AS-784-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-784-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01624-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas) Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą, kuriame prašoma paaiškinti dėl pareiškėjo su Parex banku susijusioje bendrovėje prarastos investicijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas S. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (prašymu) (b. l. 1), prašydamas paaiškinti dėl pareiškėjo su Parex banku susijusioje bendrovėje prarastos investicijos.

Paaiškino, kad į UAB Parex investicijų valdymą investavo 1 500 Eur, tačiau šios sumos atgauti negali, nes Parex bankas atsisakė spręsti problemą, vėliau pakeitė pavadinimą į Citadelė, šis bankas yra pardavimo stadijoje. Pareiškėjas teigė niekam negalintis pareikšti pretenzijų, o dėl to patyrė nuostolių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi (b. l. 3) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla nepriskirtina administraciniam teismui ir prašymas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Pareiškėjui išaiškinta, kad jis gali kreiptis į advokatus dėl teisinės konsultacijos jam suteikimo.

Teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tokios formuluotės prašymas iš viso negali būti nagrinėjamas jokiame teisme. Tinkamai surašius ieškinio pareiškimą, jis galėtų būti paduodamas bendros kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjas skundžiasi netinkamais privačių bankų ir jų dukterinės įmonės veiksmais, nurodo, kad patyrė nuostolį. Administraciniai teismai nenagrinėja ginčų tarp privačių fizinių ir juridinių asmenų. ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o keliama problema akivaizdžiai nesusijusi su viešuoju administravimu.

Be to, jokie Lietuvos teismai neteikia teisinio pobūdžio konsultacijų, nekonsultuoja, ar reikia kreiptis į teismą, kaip reikia surašyti skundą (prašymą) ar ieškinį teismui, ką daryti tokiu atveju, kaip nurodė pareiškėjas. Šią funkciją atlieka advokatų kontoros, o jeigu pareiškėjas neturi pakankamai lėšų kreiptis į advokatus, turi galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą reguliuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šiame įstatyme surašyta ir tokios pagalbos gavimo tvarka. Įstatymą galima perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt arba Teisės aktų registre www.e-tar.lt.

III. Pareiškėjas S. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį.

Nurodo, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už Citadelės-Parex bankų nuostolingą veiklą, kai žlugo Parex bankas, kai jo funkcijas perėmė Citadelė, kol galų gale Latvija pardavė jį, kartu su pareiškėjo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą (prašymą) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1, 2 p.).

Pareiškėjas prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog jis prarado apie 1 500 Eur, kuriuos buvo patikėjęs UAB Parex investicijų valdymas, tačiau Parex bankas (po to Citadelė) neprisiima atsakomybės, teigdamas, kad pareiškėjas susijęs ne su banku, o su jo dukterine įmone. Galiausiai žlugo tiek bankas, tiek jo dukterinė įmonė UAB Parex investicijų valdymas. Citadelės bankas yra pardavimo stadijoje, o pareiškėjo pinigų likučiai (apie 500 Eur) yra pervesti į naujai suformuotą rytų Europos šalių įmonių fondą. Visi sprendimai, susiję su Parex ir Citadelės bankų dukterinėmis įmonėmis, sekė būtent iš minėtų bankų, tokiu būdu šie bankai sukūrė situaciją, jog niekam nebegalima pareikšti jokių pretenzijų. Pareiškėjas šiuo prašymu prašė pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, t. y. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Atitinkamai viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundžiasi netinkamais privačių bankų ir jų dukterinės įmonės veiksmais, nurodo, kad patyrė nuostolį, todėl tai nėra ginčas viešojo administravimo srityje, kadangi pareiškėją, kaip privatų fizinį asmenį, ir banką ir (ar) jo dukterinę įmonę, kaip privatų juridinį asmenį, siejo (sieja) ne administraciniai teisiniai santykiai (ABTĮ 15 str.), o privatinės teisės reglamentuojami santykiai dėl investicijų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str.). Pareiškėjas ir bankas ir (ar) jo dukterinė įmonė yra du privatūs asmenys, įgyvendinantys savo teises ir pareigas sutartinių, tačiau ne viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių, pagrindu. Bankas ir (ar) jo dukterinė įmonė pareiškėjo atžvilgiu pagal susiklosčiusią faktinę situaciją viešojo administravimo veiklos nevykdo. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodomas ginčas laikytinas civiliniu teisiniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos (apylinkės ar apygardos) teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 22 str.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog keliamas ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (prašymą).

Be to, pastebėtina, jog teismas pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad teismai neteikia teisinio pobūdžio konsultacijų, nekonsultuoja, kaip savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti suinteresuoti asmenys, kaip elgtis pareiškėjo nurodytoje situacijoje. Pareiškėjas šiuo atveju turi teisę pasinaudoti teisinę pagalbą teikiančių subjektų paslaugomis, o, neturėdamas tam pakankamai lėšų, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. M. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys