

K. parduotas laikrodis buvo supakuotas į tamsiai mėlynos spalvos odinę dėžutę ir, priešingai nei nurodė nukentėjusioji, jis nebuvo gaminamas pagal specialų užsakymą. Taip pat nukentėjusioji T. K. nurodė, kad į jos laikrodį buvo inkrustuoti specialūs deimantai „Fancy diamonds“, o apžiūrėjęs iš liudytojo G. B. paimtą pagamintą žiedą, specialistas 2011 m. balandžio 22 d. apžiūros protokole nurodė, kad žiede esantys deimantai nėra „Fansy diamonds“, be to, jis net negalėtų užtikrintai tvirtinti, kad žiede yra įtvirtinti deimantai.

Taip pat 2011 m. balandžio 22 d. apžiūros protokole, kuriame aprašytas paimtas iš A. B. žiedas, nurodyta, kad apšviesti neonine šviesa deimantai yra skirtingi: 12 vienetų išsiskiria savo skaidrumu, iš kurių vieni ryškiai mėlyni, kiti šviesiai melsvi, likusieji žiede esantys deimantai savo spalvos nepakeičia. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad specialistas paneigė nukentėjusiosios aiškinimą apie laikrodžių identiškumą, bet apeliacinės instancijos teismas specialisto parodymų visai nevertino. Šioje byloje specialistų ir ekspertų išvados turėjo itin svarbią reikšmę grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, gynėja reiškė argumentuotas abejones dėl laikrodžių identiškumo, todėl teismai prieštaravimams dėl specialistų išvadų pašalinti turėjo apklausti teismo posėdyje ekspertus arba specialistus, skirti pakartotinę ekspertizę (BPK 275 straipsnio 1 dalis, 284–286 straipsniai).

Kasatorių teigimu, byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 18 d., nuo 9.30 iki 12.15 val., asmuo, besinaudojantis mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal mobilaus ryšio operatorius aptarnaujančius bokštus vyko maršrutu Klaipėda–Palanga–Kretinga. Kadangi A. Š. tuo metu gyveno Kretingoje, jo mobiliojo telefono veikimo zona galėjo būti tame maršrute, tačiau tai neįrodo, kad jis įsibrovė į gyvenamąjį namą Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė didelės vertės laikrodį.

Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka. Kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo A. Š. bylos ir nepaneigė motyvuotų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų. Nurodyti BPK pažeidimai nagrinėjant A. Š. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka turi būti pripažinti esminiais pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniais skundais iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu padaryta išvada, kad didelės vertės laikrodį iš nukentėjusiosios namų pavogė A. Š. Anot kasatorių, byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami A. Š. kaltumui patvirtinti. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimui ir išvadai, kad būtent A. Š. įsibrovė į T. K. namus ir pagrobė deimantais inkrustuotą baltojo aukso (750 prabos) kvarcinį laikrodį „Chopard Imperiale“ (modelis 37/3168-23w). Nors A. Š. dalyvavimą padarant vagystę patvirtina netiesioginiai įrodymai, bet jie sudaro vientisą loginę grandinę, visiškai pakankamą tokiai išvadai padaryti. Antai nustatyta, kad nukentėjusioji T. K. su A. Š. kartu gyveno apie metus, bet 2010 m. išsiskyrė. A. Š. žinojo, kad name yra brangus laikrodis ir kur jis gali būti laikomas. Įvykio dieną, t. y. 2010 m. gegužės 18 d., 11.40 val., name suveikė signalizaciją, policija atvažiavo 11.50 val., rado atrakintas duris, nors durų užraktas nebuvo sugadintas. Grįžusi namo nukentėjusioji pasigedo laikrodžio, daugiau iš namų niekas nedingo. Anot nukentėjusiosios, laikrodį galėjo paimti buvęs sugyventinis A. Š., kuris žinojo, kur ieškoti laikrodžio, o pašalinis asmuo per trumpą laiką nebūtų jo radęs. Pagal mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktus duomenis nustatyta, kad vagystės metu (11.41 val.) A. Š. buvo mobiliojo ryšio bokšto, apimančio nukentėjusiosios namo buvimo vietą ((duomenys neskelbtini), Palanga), veikimo zonoje. Šį vagystės laiko ir savo buvimo šalia įvykio vietos sutapimą A. Š. paaiškino tuo, kad pro tą namą dažnai pravažiuodavo, nes jam teberūpėjo nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokį paaiškinimą vertino kritiškai.

Tai, kad būtent A. Š. pavogė laikrodį, patvirtina ir vėlesnių faktų grandinė. Praėjus šiek tiek mažiau nei dviem mėnesiams po vagystės (2015 m. liepos viduryje), A. Š. kreipėsi paslaugos į Mažeikiuose dirbantį juvelyrą G. B., padavė jam baltojo aukso apvalios formos laikrodžio korpusą, ant kurio šono buvo užrašas „Chopart“ ir kuris buvo inkrustuotas 2,75-2,8 mm dydžio deimantais (keli jų buvo jau išimti). Anot G. B., A. Š. jam sakė, kad ant laikrodžio dangtelio buvo parašyta, jog auksas yra 750 prabos, prašė išimti deimantus, o vėliau paprašė pagaminti deimantais inkrustuotą žiedą; žiedui pagaminti paliko jam 12 vnt. iš korpuso išimtų deimantų ir laikrodžio baltojo aukso korpuso dalį, o 9 vnt. deimantų jam pardavė. Gamindamas žiedą, tuos nupirktus iš A. Š. deimantus G. B. sudėjo į žiedą.

Nukentėjusioji T. K., apžiūrėjusi minėtą žiedą, inkrustuotą 21 vnt. deimantų, pareiškė, kad jie yra išimti iš jos namų pagrobto laikrodžio „Chopard Imperiale” ir kad ji juos atpažįsta pagal jų dydį, briaunelių skaičių, skaidrumą ir kitus požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 23 d. apklaustas A. Š. visiškai neminėjo kreipimosi į juvelyrą fakto prašant pagaminti inkrustuotą deimantais žiedą, o kai šie duomenys paaiškėjo, atsisakė duoti apie tai parodymus (2010 m. rugsėjo 15 d. apklausa). Teisme A. Š., nors ir teigė, kad šis žiedas pagamintas ne iš pavogto laikrodžio, tačiau disponavimo tokio pat pavadinimo auksinio ir deimantais inkrustuoto laikrodžio korpusu jis įtikinamai paaiškinti nesugebėjo. Nuteistojo versija, pagal kurią jis laikrodžio korpusą nusipirko Vilniuje „Pramogų banko“ kazino iš pažįstamo iš matymo asmens, nesant tai patvirtinančių aplinkybių, taip pat turint galvoje, kad ši versija atsirado tik duodant parodymus teisme, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai atmesta. Teismas taip pat logiškai paaiškino, kodėl nesivadovavo liudytojo G. B. teisme duotų parodymų dalimi, kad A. Š. jam padavė panašaus, bet kitokio laikrodžio korpusą negu tas, kuris pavaizduotas byloje esančioje nuotraukoje ir kurį turėjo nukentėjusioji. Vertindamas šio liudytojo parodymus ir jų pokyčius, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. B. šiuos parodymus teisme davė praėjus beveik trejiems metams po įvykio, kad praėjus tokiam laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, įsibrovus į nukentėjusiosios namus, suveikė signalizacija, netrukus atvyko policija, tačiau įsibrovėlis jau buvo spėjęs pasišalinti. Iš bylos medžiagos neaišku, kodėl kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad A. Š. buvo atjungęs signalizaciją. Nustatyta, kad įsibraunant į namą buvo pritaikytas durų raktas, tačiau duomenų, kad būtų atjungta signalizacija, byloje nėra. Kita vertus, šis prieštaravimas nėra esminis ir nepaneigia kitų teismo nustatytų aplinkybių, kurios teisingai įvertintos kaip nepaliekančios abejonių dėl to, kad būtent A. Š., įsibrovęs į T. K. namus, pavogė jai priklausantį didelės vertės laikrodį „Chopard Imperiale”. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia galimybės daryti priešingos išvados.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiui, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog byloje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, padaryta žala neatlyginta.

Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu baudžiamieji įstatymai, nuteisus asmenį už sunkų nusikaltimą, nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), todėl teismas tokios galimybės nesvarstė. Tačiau dabar galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 15 d. redakcija) numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, jeigu jam paskirto laisvės atėmimo laikas neviršija ketverių metų. Ši įstatymo nuostata, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo galima išvengti. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vagystė, už kurią A. Š. nuteistas, nors ir priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, bet yra situacinė, padaryta įsibrovus į namą, kuriame nuteistasis anksčiau gyveno su nukentėjusiąja, nuteistojo nusikalstamas elgesys iš dalies nulemtas emocijų, susijusių su išsiskyrimu su nukentėjusiąja. Realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas A. Š. sudarys palankesnes sąlygas atlyginti priteistą žalą ir atkurti pažeistas nukentėjusiosios teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad A. Š. į nukentėjusiosios T. K. namą pateko atjungęs namo apsaugos signalizaciją.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, A. Š. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas