A-895-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-895-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–9), prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-188 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-188); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-191 „Dėl viršilos E. D. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-191); 3) grąžinti į Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-188 panaikino jam 2012 m. balandžio 10 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas), o 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-191, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, atleido jį iš Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigų. Teigė, kad šie administraciniai aktai nepagrįsti, neteisėti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Įsakyme Nr. 30-TE-188 formaliai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas, VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2014 m. vasario 17 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-6 (toliau – ir SEK protokolinis nutarimas), tačiau įsakymas nemotyvuotas faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo protokolu SEK nutarė siūlyti Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tokią išvadą SEK siejo su pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. gegužės 8 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr.30-1-00123-13 ir jo atsisakymu pasitikrinti poligrafu.

Pareiškėjas teigė, kad SEK išvada apie jo neigiamas savybes asmenines savybes (nesąžiningumą, neatvirumą, galimą polinkį nesilaikyti teisės aktų) nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi ir jos pagrindu priimtu Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-349 jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi laikinojo nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsė trims mėnesiams (iki 2014 m. vasario 14 d.). Minėta baudžiamoji byla (Nr. I-150-158/2014) šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. 2014 m. vasario 15 d. pasibaigus nušalinimo nuo pareigų laikui, atsakovas turėjo grąžinti pareiškėją į tarnybą, tačiau nepagrįstai priėmė Įsakymus Nr. 30-TE-188 ir Nr. 30-TE-191.Vien faktas, kad baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti kalinimai, perduota teismui, neįrodo pareikštų kaltinimų pagrįstumo ar kaltės (tyčios), todėl išankstinė SEK išvada apie pareiškėjo neigiamas asmens savybes, veiklą ar ryšius bei jos pagrindu atsakovo priimtas Įsakymas Nr. 30-TE-188 dėl Leidimo panaikinimo yra neteisėtas, nes reiškia a priori asmens pripažinimą kaltu padarius tyčinę nusikalstamą veiką, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) yra įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo procesinė teisė atsisakyti duoti parodymus. Nepaisant to, pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

SEK išvada apie asmenines ir dalykines savybes, susieta su atsisakymu tikrintis poligrafu, taip pat nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo pareigūno žodinis pasiūlymas atlikti tyrimą poligrafu neatitiko Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio nustatytos sprendimo atlikti tyrimą poligrafu tvarkos ir buvo neteisėtas, o esant neteisėtam pasiūlymui, negali būti vertinamas ir atsisakymas.

Pareiškėjas akcentavo, kad iki atsakovo nurodyto ikiteisminio tyrimo fakto, jis sąžiningai atliko savo pareigas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo skatintas už nepriekaištingą tarnybą. Kilus abejonių, kad jis negali atlikti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, ar užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, atsakovas baudžiamojo persekiojimo laikotarpiui turėjo nušalinti jį nuo pareigų arba perkelti į kitas pareigas, kurių vykdymui nereikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau priėmė skundžiamus įsakymus.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 44–47) paaiškino, kad pareiškėjo tarnyba yra svarbi valstybės interesų kontekste, nes jis valdė informaciją kovos su nusikalstamumu srityje, todėl jam, statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui, keliami didesni lojalumo valstybei reikalavimai. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 30-V-181 Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigybei nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr.(duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su šio slaptumo lygmens įslaptinta informacija.

Šis minėtai pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas yra būtinas ir šiuo metu. Išanalizavusi bei įvertinusi pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei, atsižvelgdama į aplinkybes dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-498, atsižvelgiant į 2013 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-106 (toliau – ir 2013 m. birželio 6 d. TP išvada), pareiškėjui taikytos tarnybinės atsakomybės, dėl baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00123-13 pateiktų kaltinimų, SEK priėjo prie išvadų, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į pareiškėjo atsisakymą pasitikrinti poligrafu, SEK 2014 m. vasario 17 d. protokoliniu nutarimu pasiūlė Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 10 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.3, 20.8, 20.9, 61.7 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.9, 4.14 punktus, Transporto priemonių naudojimo instrukcijos 23 punktą, pareigybės aprašymo 7.8, 7.11, 7.16 punktuose nustatytus reikalavimus bei tarnybos drausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-150-158/2014, kurioje pareiškėjui pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, t.y. kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas valstybės tarnautoju, reikalavo kyšio ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Remiantis šia informacija buvo nuspręsta, kad yra nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Klaipėdos AVPK, panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, nesprendė pareiškėjo kaltės padarius nusikalstamą veiką klausimo. Statutas imperatyviai numato, kad tuo atveju, kai pareigūnui atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, jis nebegali tęsti tarnybos. Teisės aktai atsakovui nenustatė pareigos, esant minėtoms aplinkybėms, siūlyti pareiškėjui kitas pareigas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-188 panaikino E. D., Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniajam patruliui, 2012 m. balandžio 10 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 16), o 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-191 nuo 2014 m. vasario 27 d. atleido jį iš šių pareigų (b. l. 17). Teismas nustatė, kad pareiškėjas su šiais administraciniais aktais buvo supažindintas 2014 m. kovo 12 d., kreipėsi į teismą 2014 m. balandžio 7 d., t. y. nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatyto termino.

Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (jose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (LVAT 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Toks specialus teisės aktas yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniu pagrindu, kuris buvo pritaikytas panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, yra šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš pareiškėjo užimamai pareigybe keliamų reikalavimų – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.4 p., TP medžiaga, b. l. 30-32). Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pareiškėjui buvo išduotas 2012 m. balandžio 10 d. (b. l. 48). Tą pačią dieną pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (b. l. 49).

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios, be kita ko, teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo.

Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas atsižvelgus į SEK 2014 m. vasario 17 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-6, kad yra pagrindas taikyti Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį – nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų (b. l. 20–22). Išvadą, kad pareiškėjas nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, nes tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, SEK iš esmės grindė tuo, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2013 m. gegužės 5 d. 21 d. Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresnysis patrulis E. D. kartu su VPK (duomenys neskelbtini) specialistu A. G., atlikdami tarnybines funkcijas Klaipėdoje, Rimkų g. sustabdė automobilį „Rover“ ir pareikalavo vairuotojo N. Š. duoti 400 litų kyšį už tai, kad jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), nuvežė tarnybiniu automobiliu vairuotoją iki bankomato prekybos centre „Maxima“ (Šilutės pl. 68, Klaipėda), vairuotojui išsiėmus pinigus, parvežė atgal, kur E. D., A. G. matant, priėmė iš N. Š 400 litų kyšį. Dėl minėtos veikos pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas). Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra baudžiamoji byla Nr. I-150-158/2014.

Teismas nustatė, kad E. D. Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-498 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (TP medžiaga, b. l. 75) už tarnybinius nusižengimus, susijusius su minėtu įvykiu. 2013 m. birželio 6 d. TP išvadoje Nr. 30-IS-106 konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 10 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.3, 20.8, 20.9, 61.7 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.9, 4.14 punktus, Transporto priemonių naudojimo instrukcijos 23 punktą, pareigybės aprašymo 7.8, 7.11, 7.16 punktuose nustatytus reikalavimus bei tarnybos drausmę (TP medžiaga, b. l. 64–70). Administracinio akto, kuriuo paskirta nuobauda, pareiškėjas teisme neginčijo.

Pareiškėjas Įsakymo Nr.30-TE-188 neteisėtumą grindžia tuo, kad neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, jo kaltumas dėl nusikalstamos veikos neįrodytas, todėl Leidimas panaikintas nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarime išaiškinta, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pabrėžė, kad tai, jog asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Vadovaudamasis minėtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas pareiškėjo argumentą, esą atsakovas negalėjo panaikinti jam išduoto Leidimo, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu nustatytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad tam, jog asmeniui būtų panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nebūtina nustatyti konkrečius faktus, neginčijamai patvirtinančius asmens nelojalumą ar nepatikimumą, – užtenka to, jog tam tikros asmens savybės sudaro pagrindą suabejoti, jog gali kilti grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė tyčinį, šiurkštų tarnybinį nusižengimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jam iškelta baudžiamoji byla, todėl nurodyti faktai yra pakankami atskleisti tokioms pareiškėjo savybėms kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas, o pažeidimo pobūdis leidžia prieiti prie išvadų, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad įslaptinta informacija negali būti patikėta asmeniui, kuris tarnybines pareigas atlieka nesąžiningai ir neatsakingai.

Leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjekto suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjo sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė pirmiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti.

SEK protokolinio nutarimo išvada grindžiama ir tuo, kad pareiškėjas atsisakė patikrinti tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-289/2014).

Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame tyrimo tvarką, numatyta, kad prašymą atlikti tyrimą ir medžiagą apie tiriamą asmenį tyrimo tarnybos vadovui pateikia valstybės institucijos, kurioje tarnauja ar yra atrinktas tarnauti tiriamasis asmuo, vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos personalo tarnybos vadovas. Tyrimo tarnybos vadovas per 3 darbo dienas nuo prašymo atlikti tyrimą gavimo dienos, o išimtiniais atvejais – nedelsiant jį išnagrinėja ir priima sprendimą paskirti tyrimą. Sprendime atlikti tyrimą nurodoma: tyrimo laikas ir vieta, aplinkybės, dėl kurių bus tiriama, asmens, kuriam skiriamas tyrimas, vardas, pavardė. Su šiuo sprendimu asmuo supažindinamas pasirašytinai. Tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo sprendimo paskirti tyrimą priėmimo dienos, o išimtiniais atvejais, tiriamajam asmeniui sutikus, tyrimas atliekamas nedelsiant. Išvada apie poligrafu tirtą asmenį pateikiama prašymą atlikti tyrimą pateikusiam pareigūnui. Asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raštu.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad atlikti tyrimą poligrafu jis atsisakė ir tai vertino kaip aplinkybę, neigiamai apibūdinančią pareiškėjo asmenybę, nors ir neturinčią lemiamos reikšmės sprendžiant dėl jo patikimumo.

Teismas konstatavo, kad nurodytų aplinkybių visumą suteikia pagrindą išvadoms, jog SEK, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti E. D. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei.

Paslapčių įstatymas nenumato konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atimama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kada konkrečiai turi būti pradedamas tikrinti asmuo, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, taip pat terminų, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (VTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į Paslapčių įstatymo, Konstitucinio Teismo nuostatas, kad tik patikimiems asmenims suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, teismas priėjo prie išvadų, kad paslapčių subjektas privalo pakankamai greitai ir per protingą terminą spręsti dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai kyla įtarimas, kad atsirado Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies numatytų aplinkybių, tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams, ir nebūtų pažeidžiami valstybės tarnautojo teisės ir teisėti interesai (žr. LVAT biuletenį Administracinė jurisprudencija Nr. 25, III.2.7 skyrius, 742-743 psl.).

Teismas vertino, kad Klaipėdos AVPK nepagrįstai delsė priimti Įsakymą Nr. 30-TE-188 dėl Leidimo panaikinimo, kadangi minėtas administracinis aktas buvo priimtas tik po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas nebepratęsė pareiškėjo nušalinimo nuo Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigų. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nesuteikia pagrindo panaikinti Įsakymą Nr. 30-TE-188.

Pareiškėjo nurodytą procedūrinį pažeidimą, kad atsakovas netinkamai nurodė Įsakymo Nr. 30-TE-188 apskundimo tvarką, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas nesutrukdė pareiškėjui ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą, įvertino kaip neesminį.

Pagal ABTĮ 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nenustatė jokių Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-188 neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pareiškėjo užimamai Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsakovui Įsakymu Nr. 30-TE-188 panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jis privalėjo būti atleistas iš tarnybos. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, pagrįstai ir teisėtai nesiūlė jam užimti kitas pareigas (Statuto 56 straipsnio 5 dalis).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad atsakovo 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-191 dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų taip pat yra teisėtas.

Nepatenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl Įsakymų Nr. 30-TE-188, Nr. 30-TE-191 panaikinimo, teismas atmetė išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus dėl jo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir pravaikštos laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą, taip pat netenkino pareiškėjo atstovo prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ABTĮ 451 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 149–156), kuriame prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos argumentus:

1.Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo Nr. 30-TE-188 teisėtumo, nepagrįstai rėmėsi 2013 m. birželio 6 d. TP išvada, nes SEK priimant protokolinį nutarimą bei atsakovui priimant minėtą įsakymą, šia išvada nebuvo remtasi. Teismas turėjo vertinti tik tą individualaus administracinio akto faktinį pagrindą, kuris nurodytas šiame akte.

2. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, kuris priimtas dėl nebegaliojančios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcijos kai kurių nuostatų atitikimo Konstitucijai. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-449 buvo priimta nauja Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio redakcija (įsigaliojo 2013 m. liepos 20 d.) pagal kurią nebeliko nuostatų, kurio buvo įtvirtintos ankstesnės redakcijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas.

3. Priešingai nė teigia pirmosios instancijos teismas, būtina nustatyti konkrečius faktus, asmens savybes ir kitas aplinkybes, kurios patvirtintų nelojalumą ir nepatikimumą. Asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar faktai yra nustatinėjami, ir tik juos nustačius galima spręsti, ar dėl to gali kilti grėsmė patikėtai įslaptintai informacijai. Teismo išvada dėl tyčinio ir šiurkštaus pažeidimo bei dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir motyvais. Teismo argumentai, esą baudžiamosios bylos iškėlimo faktas atskleidžia jo nesąžiningumą ir neatsakingumą, leidžia teigti, jog teismas dėl Įsakymo Nr. 30-TE-188 pagrįstumo ir teisėtumo sprendė ne pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą o pagal iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusį Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą.

4. Teismas neteisingai traktavo apelianto atsisakymo pasitiktini poligrafu faktą ir aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad jis atsisakė atlikti tyrimus poligrafu tyrėjui baigiant jo apklausą įtariamuoju. Šiuo klausimu jam reikėjo pasitarti su gynėju ir buvo įsitikinęs, kad prie šio klausimo bus sugrįžta.

5. Teismui nuo 2014 m. vasario 14 d. nepratęsus nušalinimo nuo pareigų, apeliantui nebuvo jokių objektyvių kliūčių tęsti tarnybą, tačiau atsakovas priėmė neteisėtus šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, kurių nepanaikindamas pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju konstitucinės teisės į darbą ribojimas (atleidimas iš tarnybos) yra neproporcingas galimam demokratinės visuomenės tikslui.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 167–169) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai, objektyviai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1.Pirmosios instancijos teismas SEK protokolinį nutarimą, kuris yra Įsakymo Nr. 30-TE-188 motyvuojamoji dalis, ir jame pateiktas išvadas įvertino teisingai. Teismas teisingai įvertino, kad SEK protokolinį sprendimą priėmė įvertinusi tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir pateiktą medžiagą, 2013 m. spalio 16 d. TP išvadą bei gautus ikiteisminio tyrimo duomenis.

2. Apeliantas nepagrįstai mano, jog Įsakymas Nr. 30-TE-188 buvo priimtas atsižvelgiant vien į jam pareikštų kaltinimų pobūdį bei atsisakymą atlikti psichofiziologinį tyrimą. SEK protokole ir teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia Paslapčių įstatymas pareigūnui, kurio pareigų vykdymui reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-188, kuriuo jam, Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniajam patruliui, buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr.30-TE-191, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jį į tarnybą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir įskaityti šį laikotarpį į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Iš minėtų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti, ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su šiuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo taikymu. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atleisdamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą darbdavys privalo įvykdyti bendrąją Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu jo atleidimo dieną.

Esant minėtam teisiniam reguliavimui (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis) atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas Įsakymu Nr. 30-TE-188 pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi medžiaga, kuria nebuvo remtasi panaikinat Leidimą; neteisingai aiškino, kad nepatikimumo pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą konstatavimui nebūtina nustatyti konkrečius faktus; nepagrįstai atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus dėl nebegaliojančios redakcijos Paslapčių įstatymo nuostatų; spręsdamas ginčą nepagrįstai atsižvelgė į iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusį Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą.

Atitinkama vidaus reikalų įstaiga Paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisnius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15, 16, 17, 18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais.

Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo (Klaipėdos AVPK 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 30-V-181 redakcija) 6.4 punkte šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatytas specialusis reikalavimas – atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tokį leidimą paslapčių subjekto vadovas (Klaipėdos AVPK) apeliantui išdavė 2012 m. balandžio 10 d.

Pagal Paslapčių įstatymo 151 straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Taigi, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (VTPĮ 16 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą (atitinkamai iki 5 ar 10 metų), leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas. Tokio leidimo turėtojas iki tarnybos santykių nutraukimo turi teisę dirbti ar susipažinti su leidimą išdavusio paslapčių subjekto žinioje esančia minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai paslapčių subjekto vadovui kyla abejonių dėl leidimo turėtojo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir atlikus pakartotinio tikrinimo procedūrą nustatomas pagrindas panaikinti leidimą (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 16 straipsnio 2 dalis), taip pat pagrindas panaikinti išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iš Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Paslapčių įstatymo kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu.

Taigi, priešingai nė teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, nepatenkančius į išvardytus Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-19 punktuose, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl panašios Paslapčių įstatymo normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto), be kita ko, yra pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012).

Paslapčių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms, be kita ko, priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo (VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Klaipėdos AVPK 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-188 įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą, atsižvelgė į SEK išvadą, išdėstytą 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokole. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl Įsakymo Nr. 30-TE-188, SEK protokolinį nutarimą pagrįstai vertino kaip šio administracinio akto sudedamąją dalį.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas turi vertinti tik tas aplinkybes (konkrečius faktinius duomenis), kurias paslapčių subjektas buvo nustatęs patikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir kurias įvertinęs priėjo prie išvadų, jog tų nustatytų ir kvalifikuotų pagal atitinkamą Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies punktą pagrindu leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kilus administraciniam ginčui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, paslapčių subjektas negali papildyti savo išvadų dėl leidimo panaikinimo papildomais faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos motyvuotos abejonės, kad teismas, nuspręsdamas, jog atsakovas Įsakymu Nr. 30-TE-188 pagrįstai panaikino Leidimą, rėmėsi 2013 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria galimai nesirėmė SEK, priimdama protokolinį nutarimą, o tuo pačiu ir atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr.30-TE-188.

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus patikrinimą. SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo išraše Nr. 30-SEK-6 nurodyta, kad šiame posėdyje SEK atliko Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio E. D. patikimumo pakartotinį patikrinimą, kad pateiktų Klaipėdos AVPK viršininkui pasiūlymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. SEK posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad pranešėja (SEK sekretorė) supažindino SEK narius su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniu pranešimu. Šiuo tarnybiniu dokumentu tyrėja informavo Klaipėdos AVPK viršininką apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00123-13, kuriame Klaipėdos AVPK pareigūnui E. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) ir pareiškė nuomonę, jog remiantis Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, tikslinga atlikti pakartotinį šio pareigūno patikimumo ir lojalumo patikrinimą SEK. Klaipėdos AVPK viršininkas tyrėjos tarnybinį pranešimą 2013 m. spalio 16 d. adresavo SEK sekretorei, nurodydamas „Apsvarstyti SEK“.

Klaipėdos AVPK SEK nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.30-V-582, nurodyta, kad SEK posėdžiai vyksta prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus (11 punktas); SEK sekretorius (pagal Nuostatų 17 punktą SEK sekretorius yra SEK narys) rengia posėdžių darbotvarkę, praneša SEK nariams posėdžių organizavimo datą, pateikia jiems reikiamą medžiagą (17 punktas). Pagal Klaipėdos AVPK SEK nuostatuose apibrėžtas SEK teises ir pareigas, šio paslapčių subjekto SEK, be kita ko, suteikta teisė gauti iš Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių informaciją, išvadas, paaiškinimus, sprendimus ir kitus dokumentus, kurių reikia SEK uždaviniams ir funkcijoms vykdyti (SEK nuostatų 7.2 punktas). Nuo tyrėjos tarnybinio pranešimo perdavimo SEK iki ginčui aktualaus SEK posėdžio yra keturių mėnesių intervalas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė, ar SEK šiuo laikotarpiu naudojosi SEK nuostatų 7.2 punkte suteikta teise gauti iš Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių informaciją, reikalingą atlikti pakartotinio patikrinimo funkciją ir pateikti paslapčių subjekto vadovui išvadą, ar Klaipėdos AVPK pareigūnas E. D., kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra patikimas, ar nėra pagrindo panaikinti jam išduotą leidimą (VPTĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo išrašo Nr. 30-SEK-6 duomenys į šį klausimą neatsako.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad SEK išvadą dėl leidimo E. D. panaikinimo pateikė, atsižvelgdama į 2013 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-106, kuria remiantis E. D. 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-498 buvo skirta tarnybinė nuobauda, taip pat duomenimis apie šiam pareigūnui baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00123-13 pareikštus kaltinimus. Iš pateiktos pirmosios instancijos teismui TP medžiagos ir 2013 m. birželio 6 d. TP išvados Nr. 30-IS-106 matyti, kad Klaipėdos AVPK šio tarnybinio patikrinimo metu įvertino Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio E. D. 2013 m. gegužės 5 d. veiksmus (nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka) Policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos policijos patrulio pareigos nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat šios pareigybės aprašymo reikalavimų kontekste, t. y. atribodamas juos nuo duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai paimto kyšio už tai, kad nebūtų įformintas administracinis teisės pažeidimas.

Minėtoje TP išvadoje yra duomenų apie tai, kad buvo nustatyti atitinkamas pareigūno asmens savybes tarnybos pareigų atlikimo požiūriu atskleidžiantys veiksmai bei neveikimas už kuriuos atsakovas skyrė minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi šia TP išvada, tačiau SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokole išraše Nr.30-SEK-6 ir kitoje bylos medžiagoje nėra aiškių duomenų, ar šią medžiagą vertino SEK, pateikdama išvadą dėl Leidimo panaikinimo. Minėto SEK posėdžio protokolo išrašo įžanginėje dalyje nurodyta, kad SEK sekretorė supažindino SEK narius tik su pirmiau minėtu tyrėjos tarnybiniu pranešimu, o iš protokolo išrašo tekste vartojamų skirtingų ir nekonkrečių formuluočių apie atitinkamą medžiagą, su kuria susipažino SEK, nėra galimybės nustatyti, ar SEK susipažino ir pateikdama išvadą dėl Leidimo panaikinimo rėmėsi 2013 m. birželio 6 d.

TP išvada. Iš SEK protokolo nutariamojoje dalyje esančios nuorodos į 3 metų laikotarpį nėra aišku kokios konkrečios aplinkybės buvo vertintos (į šį laikotarpį patenka tiek 2013 m. birželio 6 d. TP išvadoje nustatytos aplinkybės, tiek tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės). Protokolo išrašo 14 pastraipoje apibendrintai nurodyta, kad kalbėjusieji SEK nariai pritarė, jog yra Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti Leidimo panaikinimo pagrindai, nesuteikia jokios konkrečios informacijos, nes į pateiktą protokolo išrašą neįtraukti duomenys apie kalbėjusių SEK narių pasisakymus.

Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų į bylą visą SEK posėdžio protokolą ir nepatikrino, ar jame nėra duomenų, kurie suteiktų tikslesnės informacijos apie atitinkamų apelianto asmeninių savybių nustatymo šaltinius. Atsakovo 2014 m. kovo 19 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodyti leidimo panaikinimo motyvus (VTPĮ 18 straipsnio 3 dalis) yra nuoroda tik į 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo išrašą Nr. 30-SEK-6. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentais, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino su kokia medžiaga susipažino SEK.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių informacinių pažymų ir garso įrašų nustatyta, kad teismas apklausė du liudytojus. Liudytojas I. A., kuris nėra SEK narys, patvirtino dėl termino paduoti skundą nustatymo reikšmingą aplinkybę, kada jis pranašė E. D. apie įsakymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Antrasis liudytojas (SEK narys A. G.) medžiagą, su kuria susipažino SEK, apibūdino abstrakčiais teiginiais, t. y. nenurodydamas kokia būtent medžiaga rėmėsi SEK. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šio liudytojo parodymais nesirėmė, taip pat nenurodė argumentų, kad juos atmeta (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Iš SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo 7 SEK nariai. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoju tik vieną asmenį iš kurio parodymų taip ir liko neaišku kokia būtent medžiaga rėmėsi SEK, nors siekiant nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis) bei pašalinti pirmiau minėtus neaiškumus šiuo konkrečiu atveju buvo tikslinga apklausti SEK sekretorę (SEK narę), taip pat kitus SEK narius.

Dėl apelianto argumentų esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, nes jie pateikti dėl nuo 2013 m. liepos 20 d. nebegaliojančios Paslapčių įstatymo normos, t.y. šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto, kuriame buvo nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą arba jam dėl tokios veiklos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas), teisėjų kolegija pažymi, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir pasikeitus minėtam įstatymui.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime sprendė ne tik dėl apelianto nurodyto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto, bet ir dėl 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 20 d.), kuris nustatė, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, atitikties Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime inter alia pabrėžė, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas susiję neatsiejamai, o jų nuostatos turi būti aiškinamos kartu su šio įstatymo nuostatomis, kurios numato bendruosius reikalavimus dėl personalo patikimumo ir pakartotinio asmens tikrinimo leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 1 dalis). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (kitaip nei šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas) yra susijęs ne su asmenimis, siekiančiais eiti pareigas valstybės tarnyboje, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o su asmenimis, kurie jau eina tokias pareigas, t. y. jau turi tokį leidimą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pripažino, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų. Todėl, įstatymų leidėjui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas ir dėl to asmuo netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui.

Konstatavo, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.

Paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau per kitas šio įstatymo normas buvo išaiškinta, kad atsiradus ar paaiškėjus šioje įstatymo normoje nurodytoms aplinkybėms, asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai. Pagal šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ikiteisminio tyrimo, asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn faktais neturėtų būti remiamasi vien formaliai, o leidimo turėtojo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai ir nustatoma, ar su asmens (leidimo turėtojo) traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija tampa neįmanomas. Šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nuo 2013 m. liepos 20 d. galiojančių Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste.

Iš įsigaliojusių nuo 2013 m. liepos 20 d. Paslapčių įstatymo pakeitimų (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-449) matyti, kad jie buvo priimti inter alia atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Šiuo įstatymu buvo pakeisti būtent Paslapčių įstatymo 16 straipsnis (ginčui aktuali jo 2 dalis), 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, taip pat nagrinėjamam ginčui neaktualus 11 straipsnio 4 dalies 10 punktas. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-449 pakeičiant Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą jame buvo nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu „atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“, t.y. vietoje anksčiau galiojusios nuostatos „atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“ nustatant teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimo panaikinimui dėl aplinkybių, numatytų 16 straipsnio 2 dalyje numatyta leidimo tikrintojo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei papildomo tikrinimo procedūra.

Apeliantas teisingai pastebėjo, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatų, kurios buvo įtvirtintos ankstesnės šio įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, tačiau šis teisinio reguliavimo pasikeitimas nereiškia, kad paslapčių subjekto vadovas Paslapčių įstatymo tikslų užtikrinimo prasme negali ir neturi reaguoti į faktus, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas.

Pirmiau minėta, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių (nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), nepatenkančių į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, kurios tikrinant leidimo turėtoją papildomai patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei aspektu gali būti nustatytas per konkrečių įvykių, faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę.

Šios įstatymo normos kontekste atitinkamas leidimo turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali atskleisti ir atitinkamos aplinkybės, susiję su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Šiame kontekste primintinas Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Primintina, kad Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas nebuvo pripažintas prieštaraujančių Konstitucijai. Prieštaraujančių Konstitucijai buvo pripažintas Paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui.

Šis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas yra aktualus ir pagal nuo 2013 m. liepos 20 d. pasikeitusios redakcijos Paslapčių įstatymą, kuriuo, kaip minėta, pašalintas Konstitucijai neatitinkantis 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas. Nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios Paslapčių įstatymo redakcijos 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir nagrinėjam ginčui aktualus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas yra susiję neatsiejamai, ir per papildomo tikrinimo procedūrą nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos atitinkamos (konkrečios) aplinkybės, susiję su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Minėta, kad SEK išvada yra individualaus administracinio akto, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. SEK protokoliniame nutarime suformuluotame pasiūlyme Klaipėdos AVPK viršininkui panaikinti Leidimą vadovaujantis Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, nurodyta, kad kvalifikavimo pagal šią įstatymo normą pagrindai yra – nustatytos pareigūno E. D. asmens savybės, kita veikla ar ryšiai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl asmeninių savybių (nesąžiningumo, neatsakingumo) nustatymo, tačiau nepasisakė dėl SEK išvadų „kita veikla ar ryšiai“ nurodymo pagrįstumo, t.y. nei patvirtino, nei paneigė, kad SEK patikrinimo metu nustatė šias aplinkybes. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, jog atsakovas nustatė pareiškėjo asmenines savybes (nesąžiningumą, neatsakingumą), rėmėsi 2013 m. birželio 6 d. TP išvada Nr. 30-IS-106, nors byloje nėra nustatyta, ar šia medžiaga rėmėsi SEK ir atsakovas, taip pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimų pareiškimo faktu bei su juo susijusiu apelianto atsisakymu ikiteisminio tyrimo tyrėjo pasiūlymo pasitikrinti poligrafu faktu, kuris minimas SEK protokole. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pasisakė, kad atsisakymas pasitiktini poligrafu gali būti vertinamas tik kaip papildoma aplinkybė, kuri nelemia sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, tačiau šios bylos aplinkybių kontekste nepasisakė, ar ši aplinkybė gali būti vertinama kaip papildoma, nes pareiškėjas atsisakė pasitiktini ne paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui tikrinant patikimumą ir lojalumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o ikiteisminiame tyrime, kuriame galioja BPK normos ir atitinkamos proceso dalyvių teisės bei pareigos. Be to, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, klydo nurodydamas esą leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimui nebūtina nustatyti konkrečius faktus, patvirtinančius asmens nelojalumą ar nepatikimumą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negali būti pašalinti neaiškumai, kokia būtent medžiaga rėmėsi SEK, kokių būtent konkrečių duomenų pagrindu atlikdama patikrinimo procedūrą (VPTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nustatė SEK protokoliniame nutarime nurodytas aplinkybes, kvalifikuotas pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, ir pasiūlė paslapčių subjekto vadovui panaikinti Leidimą. Minėta, kad ginčijamo administracinio akto priėmimo pagrindai nagrinėjant ginčą negali būti papildomi aplinkybėmis ir faktais, kurie nebuvo vertinti priimant sprendimą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Sprendžiant ginčą dėl pagrindinio šioje byloje pareikšto reikalavimo (Įsakymo Nr. 30-TE-188 panaikinti Leidimą panaikinimo) turi būti aiškiai atriboti duomenys, kuriais rėmėsi SEK, priimdama 2014 m. vasario 17 d. protokolinį nutarimą, ir pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) nustatyta, ar jie yra pakankami pagrįsti atsakovo išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas (apeliantas) nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jam išduotas leidimas turi būti panaikintas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė (ABTĮ 81 straipsnis), netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės (Paslapčių įstatymo) normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-188 panaikinimo, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei turi būti panaikinta perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai ir minėto pagrindinio reikalavimo, todėl pripažinus nepagrįsta ir neteisėta teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas pagrindinis skundo reikalavimas, turi būti panaikinta ir kita sprendimo dalis, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi spręsti dėl naujų įrodymų rinkimo (išreikalauti visą SEK posėdžio protokolą, surinkti duomenis kokia medžiaga buvo pateikta SEK ir kokia medžiaga ji rėmėsi, priimdama 2014 m. vasario 17 d. protokolinį nutarimą, apklausti SEK narius, kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis