A-756-410-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-410/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00479-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3), prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-3254 „Dėl piniginės socialinės paramos V. V.“; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją skirti kompensaciją.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius nepagrįstai atsisakė jam skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, remdamasis tuo, kad pareiškėjas neišnaudojo visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių. Jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyvena tolima giminaitė. Už šį butą jokių nuompinigių pareiškėjas negauna, nuomos sutarties nėra sudaręs, kadangi bute gyvenanti giminaitė žodiniu susitarimu įsipareigojo sumokėti tik komunalinius mokesčius. Jis bandė butą išnuomoti, tačiau butas yra pramoniniame Kauno rajone, bendrabučio tipo daugiabučiame name, todėl pastangos nesėkmingos. Be to, ankstesnė buto nuomojimo patirtis buvo nuostolinga. Pareiškėjo šeimos pajamos nedidelės, o turimas turtas neviršija Statistikos departamento numatytos sumos kompensacijai gauti, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi būti įpareigota pagal pateiktą prašymą skirti jam kompensaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad į atsakovą dėl kompensacijos skyrimo pirmą kartą kreipėsi dar 2011 m., tačiau skirti būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensaciją taip pat buvo atsisakyta. Su giminaite, gyvenančia bute (duomenys neskelbtini), Kaune, sudarius fiktyvią buto nuomos sutartį, nuo 2013 m. kovo 1 d. jam buvo paskirta prašoma kompensacija. Šildymo sezono metu, kai kompensacija pareiškėjo šeimai buvo labiausiai reikalinga, ji nebuvo skirta, tačiau faktiškai nepasikeitus situacijai, o tik sudarius fiktyvią nuomos sutartį iš kurios pareiškėjas jokių pajamų negauna, atsakovas jo prašymą tenkino.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 26–27) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija pareiškėjui V. V. nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. buvo neskirta, nes nebuvo vykdoma Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatyta pareiga išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Tokia išvada buvo padaryta gavus Petrašiūnų seniūnijos informaciją apie tai, kad jo šeimai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., faktiškai neatlygintinai gyveno asmuo, su kuriuo nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, atvejai, kai dėl turimo turto nuomos yra sudaromos akivaizdžiai formalios sutartys, nenurodant iš turto nuomos gaunamos naudos pinigine išraiška (pajamų) arba, nurodant itin mažas sumas, turėtų būti vertintini užtikrinant socialinio teisingumo ir veiksmingumo bei racionalaus turimų išteklių naudojimo principus. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, piniginė socialinė parama bendra įstatyme nustatyta tvarka neskirtina ir galėtų būti skiriama tik išimties tvarka. V. V. Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė su K. B. 2013 m. kovo 26 d. sudarytą nuomos sutartį, todėl pasikeitus aplinkybėms parama pareiškėjo šeimai buvo skirta nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 52–56) pareiškėjo V. V. skundą atmetė.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo V. V. teisės į piniginę socialinę paramą (į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. pagrįstumas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. V. 2013 m. vasario 28 d. pateikė atsakovui Prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 28–36), prašydamas skirti būsto šildymo išlaidų, karšo vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3254 (b. l. 4), remdamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nusprendė neskirti pareiškėjui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., nes, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2013 m. kovo 6 d. rašte pateiktą informaciją, pareiškėjo šeimai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., faktiškai neatlygintinai gyveno asmuo, su kuriuo pareiškėjas nebuvo sudaręs nuomos sutarties.

Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2012 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7226 (b. l. 7) patvirtina, kad atsakovas neskyrė V. V. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos ir pagal pareiškėjo Prašymus-paraiškas Nr. SP23-19451, Nr. SP23-23227, Nr. SP23-23228, Nr. SP23-43565, tačiau pareiškėjas šio administracinio akto neginčija, todėl teismas nevertina jame išdėstytų aplinkybių dėl laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 1 d. socialinės paramos neskyrimo.

Įvertinus Įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas, darytina išvada, kad esminis piniginės socialinės paramos dydžio apskaičiavimo rodiklis yra bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms būsto šildymo išlaidoms, jeigu naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą, išsamiai detalizuotos Įstatymo 17 straipsnyje, kurio 18 punktas prie vertinamų pajamų priskiria ir pajamas už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą.

V. V. neginčija, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena jo tolima giminaitė, kuri moka tik komunalinius mokesčius, todėl pareiškėjas jokių pajamų už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą negauna. Aplinkybę, jog nemoka nuomos mokesčio, patvirtina ir nurodytame bute gyvenanti K. B. (b. l. 40-41). Be to, prie skundo pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 12–15), pareiškėjas siekia pagrįsti 1998-2000 m. laikotarpiu dėl būsto nuomos patirtus nuostolius.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose, siekdamas sukurti atitinkamas teisines pasekmes, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Taip yra įgyvendinamas teisių ir pareigų vienovės principas, įpareigojantis ne tik viešojo administravimo subjektą veikti pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir patį suinteresuotą asmenį įgalinantis atlikti teisės aktų numatytas pareigas, veikti racionaliai siekiant realizuoti tam tikrą teisę arba išvengti negatyvių padarinių, užkertančių kelią siekiamų teisinių pasekmių sukūrimui. Įstatymo 25 straipsnis, reglamentuojantis piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių asmenų pareigas, numato, jog gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita). Kadangi išsamiai kitų pajamų gavimo galimybės nėra apibrėžtos, todėl ar asmuo, siekiantis gauti paramą, jas išnaudojo, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir teigia, jog stengėsi išnuomoti butą (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 1998-2000 m. dėl nuomininkų nuomos mokesčio nemokėjimo jis patyrė nuostolių, nėra pakankamas pagrindas nevykdyti Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Tuo tarpu leidimas nuosavybės teise priklausančiame bute neatlygintinai gyventi nesudarius jokios formos sandorio, numatyto Civiliniame kodekse dėl nekilnojamojo turto nuomos, iš esmės yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, šiuo konkrečiu atveju atitinkamai sąlygojęs negatyvius padarinius, užkirtusius kelią siekiamoms teisinėms pasekmėms sukurti, t. y. gauti kompensaciją už būsto šildymo išlaidas, geriamojo vandens išlaidas ir karšto vandens išlaidas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Vertintina, kad pats asmuo turi imtis priemonių gerindamas savo ir savo šeimos materialinę gerovę, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga.

Socialinė parama teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principais (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.). Tai reiškia, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. Įvertinus V. V. skunde nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes ir racionaliai nenaudodamas turimų išteklių (nenuomodamas buto (duomenys neskelbtini), Kaune) pažeidė socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus.

Įvertinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą nuostatą, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, darytina išvada, jog ginčijamu 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3254 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo 2013 m. vasario 28 d. Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti.

Nustatyta, kad V. V. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikus 2013 m. kovo 26 d. tarp jo ir K. B. sudarytą buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. pareiškėjui skirta būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacija. Nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos sutarties sudarymas iš esmės patvirtina, kad asmuo siekia gauti Įstatymo 17 straipsnio 18 punkte nurodytas pajamas ir atitinkamai vykdo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes, todėl pareiškėjui įvykdžius įstatymo keliamus reikalavimus, piniginė socialinė parama buvo paskirta.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu akcentuoja, kad sudarius sutartį dėl nekilnojamojo turto nuomos reikėtų formaliai vertinti, kad jo turtinė padėtis tariamai pagerėjo dėl sutartyje numatytų 100 Lt pajamų iš turto nuomos (b. l. 42). Todėl, pareiškėjo teigimu, sukuriama nelogiška situacija, kai iki sutarties sudarymo esant mažesnėms pajamoms socialinė parama neskiriama, o deklaravus tariamai gaunamas papildomas 100 Lt pajamas, socialinė parama skiriama. Pažymėtina, kad atsakovui socialinę paramą 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3254 nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., taip pat ir 2012 m. spalio 2 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-7226 už 2012 metus, atsisakyta skirti, konstatavus, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, kuriuo neatlygintinai, nesudarius jokio sandorio, naudojasi tretieji asmenys. Taigi, vertintas ne konkrečių pajamų, galimų gauti iš turto nuomos dydžio faktas, o pats faktas, kad asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka išnaudojo kitas teisėtas priemones gauti pajamų. Pareiškėjui teigiant, kad butas nuomojamas siekiant padengti jo išlaikymo kaštus, tačiau nepateikus duomenų net apie panaudos sutartį, kuria gyventojai įsipareigotų sumokėti buto eksploatavimo išlaidas, nėra paneigiama prezumpcija, kad buto savininkas dėl gyvenančių bute asmenų patiria papildomas išlaidas ir tuo blogina savo turtinę padėtį. Todėl nustačius, kad pareiškėjas sudarė nuomos sutartį ir tuo išnaudojo kitas teisėtas priemones pajamų gavimui, tačiau šios pajamos nėra reikšmingos pareiškėjo turtinei padėčiai, priimtas sprendimas skirti socialinę paramą. Tokie atsakovo veiksmai, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, yra teisėti ir pagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo laikotarpiu iki 2013 m. kovo 1 d. skirti pareiškėjui socialinę paramą pagrindų, V. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. V. apeliaciniu skundu (b. l. 78–79) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą patenkinti. Pareiškėjo manymu, jis atitiko Įstatymo 25 straipsnio reikalavimus, nes ne kartą Socialinės rūpybos skyriui teikė dokumentus, įrodančius, jog jis bandė išnuomoti butą, esantį Kaune, tačiau šis butas yra nepatrauklus potencialiems nuomininkams. Be to, teismui buvo pateikti dokumentai, kad pareiškėjas, nuomodamas šį butą, patyrė nuostolių. Nesuprantama, kodėl kompensacija skiriama tik pasirašius oficialią nuomos sutartį, kai padidėjo šeimos pajamos, o tuo metu, kai pajamos buvo mažesnės, kompensacija nebuvo skirta.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 100–101) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės vienu argumentu – tuo, kad, jo nuomone, suteikdamas nuosavybės teise turimą butą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui neprarado teisės į socialinę paramą. Tačiau toks pareiškėjo elgesys neatitiko Įstatymo 25 straipsnio 1 punkto reikalavimo – pareigos išnaudoti visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas neva butą bandė išnuomoti per skelbimų tinklalapius, byloje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-3254 neskirti pareiškėjui V. V. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos už 2012 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. kovo 1 d. laikotarpį. Kompensacija neskirta vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nustačius, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kuriuo faktiškai neatlygintinai naudojosi asmuo, su kuriuo nėra sudaryta nuomos sutartis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu skundžiamu 2013 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė V. V. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė minėtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-3254 panaikinti ir įpareigoti atsakovą skirti jam kompensaciją.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas V. V. 2013 m. vasario 28 d. pateikė atsakovui Prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 28–36), kuria prašė skirti būsto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) šildymo išlaidų, karšo vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnija, atsakydama į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. kovo 6 d. paklausimą Nr. (23.16)-SP13-1882 (b. l. 37), 2013 m. kovo 21 d. raštu Nr. 13-2-59 (b. l. 38) informavo, jog (duomenys neskelbtini), Kaune esantis butas nėra nuomojamas, o ten gyvenanti K. B. tik sumoka komunalinius mokesčius. Pareiškėjas V. V. teismui pateiktame skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) paaiškino, kad su K. B. nuomos sutarties nėra sudaręs, butu ji naudojasi nemokėdama jam nuomos mokesčio, tačiau sumokėdama mokesčius už komunalinius patarnavimus (b. l. 3).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnis įtvirtina piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas. Šio straipsnio 1 punktas nustato, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (pvz., sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, ar asmuo, siekiantis gauti kompensaciją, šias galimybes išnaudojo, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi išsamiai šių pajamų gavimo galimybės Įstatyme nėra apibrėžtos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, jog tai, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs jam priklausančio buto nuomos sutarties, tačiau šiuo butu leido neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju pagrįstai vertinta kaip minėto straipsnio 1 punkto pažeidimas – pareiškėjas turėjo galimybę gauti pajamų iš jam priklausančio buto nuomos, tačiau šia galimybe nesinaudojo.

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi teisės aktuose jiems nustatytos kompetencijos ribų, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 25 straipsnio reikalavimus, ir vykdydamas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, neturėjo pagrindo priimti kitokį sprendimą ir neprivalėjo teikti kompensacijų pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-422/2014).

Šios išvados nepaneigia apelianto teiginys, jog situacija, kai kompensacija buvo skirta tik pasirašius nuomos sutartį ir šeimos pajamoms padidėjus 100 Lt, nelogiška. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju vertinamas ne konkrečių pajamų, galimų gauti iš turto nuomos dydžio faktas, o pats faktas, kad asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka išnaudojo kitas teisėtas priemones gauti pajamų. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (piniginė socialinė parama) – tai pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėtame Įstatyme nustatyta, jog skiriant piniginę socialinę paramą, atsižvelgiama ir į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamas (17 str. 1 d.). Vadinasi, aplinkybė, jog pareiškėjo šeimos pajamos, sudarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 m. kovo 26 d. nuomos sutartį su K. B., padidėjo 100 Lt, nereiškia to, jog pareiškėjas nebeatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytų sąlygų piniginei socialinei paramai gauti.

Pareiškėjo teigimu, tiek teismui, tiek atsakovui jis ne kartą teikė dokumentus, patvirtinančius, jog ne kartą bandė išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau to padaryti nepavyko, nes minėtas butas yra nepatrauklus potencialiems nuomininkams, be to, ankstesnė šio buto nuomojimo patirtis buvo neigiama. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvadai, jog aplinkybės, kad 1998-2000 m. dėl nuomininkų nuomos mokesčio nemokėjimo pareiškėjas patyrė nuostolių, nėra pakankamas pagrindas nevykdyti Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys apie 2011 m. internetinėse skelbimų svetainėse patalpintus ieškančių buto bei nuomojančių butus asmenų skelbimus (b. l. 82–88), kuriuose, tikėtina, pats pareiškėjas yra padaręs atitinkamas atžymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami pagrįsti išvadai, jog pareiškėjas bandė išnuomoti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog atsakovas, nustatęs, kad V. V. neatitiko Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo imperatyvių reikalavimų, nepriklausomai nuo formalių sąlygų skirti kompensaciją buvimo, 2013 m. balandžio 22 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti jam būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė