AS-146-154-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-154/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05888-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. rugpjūčio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130822-00115 ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-130822-00114.

Pareiškėja skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Savo prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad jai nebuvo išaiškinta skundžiamų dokumentų apskundimo tvarka, be to, ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl užtruko ieškodama profesionalios teisinės pagalbos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi (b. l. 19) netenkino pareiškėjos L. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jos nurodytos skundo praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimis. Pareiškėjos nurodytas priežastis teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, nulemtas pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio, todėl konstatavo, kad praleistas skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas.

III. Pareiškėja L. K. atskirajame skunde (b. l. 23–25) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamus Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130822-00115 ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-130822-00114 pareiškėja gavo 2013 m. rugsėjo 4 d. Skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde.

2. Pareiškėjos atstovui prireikė tam tikro laiko siekiant surinkti iš institucijų informaciją, būtiną skundui pagrįsti.

3. Teismas paviršutiniškai vertino situaciją ir formaliai taikė ABTĮ 34 straipsnį, kadangi neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ginčijamuose savavališkos statybos akte ir reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius klaidinančiai nurodyta šių dokumentų apskundimo tvarka ir terminai, taip pat dėl pareiškėjos teisinių žinių neturėjimo kaip svarbios termino praleidimo priežasties.

4. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, pareiškėja būtų priversta vykdyti nesilaikant įstatymų surašytą Inspekcijos reikalavimą nugriauti teisėtai ir pagal visus reikalavimus įrengtą inžinerinį įrenginį, dėl to pareiškėja patirtų realius ir nepagrįstus nuostolius. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pateikti argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos siekiamos iškelti teisme bylos ginčo pobūdį, ginčo dalyką ir pagrindą, atsižvelgusi į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nesutinka su motyvais, kuriais pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą bei su teismo nurodytu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje numatytu minėto atsisakymo pagrindu.

Neginčytina, jog teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, tačiau, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, teismų praktika nėra statiška, ji gali plėtotis, o kartais ir būtina ją koreguoti. Todėl vertinant, kuriuo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai.

Vadovaujantis ankstesniais Specialios teisėjų kolegijos, sprendžiančios bylų rūšinio teismingumo klausimus, išaiškinimais, analogiško pobūdžio, kaip ir šiuo atveju, bylų nagrinėjimas buvo priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl tokiu atveju administracinis teismas, gavęs skundą ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, turėjo vertinti skundo atitikimą ABTĮ nustatytus reikalavimus, tarp jų ir tai, ar skundas yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto tokio skundo padavimo termino, o jeigu toks terminas buvo praleistas, – spręsti klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Tačiau galima teigti, jog šiuo metu Specialios teisėjų kolegijos formuojama praktika dėl analogiško pobūdžio bylų rūšinio teismingumo yra pasikeitusi. Pastaruoju metu savo nutartyse Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi nuostatos, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog bylų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, teismingumo klausimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnyje, gi savavališkos statybos atveju (kai statybą leidžiančio dokumento nėra) nurodyto įstatymo 28 straipsnyje tokių bylų teismingumo klausimas nėra reglamentuotas. Todėl ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas, dėl ko kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartį byloje A.

V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. liepos 17 d. nutartį byloje N. P. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį byloje E. P. v.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2013 m. vasario 7 d. nutartį byloje U. K. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį byloje K. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu vyraujanti ginčui aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika yra nuosekli, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į pirmiau paminėtus aktualius Specialios teisėjų kolegijos išaiškinimus. Todėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties motyvai, kuriais teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130822-00115 ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-130822-00114 ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, negali būti pripažinti pagrįstais ir turi būti pakeisti, nurodant, jog pareiškėjos skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai išaiškintina, kad dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyto savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį iš dalies, nurodant, kad pareiškėjos L. K. skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas