A-261-1058-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1058/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02257-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1199 „Dėl gauto skundo“, kuriuo sustabdytas pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundo nagrinėjimas, kol Vilniaus apygardos teisme bus baigtas nagrinėti pareiškėjo apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013.

Paaiškino, kad yra pretendentas įsigyti žemę Jakelių kadastrinėje vietovėje. Nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. rašto „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ sužinojo, jog yra suteikiama galimybė pareiškėjo naudojamą žemę pasirinkti 10 eilės pretendentams, 2013 m. gegužės 27 d. pateikė skundą NŽT, kuri, atsakydama į minėtą pareiškėjo skundą, 2013 m. birželio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Kadangi skundo pateikimas Nacionalinei žemės tarnybai yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo procedūra, manė, jog ginčijamas NŽT sprendimas dėl pareiškėjo skundo paneigia jo galimybę kreiptis į teismą. NŽT sprendimams dėl ginčo nagrinėjimo sustabdymo taikoma teismų praktika dėl administracinių bylų sustabdymo. Nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys, tačiau skundžiamame akte atsakovas nepagrindė, kodėl Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-454-665/2012 laikytina ginču tuo pačiu klausimu. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje civilinėje byloje vyksta ginčas, kuriame pareiškėjas dalyvauja tik trečiuoju asmeniu ir reikalavimo nėra pareiškęs. Pažymėjo, kad atsakovai vykdo žemės reformą Jakelių kadastro vietovėje, priima pareiškėjo teises pažeidžiančius sprendimus, o skundų nagrinėjimą dėl šių sprendimų sustabdo. Manė, kad skundų nagrinėjimo sustabdymas nestabdant žemės reformos proceso paneigia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje nustatytą teisę ginti savo teises žemės reformos procese.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 78–87) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimus dėl administracinės procedūros sustabdymo, turėtų vadovautis teismų praktika dėl administracinių bylų sustabdymo. NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama asmens skundus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, ginčijamu sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus baigtas nagrinėti pareiškėjo apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013, nes tiek apeliaciniu skundu, tiek 2013 m. gegužės 27 d. skundu pareiškėjas prašo pripažinti faktą, kad tik P. P. kartu su pareiškėju naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Švenčionių rajono Adutiškio ir Jakelių kadastro vietovėse, pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66. Atkreipė dėmesį, kad ginčas Vilniaus apygardos teisme pagal pareiškėjo kartu su P. P. ir A. P. pateiktą apeliacinį skundą ir NŽT pagal pareiškėjo skundą vyksta tarp tų pačių šalių ir skundo dalykas, t. y. prašomas pripažinti faktas, kad pareiškėjas kartu su P. P. kartu dirbo pastarojo nuomojamus valstybinės žemės sklypus pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66, yra tapatus. Be to, pareiškėjas minėtuose skunduose išdėstytus reikalavimus grindžia analogiškomis aplinkybėmis, t. y. šių skundų faktinis pagrindas yra tapatus, todėl 2013 m. gegužės 27 d. skundas negali būti nagrinėjamas administracine tvarka.

Pažymėjo, kad ginčijamame NŽT sprendime yra nurodyta aplinkybė, jog skundų dalykas – prašomas pripažinti faktas, yra tapatus, kuo nurodyti argumentai, kodėl klausimas, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme ir pateiktame pareiškėjo skunde NŽT, yra analogiškas. Manė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1199 sustabdžius administracinę procedūra, turėjo būti sustabdytas žemės reformos procesas Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje, nes žemės reformos žemėtvarkos projektas savo apimtimi sprendžia teritorijos planavimo klausimus asmenų grupėms, bet ne vieno asmens prašymų tenkinimą. Todėl jeigu būtų sustabdytas žemės reformos procesas Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje, būtų pažeistos kitų asmenų, kuriems žemės sklypai projektuojami pagal kitas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas eiliškumo grupes, teisės. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, yra sprendžiamas klausimas dėl teisės į valstybinės žemės plotą, kurį naudoti pretenduoja pareiškėjas, todėl jo teisė kreiptis gynybos į teismą nėra apribota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 136-140) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, todėl vertino administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl administracinės procedūros sustabdymo, turėjo vadovautis teismų praktika dėl administracinių bylų sustabdymo, nes NŽT yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklą, taip pat ir administracinės procedūros sustabdymą, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, o Administracinių bylų teisenos įstatymas yra teismo procesinę veiklą reglamentuojantis teisės aktas, kuris netaikytinas NŽT viešojo administravimo veikloje. Teismas padarė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju turėjo vadovautis administracinių teismų praktika ne administracinių bylų sustabdymo klausimais, o dėl administracinės procedūros sustabdymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-545-665/2012 ieškovo T. P. ieškinį, kuriame jis prašė įpareigoti atsakovą NŽT suteikti T. P. 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 45 VĮ-(14.45.2)-954 nurodytą ginčo žemę laikinam naudojimui, atmetė (b. l. 88–93). Pareiškėjas kartu su P. P. ir A. P. 2013 m. sausio 29 d. apeliaciniame skunde dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-545-665/2012 prašė: 1) iš dalies pakeisti sprendimą, pašalinant šiuos teismo motyvus (išvadas): „Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo P. P. nuo 2003 m. ilgalaikės nuomos sutarčių (Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66, kurias atsakovė vienašališkai nutraukė jų nuomos terminui – iki 2010 m. gruodžio 31 d., nesibaigus, nes dalis žemės buvo grąžinta jos savininkams) pagrindu nuomojo ir naudojo valstybinę žemės ūkio paskirties žemę: esančią (duomenys neskelbtini) rajone – iš viso 197,500 ha, esančią (duomenys neskelbtini) rajone – iš viso 311,2000 ha, esančią (duomenys neskelbtini) rajone – iš viso 136,5000 ha“ ir „Šia žemę laikinai naudotis prašė suteikti ir T. P. bei R. P., tačiau jų prašymai netenkintini, nes P. prašymus pateikė anksčiau – 2011 m. kovo 31 d., o P. – 2011 m. balandžio 8 d. Tačiau visi žemės plotai buvo naudojami, deklaruojami P. P.”; 2) rezoliucinę dalį palikti nepakeistą (b. l. 94–97). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-2198-781/2013 pagal ieškovo T. P. ir trečiųjų asmenų P. P., D. P. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-665/2012 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai (tretieji asmenys P. P., D. P., A. P., R. P.) dėl įpareigojimo suteikti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę laikinai naudotis.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo kartu su kitais trečiaisiais asmenimis apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 lemia klausimo dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. pateikto skundo teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimą. Iš apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-665/2012 motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis, kad tik P. P. naudojo nuomojamus valstybinės žemės sklypus ir juos deklaravo. Pareiškėjas savo 2013 m. gegužės 27 d. skundo atsakovui reikalavimus iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis dirbo ir naudojo dalį P. P. nuomojamų valstybinės žemės sklypų ir siekia apginti savo, kaip ginčijamų žemės sklypų naudotojo, galimai pažeistas teises. Taigi civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 ginčijamas pareiškėjo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo faktas yra svarbus NŽT sprendžiant pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skunde išdėstytų reikalavimų dėl 10 eilės pretendentų teisės pasirinkti pareiškėjo naudojamus žemės sklypus teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog jis naudoja šiuos sklypus, jis turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemę. Fakto, kad ne tik P. P., tačiau ir pareiškėjas naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Švenčionių rajono Adutiškio ir Jakelių kadastro vietovėse, pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66, nustatymas civilinėje byloje turės įtakos pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundo nagrinėjimui, nes tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundą Nacionalinėje žemės tarnyboje nagrinėjami iš esmės tapatūs klausimai.

Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-545-665/2012 teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu ir nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, tačiau apeliaciniame skunde dėl minėto Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo pareiškėjas suformulavo reikalavimus dėl sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, pašalinant kai kuriuos teismo motyvus (išvadas). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 analizuos ginčijamo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-545-665/2012 pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Taigi, teismo nuomone, aplinkybė, kad civilinėje byloje vyksta ginčas, kuriame pareiškėjas dalyvauja tik trečiuoju asmeniu ir jokio reikalavimo nėra pareiškęs, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nesudaro kliūčių konstatuoti, kad teisme ir NŽT ginčas nagrinėjamas tuo pačiu klausimu.

Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju neturėjo pagrindo nestabdyti administracinės procedūros ir toliau nagrinėti pareiškėjo skundo. Pažymėjo, kad administracinės procedūros sustabdymas nepažeidžia pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, kaip teigia pareiškėjas, nes pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti teismui NŽT sprendimą dėl administracinės procedūros sustabdymo. Be to, išnykus aplinkybėms, dėl kurių administracinė procedūra buvo sustabdyta, atsakovui iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundą ir priėmus dėl jo sprendimą, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas turės teisę pateikti teismui skundą dėl minėto sprendimo.

III. Pareiškėjas D. P. apeliaciniu skundu (b. l. 146-150) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165-170) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo ir apeliacinio skundo (b. l. 177-178), kuriuo prašoma priimti atsisakymą nuo skundo ir apeliacinio skundo ir administracinę bylą nutraukti, prieš tai panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Patvirtina, kad jam yra žinomos ir suprantamos visos apeliacinio skundo ir skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

Teigia, jog dėl pareiškėjo teisės atsisakyti kartu ir apeliacinio skundo ir skundo bei tokio atsisakymo teisinių pasekmių yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: „Pagal įstatymą pareiškėjai yra suteikta teisė atsisakyti ne tik apeliacinio skundo (ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis), bet ir skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 straipsnis). Skundo atsisakymas nepažeidžia niekieno teisių ar imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl priimtinas. Pareiškėjai atsisakius skundo, pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą byla turi būti nutraukta. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieš bylą nutraukiant naikinamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 5 p.)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2993/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi suteikta teisė apeliacinį skundą padavusiam asmeniui apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė (pagal pašto spaudą ant voko) raštą, kuriuo atsisako nuo apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A261-1058/2014, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str.). Taip pat pareiškėjas minėtu raštu atsisakė ir skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas numato, kad jei pareiškėjas atsisakė skundo, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsisakyti skundo gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo skundo ir apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas naikinamas, o administracinė byla pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimo panaikinimo nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. P. apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas