A-261-1177-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1177/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorūsys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorūsys“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė UAB „Eurorūsys“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Eurorūsys“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. ATK2-89/13, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus skirta 10 000 Lt bauda; arba 2) pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. ATK2-89/13 ir paskirti mažesnę, negu įstatymo numatyta minimali, piniginę baudą.

Nurodė, kad cigaretės priklausė ne barui, kuriame jos rastos, o baro darbuotojoms, todėl bendrovės direktorė apie šių cigarečių buvimą prekybos vietoje nežinojo, visada draudė samdomiems darbuotojams taip elgtis. Bendrovė nepagrįstai yra nubausta dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų. Jeigu teismas konstatuos, jog įmonei ekonominė sankcija buvo paskirta pagrįstai, yra visos sąlygos taikyti TKĮ 26 straipsnio 14 punktą, nes baudos dydis bendrovei yra aiškiai per didelis, neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei teisės pažeidimo ir nustatytos sankcijos tarpusavio santykio proporcingumo principo. TKĮ pažeidimus bendrovė padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, todėl tai pripažintina bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, pažeidimas nedaro didelės žalos valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai. Kadangi bendrovės apyvarta nedidelė (2012 m. įmonė dirbo nuostolingai – 54 100 Lt nuostolis), 10 000 Lt bauda sužlugdytų bendrovės veiklą, iš darbo reikėtų atleisti devynis darbuotojus. Baudą sumokėti direktorei iš asmeninių lėšų taip pat būtų labai sudėtinga, nes direktorė gauna minimalų darbo užmokestį, kuris, atskaičius mokesčius, yra 830 Lt. Kadangi rasta 14 pilnų pakelių ir 16 cigarečių, kurių vertė 106,50 Lt, todėl darė išvadą, kad paskirta 10 000 Lt piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga ir neteisinga. Vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismo prašė skirti mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–29) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad ginčijamas atsakovo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. ATK2-89/13 yra teisėtas, atitinka materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tabako gaminių pardavimą, laikymą, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta ginčijame nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų nesilaikymą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – pareiškėjui priklausančiose prekybos vietose (bare, esančiame Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 11 d., užkandinėje, esančioje Kniaudiškių g. 41 A, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 14 d. ir bare, esančiame Aukštaičių g. 85, Panevėžyje) buvo neteisėtai laikomi tabako gaminiai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tačiau pareiškėjas ginčija faktą, ar jis yra tinkamas atsakomybės subjektas dėl šių pažeidimų už jo darbuotojų atliktus neteisėtus veikimus. Pažymėtina, jog prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia bendrovės vardu. Todėl pareiškėjo atsakomybei už TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008). Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Taigi, pareiškėjas pažeidė TKĮ nustatytą draudimą. Pareiškėjui taikomos ekonominės sankcijos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus. Pareiškėjas, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas, yra atsakingas, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant TKĮ reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tabako gaminių ar alkoholinių produktų laikymo, turint tikslą juos parduoti, prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) Alkoholio kontrolės įstatymo ar TKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

Atmestini skundo motyvai, jog bauda buvo paskirta nepagrįstai, kad ji neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, proporcingumo principo, kadangi, atsižvelgiant į TKĮ tikslus, TKĮ nuostatų pažeidimai turi būti vertinami itin atidžiai. Pareiškėjas pažeidė TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus, t. y. padarė sudėtinį TKĮ pažeidimą, už kurių pažeidimus įmonėms nustatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Tokios ekonominės sankcijos skiriamos, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju pareiškėjui, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes (TKĮ pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė), taip pat į tai, kad nutarimas priimtas pagal du skirtingus protokolus, skirta minimali 10 000 Lt bauda, t. y. baudos dydis sumažintas nuo baudos vidurkio iki minimumo. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškia ne tik tuo, kad šiuo pažeidimu pažeidžiama teisės aktuose (TKĮ 14 str. 3 d. 1 ir 4 p.) nustatyta akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka. Šia veika kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius. Būtent pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarką yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo daroma žala valstybės finansų sistemai (nemokami mokesčiai). Kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, ekonominės sankcijos pakeitimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus. Manė, jog negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos. TKĮ nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos vertintinos kaip išties didelės (griežtos teisės pažeidėjams), šios sankcijos savaime nelaikytinos nukrypstančiomis nuo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio teisingumo reikalavimo ar kaip nors kitaip pažeidžiančiomis konstitucinį teisinės valstybės principą. Nagrinėjamu atveju prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 106–112) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui UAB „Eurorūsys“ 2007 m. sausio 5 d., 2010 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. buvo išduotos Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (b. l. 41-42, 60).

2013 m. balandžio 11 d. apie 16 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje, dirbant barmenei M. K., už kasos aparato ir pagalbinėse patalpose rado 12 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 1 pakelį cigarečių „Premjer 7“, paženklintus Baltarusijos Respublikos banderolėmis, todėl buvo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 36). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas L.

V. 2013 m. balandžio 11 d. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. balandžio 11 d. apie 16 val. dirbant kartu su tyrėju A. B. dėl neteisėtos prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal gautą anoniminę informaciją, kad alaus bare, esančiame Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje, (UAB „Eurorūsys“) prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, buvo patikrintas minėtas baras. Darbo metu minėtame bare už kasos aparato ir pagalbinėse patalpose buvo rasti paslėpti 12 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 pakelis cigarečių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos banderole, iš viso 13 pakelių cigarečių.

Minėtame bare dirbo M. K. (b. l. 34). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas A. B. 2013 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 35). UAB „Eurorūsys“ barmenės M. K. 2013 m. balandžio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad dirba barmene UAB „Eurorūsys“, Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje. Atlyginimas nedidelis, todėl savo darbo vietoje taip pat prekiauja ir kontrabandinėmis cigaretėmis. 10 cigarečių „Premjer“ pakelių buvo paslėpusi alaus baro pagalbinėse patalpose, o kitus pakelius kontrabandinių cigarečių buvo paslėpusi prie baro.

Tą pačią dieną apie 16 val. į alaus barą, esantį Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje, užėjo du policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję alaus barą ir pagalbines patalpas, surado kontrabandinius cigarečių pakelius. Iš viso pareigūnai alaus baro patalpose rado 12 cigarečių „Premjer“ pakelių ir vieną cigarečių „Premjer 7“ pakelį. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tai nepasikartos. Nurodė, kad pažeidimą darė dėl sunkios materialinės padėties (b. l. 37).

2013 m. balandžio 14 d. apie 12 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai pareiškėjui priklausančioje užkandinėje, esančioje Kniaudiškių g. 41 A, Panevėžyje, dirbant barmenei I. P., alaus šaldymo aparate rado 1 pakelį cigarečių „Premjer“, paženklintą Baltarusijos Respublikos banderole, todėl buvo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 40). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas L. V. 2013 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. balandžio 14 d. apie 12 val. dirbant kartu su tyrėju A. B. dėl neteisėtos prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal gautą anoniminę informaciją, kad alaus bare, esančiame Kniaudiškių g. 41 A, Panevėžyje, (UAB „Eurorūsys“) prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, buvo patikrintas minėtas baras. Darbo metu minėtame bare buvo rastas paslėptas alaus šaldymo aparate vienas pakelis cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderole. Minėtame bare pagal grafiką dirbo I. P., kuri apklausos metu neneigė, kad šiame bare platino kontrabandines cigaretes (b. l. 38). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas A. B. 2013 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 39). UAB „Eurorūsys“ barmenė I. P. 2013 m. balandžio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirba barmene UAB „Eurorūsys“ priklausančioje užkandinėje-alaus bare, esančiame Kniaudiškių g. 41 A, Panevėžyje. 2013 m. balandžio 14 d. darbą pradėjo nuo 8 val. ryto. Į darbo vietą atsinešė keletą kontrabandinių cigarečių „Premjer“ pakelių ir minėtoje užkandinėje tą dieną vykdė prekybą tomis kontrabandinėmis cigaretėmis. Apie 12 val. į užkandinę užėjo du policijos pareigūnai, kurie jos darbo vietoje už baro stovinčiame alaus šaldytuve įrengtoje slėptuvėje rado vieną pakelį kontrabandinių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėl tokio savo poelgio, gailisi, tai nepasikartos. Šiomis kontrabandinėmis cigaretėmis prekiavo, nes yra mokamas mažas atlyginimas (b. l. 41).

Dėl šių aplinkybių Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013 m. balandžio 30 d. surašė protokolą Nr. ATK2-108 (b. l. 52).

2013 m. balandžio 25 d. apie 10 val. 15 min. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Aukštaičių g. 85, Panevėžyje, dirbant barmenei L. P., alaus šaldymo aparate rado 1 atidarytą pakelį cigarečių „Premjer“, paženklintą Baltarusijos Respublikos banderole. Pakelyje buvo likę 16 vnt. cigarečių, todėl buvo surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 58). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja L.

M. 2013 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. apie 10 val. 15 min. dirbant kartu su tyrėju L. V. dėl neteisėtos prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal gautą anoniminę informaciją, kad alaus bare, esančiame Aukštaičių g. 85, Panevėžyje, (UAB „Eurorūsys“) prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, buvo patikrintas minėtas baras. Darbo metu minėtame bare buvo rastas paslėptas alaus šaldymo aparate praimtas vienas pakelis cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderole.

Pakelyje buvo likę 16 vnt. cigarečių „Premjer“. Minėtame bare pagal grafiką dirbo L. P., kuri apklausos metu nurodė, kad šiame bare minėtas kontrabandines cigaretes laikė savo reikmėms (b. l. 55). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjai L. V. ir V. P. 2013 m. balandžio 25 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 56–57). UAB „Eurorūsys“ barmenė L. P. 2013 m. balandžio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirba UAB „Eurorūsys“ priklausančiame alaus bare, esančiame Aukštaičių g. 85, Panevėžyje. 2013 m. balandžio 25 d. nuo 8 val. ryto minėtame alaus bare dirbo barmene.

Į darbo vietą buvo atsinešusi 1 pakelį kontrabandinių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderole. Šias cigaretes naudojo savo reikmėms, kadangi baro savininkė buvo perspėjusi, kad kontrabandinių cigarečių savo darbo vietoje, t. y. baro patalpose, negalima laikyti, todėl minėtą pakelį paslėpė prie baro, t. y. darbo vietoje, esančio alaus šaldytuvo slėptuvėje. Prieš tai buvo surūkiusi kelias cigaretes. Tą pačią dieną apie 10 val. 15 min. į barą užėjo policijos pareigūnai, kurie patikrinimo metu minėtoje slėptuvėje rado paslėptą pakelį cigarečių „Premjer“ su 16 vnt. cigarečių.

Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai nepasikartos (b. l. 59). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato 2013 m. balandžio 26 d. raštu (b. l.

54) sutrinktą medžiagą išsiuntė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, kuris 2013 m. gegužės 8 d. surašė protokolą Nr. ATK2-114 (b. l. 53).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vadovaudamasis TKĮ 26-31 straipsniais, 2013 m. balandžio 30 protokolu Nr. ATK2-108, 2013 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. ATK2-114, kita bylos medžiaga, 2013 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui UAB „Eurorūsys“ skyrė 10 000 Lt baudą (b. l. 71–75).

Teismas nustatė, jog minėtų faktinių aplinkybių – pareiškėjui priklausančiose prekybos vietose (bare, esančiame Klaipėdos g. 102 C, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 11 d., užkandinėje, esančioje Kniaudiškių g. 41 A, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 14 d. ir bare, esančiame Aukštaičių g. 85, Panevėžyje, 2013 m. balandžio 25 d.) buvo neteisėtai laikomi tabako gaminiai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai – pareiškėjas ir jo atstovas neginčija.

Teismas rėmėsi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų, Tabako gaminių pardavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 (toliau – ir Taisyklės) 7, 7.1, 7.3 punktų nuostatomis ir pažymėjo, jog prekybą vykdantys įmonės darbuotojai veikia pareiškėjo bendrovės vardu, todėl pareiškėjo atsakomybei už TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, nustatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008). Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas privalo užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė TKĮ nustatytą draudimą. Pareiškėjas, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas, yra atsakingas, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato medžiagą dėl galimai padarytų pažeidimų 2013 m. balandžio 11 d. ir 2013 m. balandžio d. 14 d. gavo 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 33). Atsakovas protokolą dėl minėtų pažeidimų surašė 2013 m. balandžio 8 d. (b. l. 32), o ginčijamą nutarimą priėmė 2013 m. gegužės 16 d. (b. l. 71–75). Todėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nustatyto termino.

Remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5, 14, 15 dalių nuostatomis, teismas nustatė, jog pareiškėjui skirtinos ekonominės sankcijos vidurkis yra 20 000 Lt. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (TKĮ pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė), taip pat į tai, kad nutarimas priimtas pagal du skirtingus protokolus, ir skyrė minimalią 10 000 Lt baudą, t. y. baudos dydis sumažintas nuo baudos vidurkio iki minimumo.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė 2010 – 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitas (b. l. 96–98), kurie nepatvirtina, kad realiai įmonės finansinė būklė sunki, kad įmonė turi įsiskolinimų, kad yra neatsiskaitoma su tiekėjais, darbuotojais. Tačiau pareiškėjas nepateikė nei papildomų įrodymų, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas tam, kad pareiškėjui paskirta bauda būtų sumažinta daugiau negu tai padarė atsakovas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendradarbiavimas, rastas nedidelis kiekis cigarečių, pažeidimas padarytas pirmą kartą), todėl nėra pagrindo mažinti jam skirtos baudos. Nagrinėjamu atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtos baudos dydį.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Eurorūsys“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116-121), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teismo nuožiūra sumažinti pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Spręsdamas dėl šiuo konkrečiu atveju skirtos pareiškėjui 10 000 Lt ekonominės sankcijos atitikties padarytam teisės pažeidimui teisingumo ir proporcingumo principų prasme, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne TKĮ 26 straipsnio 14 dalies normomis, o tuo, kokias vertybes saugo šis įstatymas. Tokiu būdu, teismas iš esmės nesivadovavo TKĮ 26 straipsnio 14 dalies normomis, o pareiškėjo prašymą mažinti paskirtą ekonominę sankciją grindė ne šioje byloje egzistuojančių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu. Kiekvienu atveju asmenims skiriamos ekonominės ir kitokios sankcijos už padarytus ir nustatytus pažeidimus turi būti adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju teisę nustatyti, ar tokios aplinkybės egzistuoja, teismui suteikia TKĮ 26 straipsnio 14 dalies normos.

2. Nesutinka su teismo išvada, jog galimas teismo apsisprendimas mažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos. Teismas nenurodė konkrečių Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriuose buvo formuojama proporcingumo principo samprata. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010, padarė nepagrįstas išvadas, kad tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinamos kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonomines sankcijas, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti tabako kontrolės įstatymų reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos motyvuodama bloga finansine padėtimi. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010 faktinės aplinkybės nuo šios bylos faktinių aplinkybių skiriasi iš esmės. T. y. atsakovas minimoje byloje savo nutarimu įmonei skyrė 3 000 Lt baudą už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. už cigarečių pardavimą nepilnametei. Be to, minėtoje byloje įmonė neigė savo kaltę ir tik apeliacinėje instancijoje, ir tik su tam tikromis išlygomis prašė mažinti paskirtą ekonominę sankciją, motyvuodama išskirtinai įmonės savininko tam tikromis turimomis problemomis. Kita vertus paskirtas 3000 Lt ekonominės sankcijos dydis iš esmės skiriasi nuo 10 000 Lt ekonominės sankcijos dydžio. Todėl rėmimasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. priimtoje nutartyje Nr. A858-1472/2010 pateiktais išaiškinimais dėl atitinkamos teisės normos taikymo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str.) ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl teismo precedentų taikymo (2007 m. spalio 24 d. nutarimas) ir teisės doktrinos dėl teismo priimto precedento vienoje byloje taikymo kitoje byloje.

4. Pareiškėjas savo prašymą mažinti paskirtą 10 000 Lt ekonominę sankciją grindžia ne tik bendrovės sunkia finansine padėtimi. Pareiškėjas su nustatytais pažeidimais sutiko iš karto po jų nustatymo ir netrukdė tyrimui. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu pripažino, jog yra kaltas dėl nustatytų pažeidimų, dėl to gailisi ir turi už tai atsakyti. Be to, nustatytus pažeidimus padarė pirmą kartą. Šias aplinkybes atsakovas pripažino lengvinančiomis, o sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pastebi, kad iki šiol nėra padaręs jokių TKĮ pažeidimų, nors licencijas verstis prekyba tabako gaminiais turi nuo 2008 m.

5. Byloje nustatyta, kad bendrovės darbuotojos minėtas cigaretes į darbo vietą atsinešė savavališkai ir išimtinai savo reikmėms. Darbuotoja taip pat nurodė, jog įmonės savininkė buvo perspėjusi, kad kontrabandinių cigarečių savo darbo vietoje, negalima laikyti. Tokiu būdu yra akivaizdu, jog pareiškėjas prevenciškai siekė nepažeisti TKĮ reikalavimų. Itin sudėtinga, o kai kuriais atvejais ir netgi neįmanoma sukontroliuoti tų darbuotojų veiksmų, kuriais jie aktyviai siekia nuslėpti savo daromus pažeidimus. Taigi pareiškėjas nebuvo pasyvus TKĮ vykdymui. Dėl padarytų TKĮ pažeidimų visoms skundžiamame nutarime nurodytoms savo darbuotojoms pareiškėjas skyrė drausmines nuobaudas. M. K. buvo paskirtas papeikimas, o vėliau ji buvo atleista iš darbo, o I. P. ir L. P. – įspėjimai. Be to, visos nurodytos darbuotojos yra nubaustos teismo administracine tvarka.

6. Atkreipia dėmesį ir į įmonės finansinę padėtį, jog 2010 m. jos sąnaudos buvo 76 184 Lt, pajamos – 78 423 Lt, nuostolis – 46 469 Lt; už 2011 m. sąnaudos buvo – 124 985 Lt, pajamos – 142 169 Lt, nuostolis – 65 472 Lt. 2011 m. sąnaudos buvo 128 155 Lt, pajamos – 140 455 Lt, o nuostolis – 54 100 Lt. Todėl paskirta 10 000 Lt ekonominė sankcija taps nepakeliama ekonominė našta įmonei, nes šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra itin sunki.

7. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skunde teismui, raštiškuose atsiliepimuose į atsakovo atsiliepimus ir teismo posėdžio metu išsakytų anksčiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepasisakė ir nenurodė, kodėl juos atmetė. Todėl tai yra esminis proceso pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

8. Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog ekonominės sankcijos turi būti paskirtos per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jokių kitokių išlygų TKĮ nenustatyta. Vadinasi, nustatytas 1 mėnesio terminas paskirti ekonomines sankcijas pažeidėjui yra naikinamasis. Todėl praėjus 1 mėnesio terminui nuo nustatyto pažeidimo dienos, ekonominės sankcijos pažeidėjui nebegali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato medžiagą dėl galimai padarytų pažeidimų 2013 m. balandžio 11 d. ir 2013 m. balandžio 14 d. gavo 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 33), o protokolą dėl minėtų pažeidimų surašė 2013 m. balandžio 8 d. (b. l. 32), o ginčijamą nutarimą priėmė 2013 m. gegužės 16 d. (b. l. 71-75), todėl nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

Tačiau nuorodos, jog atsakovas šios kategorijos bylas turi išnagrinėti ir skirti ekonomines sankcijas per mėnesį nuo protokolo surašymo dienos, įstatyme nėra. Nagrinėjamu atveju pažeidimo nustatymo diena sietina su subjektyviu kriterijumi, t. y. pažeidimo atsiradimo faktu, ir objektyvaus kriterijaus egzistavimu, t. y. su ta aplinkybe, kai atsakovas gavo ir turėjo informaciją apie tariamą TKĮ pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-326/2007). Visa informacija dėl TKĮ pažeidimo atsakovas disponavo nuo 2013 m. balandžio 26 d., kai iš Panevėžio miesto policijos komisariato gavo medžiagą dėl 2013 m. balandžio 11 d. ir 2013 m. balandžio 14 d. nustatytų TKĮ pažeidimų.

Todėl įvertinus faktines aplinkybes, pažeidimo nustatymo dienos laikytinos 2013 m. balandžio 11 d. ir 2013 m. balandžio 14 d., nes atsakovui 2013 m. balandžio 30 d. surašant protokolą už tomis dienomis padarytus TKĮ pažeidimus, nereikėjo jokios papildomos informacijos, išskyrus tą, kurią atsakovas 2013 m. balandžio 26 d. buvo gavęs iš policijos. Todėl atsakovas nagrinėjamoje byloje praleido TKĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, nes nuo 2013 m. balandžio 11 d. ir 2013 m. balandžio 14 d. iki Nutarimo priėmimo ir ekonominių sankcijų skyrimo dienos (2013 m. gegužės 16 d.) praėjo vieno mėnesio terminas.

Dėl nurodytų aplinkybių, mano, jog pareiškėjui ekonominės sankcijos gali būti taikomos tik už 2013 m. balandžio 25 d. bendrovei priklausančiame bare policijos pareigūnų rastą 1 atidarytą pakelį cigarečių „Premjer“, paženklintą Baltarusijos Respublikos banderole, kuriame buvo likę 16 vnt. cigarečių.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127-130) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia motyvus kaip ir pirminiame skunde, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi minėtas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tačiau pareiškėjo daromos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, teisės aktų aiškinimui ir taikymui, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįstos.

2. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesivadovavo Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, o prašymą mažinti paskirtą ekonominę sankciją grindė ne šioje byloje egzistuojančių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, yra atmestini kaip nepagrįsti, siekiant bet kokiomis priemonėmis išvengti už teisei priešingą veikimą paskirtos baudos. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir todėl turėtų būti mažinama paskirta bauda, atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą, pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013.

3. Nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis su nustatytais pažeidimais sutiko iš karto po jų nustatymo ir netrukdė tyrimui. Pareiškėjas pirminiu skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti atsakovo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. ATK2-89/13, kuriuo jam skirta 10 000 Lt bauda arba minėtą nutarimą pakeisti ir paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali piniginė bauda. Tuomet Vilniaus apygardos administraciniame teisme pirmojo posėdžio metu pareiškėjo atstovas savo reikalavimą pakeitė ir su nustatytais Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktų pažeidimais sutiko, prašė paskirti mažesnę ekonominę sankciją. Antrojo posėdžio metu, kartu su teiktu 2013 m. spalio 25 d. rašytiniu paaiškinimu dėl atsakovo atsiliepimo į skundą, taip pat šiuo apeliaciniu skundu pareiškėjas vėl iš esmės ginčija nutarimo teisėtumą, šį kartą dėl neva praleisto vieno mėnesio naikinamojo termino skirti ekonominę sankciją. Akivaizdu, kad tokia pareiškėjo pozicija negali būti laikoma kaip sutikimas su nustatytais pažeidimais, o keičiama pozicija yra gynybinė taktika ir negali būti vertinama kaip teigiamai pareiškėją charakterizuojanti aplinkybė.

4. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas praleido naikinamąjį vieno mėnesio terminą, yra nepagrįsti, prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-326/2007; 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-326/2007; 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1505/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926/2009; 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje A525-108/2010; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-106/2011; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1727/2013). Todėl institucijos (atsakovo) pažeidimo padarymo fakto suvokimo diena yra laikoma ne subjektyvus pažeidimo atsiradimo momentas, kaip nurodo pareiškėjas, o surinktos atitinkamos informacijos ir surašyto protokolo diena. t. y. 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. gegužės 8 d. Taigi, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino. Atsakovas duomenis apie galimai padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą gavo 2013 m. balandžio 19 d. ir 2013 m. balandžio 26 d., įvertinęs gautus duomenis 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. gegužės 8 d. surašė protokolus, o nutarimą priėmė 2013 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleidęs įstatyme numatyto vieno mėnesio termino. Toks Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas atsakomybės neišvengiamumo principu, poreikiu užtikrinti įstatyme įtvirtintų principų ir tikslų įgyvendinimą, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir yra pateisinamas siekiamais tikslais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad sankcija paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo dėl sankcijos dydžio argumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes ir objektyviai jas ištyrė, todėl iš naujo jos netirtinos.

Dėl paskirtos baudos dydžio pažymėtina, kad už pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi yra numatyta bauda nuo 10 000 iki 30 000 Lt.

Pareiškėjui buvo paskirta 10 000 Lt bauda, t. y. minimali nustatyta minėtoje sankcijoje. Baudos skyrimo tvarka yra nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 ir 15 dalimis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, skirdamas baudą, įstatymų nustatytos baudų skyrimo tvarkos nepažeidė, o paskirtos baudos dydis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, suteikiančių teisę teismui, remiantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad minėtos normos pagrindu skirti mažesnę baudą nei numatyta už padarytą pažeidimą, nėra pagrindo. Paskirta bauda nėra akivaizdžiai per didelė ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes sankcija pareiškėjui pritaikyta už tris savarankiškus pažeidimus, padarytus 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. balandžio 14 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl piniginės baudos dydžio įtakos įmonės finansinei padėčiai yra nustatyta, kad turi būti kiekvienu konkrečiu atveju įrodyta, kaip objektyviai paskirta ekonominė sankcija sutrikdys jo veiklą bei kaip paveiks tolimesnį jo verslą, kokiu santykiu sumažės jo gaunamos pajamos ir kokią reikšmę tai turės jo verslui. Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Įstatymų leidėjas, ekonominėms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004). Todėl pareiškėjo argumentai, jog paskirta ekonominė sankcija apsunkins bendrovės ekonominę padėtį, nėra pagrindas sumažinti pareiškėjui atsakovo paskirtą baudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013). Remiantis šia teismų praktika, įmonės pajamų ir išlaidų balansas nėra pakankamas pripažinti, jog paskirta bauda yra nepakeliama finansinė našta įmonei, todėl remiantis minėtais įmonės veiklos rodikliais, mažinti baudos nėra pagrindo.

Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės sankcijos dydžiui yra pažymėta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo (taip pat ir Tabako kontrolės įstatymo) požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Todėl įmonės darbuotojų kaltė ir jų patraukimas atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą dėl Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo neturi įtakos įmonės skiriamos sankcijos dydžiui, nes tai yra įmonės kitos rūšies ir savarankiška atsakomybė, skirta daryti įmonei finansinį poveikį dėl padaryto pažeidimo.

Tabako kontrolės įstatyme nėra numatyti pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų skyrimo detalūs terminai. Išskyrus Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi nustatytą terminą, kad ekonominės sankcijos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Šio ginčo daliai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl terminų skaičiavimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą terminą panašioje byloje pripažino procedūriniu terminu, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo (žr. 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1727/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį turi būti paskirta ekonominė sankcija, vertinamas kaip momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (žr. 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-926/2009).

Dažnai vieno mėnesio termino eigos pradžia sutampa su įstatymo pažeidimo protokolo surašymo momentu, tačiau ne visada, pavyzdžiui, kaip ir šio ginčo atveju, medžiaga buvo gauta iš kitų tarnybų ir atsakovas tokiu atveju turi patikrinti gautų duomenų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, išsamumą ir pakankamumą. Todėl kiekvienu atveju būtina atskirai nustatyti, kada buvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, ir tokia diena laikytina pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sankcijai skirti.

Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas, kaip institucija, įgaliota nagrinėti Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, pažeidimų medžiagą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato gavo 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 7 d. (b. l. 33, 50), nutarimas dėl sankcijos skyrimo priimtas 2013 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šio termino pažeidimo yra nepagrįsti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorūsys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys