A-567-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-567-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00324-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. LP1-45 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas prašyme (b. l. 3–11) nurodė, kad Departamento direktorius 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LV1-17 pavedė jam iki 2013 m. vasario 13 d. 9.00 val. priėmimo–perdavimo aktu perduoti Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) vyr. specialistui G. V. tarnybinį automobilį Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga (toliau – ir automobilis). Jam to neatlikus, Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 buvo sudaryta komisija automobilio perdavimui iš V.

T. G. V.. Komisija 2014 m. vasario 13 d. išvada Nr. (2)-LV9-5 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo procedūros“ Departamento direktoriui pasiūlė papildomai įsakymu (pavedimu) įpareigoti pareiškėją raštu pateikti paaiškinimus apie vykdytas funkcijas bei už 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymą pradėti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgdamas į išvadą, Departamento direktorius 2014 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. LP1-15 „Dėl jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V.

T. paaiškinimų pateikimo“, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą dėl Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo ir iki 2014 m. vasario 17 d. pateikti paaiškinimą raštu apie vykdytas funkcijas ir atliktus darbus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. vasario 12 d. 2014 m. kovo 31 d. išvados Nr. (2)-LV9-27 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, nevykdant direktoriaus 2014 m. vasario 13 d.

įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų“ (toliau – ir Išvada) pagrindu Departamento direktorius priėmė 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. LP1-45 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T. (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamo įsakymo pagrindas – Išvada yra nemotyvuota ir prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 3, 7 dalių nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimu patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 5, 8, 9, 13 punktų nuostatoms, be to, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Pareiškėjas manė, kad už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti paskirta tik viena tarnybinė nuobauda. Už direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymą 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. LP1-39 jam jau yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą buvo 2014 m. vasario 13 d. išvada Nr. (2)-LV9-5, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tik 2014 m. kovo 5 d. Taisyklių 5 punktas numato, kad tarnybiniam nusižengimui tirti yra sudaroma ne mažesnė nei trijų asmenų komisija, į kurios sudėtį įeina valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o į 2014 m. vasario 12 d. sudarytos komisijos sudėtį pareiškėjo tiesioginis vadovas – Agentūros vedėjas – nebuvo įtrauktas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. jis raštu pareiškė, jog pradėtas tyrimas prieštarauja Taisyklių 3 punkto nuostatoms, tačiau atsakymo negavo, dėl to negalėjo pateikti paaiškinimo bei neturėjo galimybės reikšti nušalinimus komisijos nariams. 2014 m. kovo 31d. išvadoje Nr. (2)-LV9-27 nurodyta, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 7 punktus, tačiau pareiškėjas su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu nesutiko. Nesutiko su išvadoje nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 3.3, 7.2, 9.3 punktų reikalavimų pažeidimais, nes Departamento direktorius neįpareigojo jo atsiskaityti už savo veiklą, o buvo įpareigotas tik pateikti paaiškinimą.

Pažymėjo, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Pareigūnų etikos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 18 punktą tik gavęs informaciją žodžiu ar raštu, kad pareigūnas yra pažeidęs šias taisykles, institucijos vadovas gali priimti sprendimą dėl tarnybinio tyrimo inicijavimo. Pareiškėjas teigė, kad Departamento direktorius tokios informacijos nebuvo gavęs ir aplinkybės dėl Pareigūnų etikos taisyklių pažeidimo nebuvo tirtos.

Pareiškėjo nuomone, 2014 m. kovo 31 d. išvadoje Nr. (2)-LV9-27 nenurodyti argumentai, kurie patvirtintų, jog savo veiksmais jis išreiškė šiurkštų nelojalumą vadovybei, nepagarbą kitų valstybės tarnautojų tarnybinei reputacijai ir nenustatyta, kokių konkrečiai tarnybinių pareigų jis neatliko. Nors Išvadoje nurodyta, kad jo vienašališkas apsisprendimas nevykdyti departamento direktoriaus įsakymų laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, nenurodytas konkretus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies punktas.

Pareiškėjas akcentavo, kad 2014 m. vasario 13 d. Departamento direktoriaus įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes jame nenurodyta, kokio teisės akto nuostatomis buvo vadovaujamasi, įsakyme nustatytos tik pareigos, nesuteikiant jokių teisių, bei nenurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 40–44) nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsakovo teigimu, Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LP1-20 buvo sudaryta komisija, kuri 2014 m. kovo 17 d. pateikė išvadą „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, savavališkai nevykdant direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio automobilio perdavimo“. Komisija tyrė galimą pareiškėjo V. T. tarnybinį nusižengimą nevykdant Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17. Komisija nustatė, kad neteisėtai užvaldydamas tarnybinį automobilį, V. T. neleidžia juo naudotis kitiems Agentūros pareigūnams, kurie pagal Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 tokią teisę turi. Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. LV-26 sudaryta komisija Išvadą. Komisija tyrė, ar V. T. įvykdė Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. LP1-15 nustatytą įpareigojimą iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą, kuo vadovaujantis jis atsisako perduoti automobilį ir iki 2014 m. vasario 17 d. 10 val. pateikti paaiškinimą raštu (t. y. pateikti darbo nuotrauką) apie vykdytas funkcijas ir atliktus darbus (patikrinimų skaičius, apžiūros aktų skaičius, patikrinimams, apžiūroms sugaištas laikas, surašyti protokolai, nuvažiuoti kilometrai ir kt.) nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. vasario 12 d. įskaitytinai. Komisija nustatė, kad įsakymo nurodymai nebuvo įvykdyti.

Atsakovo teigimu, tyrimas buvo pradėtas Departamento direktoriaus iniciatyva, vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, o ne gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, nes V. T. šį tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu – nepateikdamas reikalaujamo paaiškinimo. Tarnybinis tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant nustatytų terminų, nes Departamento direktorius ant 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 2014 m. kovo 3 d. užrašė vizą, kuria Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjai nurodė dėl laiku neįvykdyto įsakymo V. T. atžvilgiu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, o jau 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. LV1-26 buvo sudaryta komisija tarnybinio nusižengimo tyrimui. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiuo atveju Departamento direktorius, turi teisę pasirinkti, ar tarnybinį pažeidimą tirs už personalą atsakingas asmuo, ar komisija. Nagrinėjamu atveju Departamento direktorius 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. LV1-26 tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė tokios sudėties komisiją, į kurios sudėtį nebuvo paskirtas tiesioginis pareiškėjo vadovas – Agentūros vedėjas. 2014 m. kovo 6 d. Pareiškėjas neneigė, kad įsakymo jis nėra įvykdęs ir nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis nebuvo vykdomas. Departamento nuomone, tarnybinio tyrimo metu pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti, o išvados turinys atitinka Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus, joje įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžtos kaltinimo ribos, apimtis, nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. LP1-15 prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nurodė, kad šio įsakymo teisėtumo klausimas yra ne šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir panaikino Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. LP1-45 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, jog Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ (b. l. 34), priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų (2012 m. sausio 11 d. redakcija Nr. 16-692) (toliau – ir Nuostatai) 17.6 ir 17.10 punktais, Agentūros vyr. specialistas V. T. buvo įpareigotas iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. priėmimo–perdavimo aktu Agentūros vyr. specialistui G. V. perduoti automobilį.

Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 „Dėl komisijos tarnybinio automobilio Kia Sprotage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimui sudarymo“ (b. l. 28) buvo sudaryta komisija dalyvauti automobilio perdavimo iš Agentūros vyr. specialisto V. T. Agentūros vyr. specialistui G. V., procedūroje.

Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. LP1-15 „Dėl jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V. T. paaiškinimų pateikimo“ (b. l. 29), priimtu vadovaujantis Nuostatų 17.1 ir 17.6 punktais, pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą, kuo vadovaujantis jis atsisako vykdyti Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 ir įpareigotas iki 2014 m. vasario 17 d. 10 val. pateikti paaiškinimą raštu apie vykdytas funkcijas ir atliktus darbus (patikrinimų skaičius, apžiūros aktų skaičius, patikrinimams, apžiūroms sugaištas laikas, surašyti protokolai, nuvažiuoti kilometrai ir kt.) nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. vasario 12 d. įskaitytinai, siekiant įvertinti tarnybinio automobilio reikalingumą V. T. vykdomoms funkcijoms atlikti.

Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. LV1-26 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo nevykdant Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų“ (b. l. 31) buvo sudaryta komisija V. T. galimo tarnybinio nusižengimo, nevykdant Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 ištyrimui.

Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ (b. l. 18), vadovaujantis komisijos 2014 m. kovo 31 d. išvada Nr. (2)-LV9-27 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, nevykdant KRAAD direktoriaus 2014-02-13 įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų“ ir Nuostatų 17.4 ir 17.6 punktais, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiajam specialistui V. T. buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas.

Teismas pasisakė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pareiškėjui V. T. paskirta už tai, kad jis neįvykdė Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15, t. y. iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos nepateikė paaiškinimo raštu, kodėl jis atsisako vykdyti Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 ir už tai, kad iki 2014 m. vasario 17 d. 10 val. jis nepateikė paaiškinimo raštu apie vykdomas funkcijas ir atliktus darbus. Iš Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 turinio matyti, jog įpareigojimai pateikti paaiškinimus raštu susiję su Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 vykdymu.

Teismas analizavo Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio, 2 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, kiekvienas viešojo administravimo subjektas turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų. Taip pat teismas nagrinėjo Nuostatų 15 punkto, 17.6. punktų turinį ir pabrėžė, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl vidaus administravimo metu priimami administraciniai aktai visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ar organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai.

Teismas pažymėjo, jog Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. LP1-15 buvo nurodyti konkretūs jo įvykdymo terminai, todėl darytina išvada, jog apie jo neįvykdymą Departamento direktoriui turėjo būti žinoma po nurodyto termino pasibaigimo. Nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 nevykdymo Departamento direktoriaus iniciatyva buvo pradėtas tik 2014 m. kovo 3 d., t. y. jau esant pradėtam ir nepasibaigusiam tarnybiniam patikrinimui dėl galimo pareiškėjo V. T. tarnybinio nusižengimo dėl Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo.

Teismas nustatė, jog 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 priėmimo metu Departamento direktorius nebuvo komisijos, tiriančios pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą dėl Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo, nariu. Teismas, įvertinęs 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 turinį, darė išvadą, jog iš esmės jis nėra nukreiptas į viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, o buvo priimtas siekiant išsiaiškinti su Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LV1-17 ir jo vykdymu susijusias aplinkybes.

Teismas akcentavo, jog Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ už Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Nors 2014 m. kovo 31 d. išvados „Dėl galimo jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, nevykdant direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų“ (b. l. 14–17) konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog savo veiksmais pareiškėjas V. T. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punktų, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.3, 3.3, 7.2, 9.3 punktų reikalavimus, nenustatyta, jog Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 vykdymas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas vertino, jog paaiškinimo raštu apie Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 ir jo vykdymą susijusias aplinkybes nepateikimu pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punktų, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.3, 3.3, 7.2, 9.3 punktų nuostatų nepažeidė, todėl tarnybinio pažeidimo, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kad Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. LP1-45 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teismas sprendė, jog minėtas įsakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė apeliacinį skundą (b. l. 78–81), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. LP1-45 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.”.

Be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui, atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:

1. Pareiškėjui per įsakyme nustatytus terminus nepateikus paaiškinimų buvo daromas tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi: 1) nuo 2014 m. vasario 13 d., 2) nuo 2014 m. vasario 17 d. ir nebuvo baigtas pradedant tarnybinio tyrimo procedūrą, todėl devynios darbo dienos (nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. kovo 3 d.) yra protingas terminas vadovo iniciatyva pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2. Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LP1-20 sudaryta komisija 2014 m. kovo 17 d. Departamento direktoriui pateikė išvadą „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, savavališkai nevykdant direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio automobilio perdavimo”. Ši komisija tyrė galimą V. T. tarnybinį nusižengimą nevykdant Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17. Kita, Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. LV-26 sudaryta komisija 2014 m. kovo 31 d. Departamento direktoriui pateikė išvadą Nr. (2)-LV9-27 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, nevykdant direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų” (tyrimas pradėtas Departamento direktoriaus iniciatyva vadovaujantis Taisyklių 3 punktu.). Ši komisija tyrė, ar V. T. įvykdė Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. LP1-15 nustatytą įpareigojimą iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą, kuo vadovaujantis V. T. atsisako perduoti automobilį ir iki 2014 m. vasario 17 d. 10 vai. pateikti paaiškinimą raštu. Komisija nustatė, kad įsakymo nuorodos nebuvo įvykdytos. Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. LV1-17 yra viešojo administravimo subjekto priimtas vidaus administravimo aktas.

3. Vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ar organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinėse bylose Nr. A-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A662-3380/2011) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 tikslas būtent ir buvo įvertinus V. T. paaiškinimus organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrinta kokybiška aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – užtikrintas teisėtumas ir teisėtvarka aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Šiuo įsakymu suformuluotos tarnybinės užduotys buvo konkrečios, suprantamos, atspindėjo užduoties tikslus, nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminai, atitinkantys užduoties sudėtingumą.

Pareiškėjas V. T. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–87) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio12 d. teismo posėdyje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 13 d. komisijai buvo paaiškinęs, kodėl nebuvo perduotas automobilis ir kokioms funkcijoms atlikti jis reikalingas, todėl tęstinis pažeidimas nebuvo daromas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti pradėtas per penkias darbo dienas, t. y. iki 2014 m. vasario 25 d., tačiau buvo pradėtas tik 2014 m. kovo 5 d.

2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog buvo padaryti du tarnybiniai nusižengimai, todėl galėjo būti skirtos dvi tarnybinės nuobaudos.

3. Departamentas privalėjo įrodyti, jog buvo būtinybė perduoti automobilį kitam darbuotojui, o ne pareiškėjas turėjo įrodinėti, kad automobilis jam reikalingas nustatytoms funkcijoms atlikti.

4. Pareiškėjas yra persekiojamas dėl to, kad 2014 m. sausio 27 d. padavė skundą Departamentui dėl Departamento direktoriaus 2014 m. sausio 21 įsakymo Nr. LV1-6. Nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. birželio 5 d. jis yra apskundęs teismui šešis Departamento direktoriaus įsakymus skirti tarnybines nuobaudas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pripažinta, jog aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Minėtame Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis 2014 m. kovo 31 d. išvada Nr. (2)-LV9-27 „Dėl galimo jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, nevykdant direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų“.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. LP1-15 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą, kuo vadovaujantis jis atsisako vykdyti Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ ir įpareigotas iki 2014 m. vasario 17 d. 10 val. pateikti paaiškinimą raštu (t. y. pateikti darbo nuotrauką) apie vykdytas funkcijas ir atliktus darbus (patikrinimų skaičius, apžiūros aktų skaičius, patikrinimams, apžiūroms sugaištas laikas, surašyti protokolai, nuvažiuoti kilometrai ir kt.) nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. vasario 12 d. įskaitytinai, siekiant įvertinti tarnybinio automobilio reikalingumą V. T. vykdomoms funkcijoms atlikti.

Nurodytoje Išvadoje konstatuota, jog V. T. neįvykdė Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 reikalavimų ir tokiais savo veiksmais išreiškė šiurkštų nelojalumą vadovybei, nepagarbą kitų valstybės tarnautojų tarnybinei reputacijai, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punkto, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.3, 3.3, 7.2, 9.3 punktų reikalavimus. Pažymėta, jog V. T. vienašališkas apsisprendimas nevykdyti Departamento direktoriaus įsakymų laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, kuris trukdo Departamento vadovybei tinkamai organizuoti Departamento ir Agentūros veiklos planavimą, užtikrinant žmogiškųjų išteklių ir materialiųjų resursų efektyvų panaudojimą. Pabrėžta, jog V. T., nevykdydamas Departamento direktoriaus įsakymo, vidaus administravimo dokumentų reikalavimų, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnautojų etikos taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, valstybės tarnautojų teisingumo ir atsakomybės bei pavyzdingumo principus.

Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1631/13). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pačiame Įsakyme nėra nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. To paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje reglamentuojama tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

Kaip minėta, Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punkto, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.3, 3.3, 7.2, 9.3 punktų reikalavimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/14). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta už 2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. LP1-15 nevykdymą – įsakyme nurodytų veiksmų neatlikimą, taigi, atsakovo nuomone, pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011; 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012).

2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. LP1-15 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014 m. vasario 13 d. darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimus apie atsisakymą vykdyti ankstesnį Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 bei paaiškinimą apie vykdytas funkcijas ir atliktus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo detalizuojama, kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų pareiškėjas nepateikdamas minėtų paaiškinimų neatliko. Išanalizavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo turinį (b. l. 32–33) teisėjų kolegija pabrėžia, jog jame numatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su valstybinės gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolės vykdymu (pareigybės aprašymo IV skyriaus 1–5 punktai, 12, 14, 15 punktai) taip pat kitos funkcijos: nustatytu laiku pateikti įvairias ataskaitas agentūros vedėjui (6 punktas); vykdyti savo kompetencijos apimties dokumentų archyvavimą (7 punktas); siekti tobulinimosi dalyvaujant mokymuose <...> (8 punktas); pagal kompetenciją konsultuoti ūkio subjektus, piliečius departamento specialistus Baltijos jūros aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais (9 punktas); vykdyti ekologišką švietimą <...> (10 punktas); pagal Departamento pavedimą atstovauti Departamentui įstaigose ir organizacijose, teisminiuose procesuose <...> (11 punktas);

įvedinėti duomenis į <...> Goenviron duomenų bazę (13 punktas). Aptartas valstybės tarnautojo funkcijų sąrašas baigtinis ir jame nėra nurodytos tokios funkcijos, kaip paaiškinimų Departamento direktoriui teikimas arba Departamento direktoriaus pavedimų vykdymas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. LV1-253 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 41.1 punktą Departamento direktorius turi teisę duoti pavedimus direktoriaus pavaduotojams, Departamento padalinių vadovams, kitiems Departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams, tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, Departamento direktoriaus pavedimų vykdymas nebuvo nustatytas pareiškėjo pareigybės aprašyme, be to nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo nurodytos Darbo reglamento normos, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė.

Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis išdėstytais argumentais, pavedimas pateikti paaiškinimus taip pat nelaikytinas užduotimi, nes nėra susijęs su tiesiogine pareiškėjo veikla, o duotas pavaldumo tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neatliko Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Išvadoje nėra detalizuojama, kokiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos teikti informaciją apie savo tarnybą pareiškėjas nesilaikė. Be to, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju Departamento direktoriaus reikalavimas pareiškėjui pateikti paaiškinimus nelaikytinas informacijos apie tarnybą teikimu Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1631/13. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatliko Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos pareigos.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Pabrėžtina, jog kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo detalizuojama, kokių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. Pažymėtina, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Departamento direktoriaus 2006 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V1-147, reglamentuoja Departamento darbo ir poilsio laiką, bendruosius vidaus tvarkos reikalavimus, aprangos ir išvaizdos reikalavimus, elgesio reikalavimus, tačiau nereglamentuoja pavedimų vykdymo. Teisėjų kolegija nurodo, jog direktoriaus (jo pavaduotojų) vykdymą reglamentuoja Departamento darbo reglamento 42–49 punktai, tačiau Išvadoje nebuvo nurodyta nė vienas iš minėtų punktų, t. y. nekonkretizuota ir aiškiai neapibrėžta, kokių Darbo reglamento reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, dėl ko buvo konstatuota, jog pareiškėjas nevykdė Valstybės tarybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje 6 punkte nustatytos pareigos.

Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių reikalavimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog valstybės tarnautojų pareiga laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnis, o Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės juos detalizuoja. Nagrinėjamu atveju, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija nei Išvados konstatuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje, nei Įsakyme nenurodė, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A108-261/2015).

Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr. pvz. 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–918/2011).

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, be to, teisės aktų normos, kurias atsakovo teigimu pažeidė pareiškėjas, nurodytos neteisingai. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė panaikinti skundžiamą Įsakymą, tikslintina tik dalis teismo sprendimo motyvų.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas