A-261-1230-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1230/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alika“, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-107/13.

Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu Bendrovei paskirta 20 000 Lt bauda už tai, kad pareiškėjui priklausančiame alaus bare, esančiame Pušaloto g. 90, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 28 d. apie 14 val., barmenės L. Š. rankinėje buvo rasti ir paimti 4 pakeliai cigarečių „FEST“. Pačiose pagalbinėse patalpose rasti ir paimti 10 pakelių cigarečių „FEST 7“, 59 pakeliai cigarečių „FEST“ ir 8 pakeliai cigarečių „PREMJER“, kurie buvo paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Barmenė L. Š. prisipažino, kad šie tabako gaminiai priklauso jai ir kad ji šiuos gaminius pardavinėjo, norėdama „prisidurti“ prie algos.

Pareiškėjas savo paaiškinime Departamentui nurodė, kad tabako gaminiais minėtame bare iš viso neprekiaujama, jam minėti tabako gaminiai nepriklauso, todėl jis nėra atsakingas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamame Departamento sprendime pateiktu vertinimu, kad atsakomybė taikytina Bendrovei, o ne jos darbuotojai, pažeidusiai Įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad nustatytus pažeidimus padarė būtent barmenė L. Š.. Minėti tabako gaminiai niekada Bendrovei nepriklausė, apie jų egzistavimą ji nieko nežinojo.

Nurodė, kad elgdamasis ypač atidžiai, ne kartą savo darbuotojus yra informavęs, kad laikytųsi įstatymų reikalavimų, baruose periodiškai vykdomos revizijos ir patikrinimai, siekiant ne tik nustatyti prekių likučius, bet ir surasti galimai neteisėtai pačių barmenių prekiaujamus produktus, imamasi įvairių prevencinių priemonių. Todėl atsakomybės perkėlimas Bendrovei už fizinio asmens padarytus teisės pažeidimus prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, kurių turi laikytis visi subjektai, vykdydami savo veiklą.

Manė, kad Įstatymo nuostata, įtvirtinta 26 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 10 000 iki 30 000 Lt bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kadangi atsakomybė už fizinio asmens (bendrovėje dirbančios barmenės) padarytus teisės pažeidimus perkeliama juridiniam asmeniui, kuris su šiais pažeidimais neturi nieko bendra. Tokios atsakomybės perkėlimo negalima pateisinti juridiniam asmeniui keliamais didesniais atidumo reikalavimais, nes net ir ypač atidus asmuo ne visada gali užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams. Remdamasis tuo, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtos Įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–21) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad, vadovaujantis iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) Panevėžio miesto policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio miesto PK) 2013 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 50-47-S-3732 gauta medžiaga, nustatyta, kad 2013 m. balandžio 28 d. apie 14 val. 30 min. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus pareigūnai pareiškėjui priklausančiame alaus bare, esančiame Pušaloto g. 90, Panevėžyje, dirbusios padavėjos barmenės L. Š. rankinėje rado 4 pakelius cigarečių „Fest“, o alaus baro pagalbinėse patalpose rado laikomus tabako gaminius – 10 pakelių cigarečių „Fest 7“, 59 pakelius „Fest“ ir 8 pakelius cigarečių „Premjer“.

Iš viso minėtame bare buvo rasta 10 pakelių cigarečių „Fest 7“, 63 pakeliai „Fest“ ir 8 pakeliai cigarečių „Premjer“. Minėti tabako gaminiai paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis t. y. be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatyme, įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių (Ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymas Nr. 4-195) 3, 8, 14, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų ir jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai. Minėti tabako gaminiai buvo laikomi neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Rastų ir laikomų tabako gaminių vertė – 588,87 Lt (2013 m. gegužės 22 d. protokolas Nr. ATK2-136, 2013 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. ATK2-107/13). Kadangi pareiškėjas neturi licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, tokiu būdu jis pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį.

Kadangi pareiškėjas neturi privalomų įsigijimo dokumentų cigaretėms, rastoms jam priklausančiame alaus bare, todėl pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjo laikomos cigaretės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis, todėl Bendrovė pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus. Ant pareiškėjo tabako gaminių prekybos vietoje laikomų cigarečių pakelių (pakuotės) valstybine lietuvių kalba nepateikti įspėjamieji užrašai apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai ir nenurodyti dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai cigaretėse, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. 4-195 patvirtintose Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Tokiu būdu buvo pažeista Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata. Taigi, nurodytais veiksmais pareiškėjas padarė sudėtinį Įstatymo pažeidimą. Atsakomybė už nurodytus veiksmus numatyta Įstatymo 26 straipsnio 2, 3, 5, 7 dalyse (nuo 10 000 iki 30 000 Lt bauda).

Atkreipė dėmesį, kad tokios ekonominės sankcijos skiriamos, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus byloje esančias aplinkybes ir pažeidimo pobūdį, pareiškėjui buvo paskirta 20 000 Lt bauda.

Pareiškėjo skundo motyvus vertino kritiškai, teigė, kad jie pateikti vadovaujantis subjektyviu teisės aktų aiškinimu ir taikymu, nukrypstančiu nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl yra nepagrįsti ir atmestini. Akcentavo, kad Įstatymas už jame numatytų reikalavimų pažeidimus numato juridinių asmenų atsakomybę. Juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Departamentas ekonominę sankciją skyrė juridiniam asmeniui, o ne fiziniam asmeniui – barmenei L. Š., todėl visi pareiškėjo argumentai, nesusiję su Departamento priimtu ir ginčijamu nutarimu, atmestini, kadangi, kaip minėta, atsakomybės subjektas yra pareiškėjas, o ne kiti asmenys. Tai, kad Įstatyme nustatytų draudimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, o pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Taigi, Departamentas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo, kaip Bendrovės, atžvilgiu taikė ekonominę sankciją už Įstatymo pažeidimus. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prekybos vietoje per vieną dieną buvo rastas itin didelis kiekis tabako gaminių (588,87 Lt vertės 81 pakelis cigarečių).

Nesutiko su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatyto 26 straipsnio 5 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad juridinis asmuo tokio pobūdžio bylose yra tinkamas atsakomybės subjektas, pagrįstų abejonių dėl Įstatymo nuostatų konstitucingumo nekyla. Juolab, kad pažeidimas yra pavojingo pobūdžio, sukeliantis neigiamas pasekmes ne tik visuomenės sveikatai, bet ir valstybės ūkiui ir finansinei sistemai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 70–74) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog 2013 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų vykdyto patikrinimo metu Bendrovei priklausančiame alaus bare, esančiame Pušaloto g. 90, Panevėžyje, padavėjos barmenės L. Š. rankinėje rasti 4 pakeliai cigarečių „Fest“, o alaus baro pagalbinėse patalpose rasti tabako gaminiai – 10 pakelių cigarečių „Fest 7“, 59 pakelius „Fest“ ir 8 pakelius cigarečių „Premjer“. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b. l. 28–48). Nėra ginčo ir dėl to, kad šiais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas), 14 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis prekyba tabako gaminiais), 14 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims parduoti, laikyti, tabako gaminius: be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 p.); be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių (4 p.); jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 p.)). Pagal Įstatymo 26 straipsnio 2, 3, 5 dalis už Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 4 punktų pažeidimus numatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose ne kartą yra akcentavęs, jog juridinio asmens atsakomybė visais atvejais kyla ir yra sąlygojama dėl šį asmenį personifikuojančių fizinių asmenų veiksmų. Tokiu būdu, bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus), tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus yra numatyta juridiniams asmenims, tačiau tokia juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų. Todėl juridinio asmens darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.). Taigi, Bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, savo teises realizuoja bei pareigas susikuria per savo atstovus bei darbuotojus, ir tuo pačiu yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmus, kurie gali sąlygoti ir atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės kaltė pasireiškė nerūpestingu veiklos vykdymu, nepakankama darbuotojų vykdomų darbinių funkcijų veiklos kontrole.

Įvertinęs minėtose nutartyse pateiktus išaiškinimus, teismas pripažino, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriais teigiama, kad pareiškėjas nėra atsakingas už Įstatymo pažeidimus, grindžiami netinkamu teisės aiškinimu ir atmesti.

Remdamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsniu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri yra nuosekli, teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių dėl Įstatymo 26 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsniui bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.

Iš skundžiamo Departamento 2013 m. birželio 6 d. sprendimo teismas nustatė, kad jame įvertintos visos atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės, paskirtoji bauda atitinka Įstatymo sankcijose už pareiškėjo padarytus sunkesnius pažeidimus numatytos baudos vidurkį. Įvertinęs pačių pažeidimų pobūdį, tai, kad neteisėtai laikytų cigarečių kiekis buvo pakankamai didelis, teismas padarė išvadą, kad paskirtoji bauda savo griežtumu nelaikytina neproporcinga ar akivaizdžiai per didele. Be to, Bendrovė skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Departamento 2013 m. birželio 6 d. nutarime faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestas.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alika“ apeliaciniu skundu (b. l. 78-80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-107/13.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui negali būti taikomos ekonominio poveikio sankcijos, numatytos Įstatyme, kadangi tabako gaminiais pareiškėjo bare iš viso neprekiauja, jam minėti tabako gaminiai nepriklauso, todėl jis nėra atsakingas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, Bendrovės nuomone, už juos atsako pati barmene L. Š.. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad alaus bare, esančiame Pušaloto g. 90, Panevėžyje, tabako gaminius laikė ne UAB „Alika“, o barmenė L. Š.. Būtent ji padarė draudžiamas veikas, numatytas Įstatyme. Minėti tabako gaminiai UAB „Alika“ niekada nepriklausė ir apie jų egzistavimą Bendrovė nežinojo.

2. UAB „Alika“, elgdamasi ypač atidžiai, ne kartą savo darbuotojus yra informavusi, kad laikytųsi Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, prekiaujant Bendrovės baruose. Baruose periodiškai vykdomos revizijos ir patikrinimas siekiant ne tik nustatyti prekių likučius, bet ir surasti galimai neteisėtai pačių barmenių prekiaujamus produktus, imamasi įvairių prevencinių priemonių, tokių, kaip neplanuoti patikrinimai, personalo susirinkimų metu aiškinami įstatymų reikalavimai.

3. Mano, kad atsakomybės perkėlimas Bendrovei už fizinio asmens padarytus teisės pažeidimus prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, kurių turi laikytis visi subjektai, vykdydami savo veiklą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant juridiniam asmeniui paskirti ekonominę sankciją už neveikimą, turi būti laikomasi inter alia tokių pat principų, kaip ir baudžiamajame procese (2004 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Atitinkamai šioje byloje taip pat yra svarbūs baudžiamojoje teisėje suformuoti atsakomybės už neveikimą principai. Formaliose sudėtyse išskirtini: 1) asmens pareigos veikti (turi būti teisinė asmens pareiga, t. y. konkreti pareiga, kaip tam tikroje situacijoje privalu veikti turi būti suformuluota teisės aktuose); ir 2) atitinkamos galimybės asmeniui veikti (privalu nustatyti, ar asmuo konkrečioje situacijoje galėjo veikti taip, kad išvengtų pažeidimo); principai. Todėl asmens nubaudimas be kaltės reikštų objektyvųjį pakaltinimą, kuris yra nesuderinamas su teisinės valstybės pamatiniais dėsniais ir visuotinai pripažintais žmogaus teisių gynimo principais. Šiuo atveju turi būti remiamasi Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei iš jos kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011). Šis principas turi būti taikomas ir sprendžiant ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui klausimą ir visos nurodytos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai. Juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą, veikė intra vires, t. y. pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų.

4. Taigi, būtina nustatyti, kad UAB „Alika“ nesiėmė priemonių užkirsti kelią pardavėjų veiksmams, kurie pažeistų Tabako kontrolės įstatymą. Tokių aplinkybių nei atsakovas, nei teismas netyrė, tik formaliai nurodė, kad Bendrovė yra kalta dėl nepakankamos savo darbuotojų kontrolės. Pareiškėjas pateikė atsakovui įrodymus apie tai, kad pardavėja buvo supažindinta su reikalavimu laikytis Įstatymo reikalavimų, dėl savo netinkamo elgesio buvo nubausta drausmine tvarka. Minėta, pareiškėjas savo darbuotojus nuolat instruktuodavo, atlikdavo neplaninius patalpų tikrinimus. Kitokios kontrolės (darbuotojų asmens kratos ir pan.) Bendrovė imtis negali. Šiame kontekste būtina nustatyti, ar Bendrovės taikytos priemonės buvo pakankamos, tam, kad užkirstų kelią barmenės padarytam pažeidimui.

5. Šioje byloje keltina legislatyvinės omisijos problema, kadangi Tabako kontrolės įstatymas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama šio Įstatymo 14 straipsnio taikymo praktika nenumato teisinio reguliavimo, priemonių, kurios turėtų būti laikytinos pakankamomis, siekiant užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai nepažeidinėtų Įstatymo 14 straipsnio reikalavimų. Tokia padėtis sudaro prielaidas taikyti juridiniam asmeniui ekonomines sankcijas, neatsižvelgiant į jo kaltę, už bet kokį jo darbuotojo padarytą įstatymo pažeidimą, o tai prieštarautų bendrajam teisės (lot. nulla poena sine culpa) principui, jog nėra atsakomybės be kaltės.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 90-91) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tapačius argumentus, kaip ir savo paaiškinimuose, teiktuose Departamentui bei pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui. Naujų argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

2. Departamentas išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame 2013 m. birželio 6 d. nutarime Nr. ATK2-107/13, pirminiame atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl tapačiais motyvais ir argumentais nepasisakys. Juolab, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

3. Pareiškėjo dėstomai pozicijai prieštarauja ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose dėl tabako gaminių (2013 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013, 2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1906/2013).

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai neprieštarauja ir kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašaus reguliavimo akcizinių prekių – alkoholinių gėrimų, bylose (2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1860/2010). Šiuo atveju akcizinės prekės – tabako gaminiai, ne tik buvo laikomi ir parduodami be juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų, bet ir be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, tabako gaminių ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme, įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, Taisyklių 3, 8, 14, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, be to, minėti tabako gaminiai buvo rasti alaus bare, Pušaloto g. 90, Panevėžyje, neturinčiame nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas bei matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2013 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų vykdyto patikrinimo metu Bendrovei priklausančiame alaus bare, esančiame Pušaloto g. 90, Panevėžyje, padavėjos barmenės L. Š. rankinėje rasti 4 pakeliai cigarečių „Fest“, o alaus baro pagalbinėse patalpose rasti tabako gaminiai – 10 pakelių cigarečių „Fest 7“, 59 pakelius „Fest“ ir 8 pakelius cigarečių „Premjer“ (b. l. 28–48), bei dėl to, kad šiais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas), 14 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis prekyba tabako gaminiais), 14 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims parduoti, laikyti, tabako gaminius: be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 p.); be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių (4 p.); jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 p.)).

Tačiau pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog jo darbuotojos (barmenės) atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus perkelta pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju jam apskritai negali būti taikomos ekonominio poveikio sankcijos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei visą bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, t. y., kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1, 4, 6 punktus.

Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad nors, kaip teigia pareiškėjas, Bendrovė nebuvo neteisėtos veikos dalyviu ir nėra susijusi su neteisėta tabako gaminių apyvarta, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija buvo pritaikyta būtent už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose numatytų draudimų nepaisymą, t. y. už tai, kad, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, savo patalpose laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius. Šio pažeidimo kvalifikavimui nebūtina, kad tabako gaminiai paties ūkio subjekto būtų parduodami, gabenami ar importuojami. Taigi, vien tabako gaminių laikymas savo patalpose pareiškėjui užtraukė atsakomybę pagal Tabako kontrolės įstatymą.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo (taip pat ir Tabako kontrolės įstatymo) požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Be to, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Atsižvelgiant į tokią administracinių teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, pareiškėjo argumentai, kad fizinio asmens (jo darbuotojos) atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens (pareiškėjo) atsakomybe, nepagrįsti, kadangi šiuo atveju pareiškėjas visiškai atsako už savo darbuotojų, kurie pažeidimo padarymo metu, remiantis atitinkamomis tarp pareiškėjo ir jo darbuotojų sudarytomis sutartimis (2010 m. lapkričio 14 d. darbo sutartis Nr. 809 (b. l. 35; 47)), dirbo pareiškėjo alaus bare, veiksmus. Todėl šiuo atveju ir pareiškėjo kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su pareiškėjo darbuotojos, pardavėjos-barmenės, kalte, nepaisant to, ar barmenė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (2013 m. gegužės 8 d. jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-2565318-13 ir jos atžvilgiu priimtas 2013 m. gegužės 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8.-1388-412/2013 (b. l. 39-40; 49-50)).

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja, kaip minėta, ir ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie Įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013; 2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1906/2013). Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą savo darbuotojus yra informavęs, kad laikytųsi Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, prekiaujant Bendrovės baruose, taip pat baruose periodiškai vykdo revizijas ir patikrinimus, siekiant ne tik nustatyti prekių likučius, bet ir surasti galimai neteisėtai pačių barmenių prekiaujamus produktus, imasi įvairių prevencinių priemonių, tokių, kaip neplanuoti patikrinimai, personalo susirinkimų metu aiškina įstatymų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėtus pareiškėjo teiginius, išskyrus Bendrovės direktorės įsakymą dėl darbuotojos L. Š. drausminės nuobaudos, kuri skirta jau po atsakovo nustatyto Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo (b. l. 43; 45). Be to, net jei pareiškėjas iš tikrųjų ir ėmėsi jo nurodomų veiksmų, siekdamas užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, tačiau tai nepadėjo išvengti Įstatyme įtvirtintų draudimų (10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 3 d. 1, 4, 6 p.) pažeidimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo pasirinktos organizacinės ir kitos priemonės nebuvo tinkamos bei pakankamos pasiekti Tabako kontrolės įstatyme nustatytą tikslą, jog pareiškėjo veikla ir jo laikomi tabako gaminiai atitiktų imperatyviomis įstatymo normomis nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nustatė, kad UAB „Alika“ nesiėmė pakankamų priemonių užkirsti kelią pardavėjų veiksmams, kurie pažeistų Tabako kontrolės įstatymą. Juo labiau nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju kilo abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės ir šios abejonės turėtų būti vertinamos būtent pareiškėjo naudai (lot. in dubio pro reo).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys