A-662-293-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-293/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02752-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linar“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Raseinių rajono savivaldybės administracija, R. M. ir T. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Linar“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7263/0006:100, (duomenys neskelbtini), Raseiniai, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) teisėtumo klausimą.

Nurodė, kad viešos Detaliojo plano projekto ekspozicijos metu Raseinių rajono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) pateikti Detaliojo plano projekto sprendiniai skiriasi nuo tų sprendinių, kurie po įvykusio viešo svarstymo buvo pateikti derinti ir tikrinti kompetentingoms institucijoms. Tačiau keičiant šiuos sprendinius nei visuomenė, nei pareiškėjas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka informuojami apie Detaliojo plano sprendinių pakeitimus, taip pat nebuvo kartojamos privalomos pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešos ekspozicijos ir viešo svarstymo procedūros, numatytos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Be to, kadangi Savivaldybė atsisakė suteikti informaciją apie patvirtintą Detalųjį planą ir neišdavė šio plano kopijos, o atsakovas turėjo teisę išreikalauti šiuos duomenis iš Savivaldybės ir palyginti patvirtinto Detaliojo plano sprendinius su tais sprendiniais, kurie yra numatyti jos turimuose ir atsakovui pateiktuose Detaliojo plano brėžiniuose, atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo sulyginti Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pristatyti viešo svarstymo metu ir kurie buvo patvirtinti Savivaldybės. Teigė, jog atsakovas to neatliko ir, nenustatęs patvirtino Detaliojo plano atitikimo Detaliojo plano projektui, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo metu 2009 m. liepos 23 d., nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nebuvo padaryta esminių detaliojo planavimo procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 20 d. R. M. raštu, kuriuo ji patvirtino, kad Detaliojo plano schema, kuri buvo pateikta teismui, atitinka Detaliojo plano pagrindinį brėžinį, pateiktą skyriui. Atsakovas, tikrindamas Detaliojo plano sprendinius, turėjo remtis ne formaliu patvirtinimu, kad Detaliojo plano sprendiniai atitinka kažkokią Detaliojo plano schemą, o turėjo išreikalauti iš planavimo organizatorių pateikti būtent tą Detalųjį planą, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo su visuomene metu, ir jeigu jis buvo keičiamas po viešo svarstymo, išanalizuoti visus tokius pakeitimus bei patikrinti informaciją apie šių pakeitimų viešą pristatymą visuomenei iki jų pateikimo tikrinti atsakovui.

Pažymėjo, kad dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakymo suteikti informaciją, pareiškėjas iki šiol nežino, kuri iš Detaliojo plano versijų buvo patvirtinta ir ar patvirtintas būtent tas Detalusis planas, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo, organizuoto 2009 m. liepos 23 d., metu. Tačiau iš turimų ir atsakovui pateiktų Detaliojo plano brėžinių, kurie buvo parengti po Detaliojo plano viešo svarstymo, akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo keičiami, bet viešo svarstymo procedūros nebuvo kartojamos ir pareiškėjas neturėjo jokios galimybės išsakyti savo pastabas bei pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiant Detaliojo plano sprendinius po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3 (plotas 297 kv. m), kuris nebuvo nurodytas pareiškėjui pateiktoje 2009 m. lapkričio 6 d. Detaliojo plano versijoje. Taip pat pakeistos ir naujai formuojamų žemės sklypų ribos bei plotai. Teigė, jog todėl būtina patikrinti ir nustatyti, kokie yra patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai ir ar šie sprendiniai atitinka viešo svarstymo metu pristatytus Detaliojo plano sprendinius. Tai atlikti įpareigoja ir teisės aktų nuostatos. Taigi po viešo svarstymo keičiant Detaliojo plano sprendinius, ypač tokius, kaip formuojamų žemės sklypų ribos ir servituto vieta bei dydis, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra vieni iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendinių ir kurie tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo, kaip planuojamo žemės sklypo nuomininko, teisėms ir teisėtiems interesams, nes būtent pareiškėjo nuomojamoje sklypo dalyje nustatomas toks naujas servitutas, turėjo būti iš naujo atliekamos viešo svarstymo procedūros. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad šios procedūros būtų organizuotos pakartotinai, nėra, o atsakovas šių duomenų tinkamai ir išsamiai nepatikrino, nors turėjo ir galėjo tai padaryti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas privalėjo pagal jo (pareiškėjo) pateiktą skundą ir pateiktus Detaliojo plano brėžinius patikrinti, ar buvo pakeisti anksčiau nurodyti Detaliojo plano sprendiniai ir galbūt kiti Detaliojo plano sprendiniai po įvykusio viešo svarstymo, ir tik tada konstatuoti, kad buvo arba nebuvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai. Todėl atsakovo sprendimas, kuriame nebuvo įvertinti jokie patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai bei jų pakeitimai po įvykusio viešo svarstymo bei šių pakeitimų atitikimas teisės aktų nuostatoms, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime taip pat visiškai nepasisakė dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų ir apskritai nenurodė pareiškėjui nei kada konkrečiai, nei kokiu aktu buvo patvirtintas Detalusis planas ir kur buvo viešai paskelbta apie Detaliojo plano patvirtinimą bei pats patvirtintas Detalusis planas. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 56 punktu. Pažymėjo, jog Savivaldybės kompetentingai institucijai tvirtinant Detalųjį planą buvo pažeista paskelbimo apie patvirtintą Detalųjį planą procedūra, kadangi pareiškėjas nerado vietinėje spaudoje jokio pranešimo apie Detaliojo plano patvirtinimą. Teigė, jog savivaldybės internetiniame puslapyje nėra paskelbtas nei savivaldybės kompetentingos institucijos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo, nei pats patvirtintas Detalusis planas. Darė išvadą, kad Detalusis planas negali būti laikomas galiojančiu ir kad atsakovas, neišnagrinėjęs nurodytų aplinkybių ir nenustatęs, ar apie Detaliojo plano patvirtinimą buvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįstai priėmė sprendimą, kad nepadaryta jokių esminių teisės aktų pažeidimų ir kad Detalusis planas yra teisėtas bei galiojantis.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, funkcijas. Analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 (toliau – ir Aprašas), 2 ir 8 punktuose. Atsakovas teigė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė stadija. Rėmėsi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1, 3, 5 punktų nuostatomis. Darė išvadą, kad teritorijos planavimo dokumento tikrinimas – tai toks tikrinimas, kurio metu nustatoma, ar parengtas teritorijos planavimo dokumentas atitinka tam tikrus teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos būtinos procedūros ir t. t. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija netvirtina parengto detaliojo plano sprendinių, o tik duoda išvadą, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos konkrečių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio specialistas 2011 m. gegužės 20 d. patikrino žemės sklypo padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą, pagal planavimo organizatorių Tomo ir R. M. pateiktus dokumentus, kaip numatyta Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 5 ir 7 punktuose, ir surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1046(15.4) su teigiama išvada (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teigė, jog skundžiamame akte pagrįstai nurodyta, kad tikrinamo Detaliojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, kad dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo procedūrų dokumentai, kuriuos pateikė planavimo organizatoriai Tomas ir R. M., atitinka Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teisės aktus, t. y. kad patikrinimas atliktas pagal planavimo organizatorių Tomo ir R. M. pateiktą viešai apsvarstytą ir suderintą teritorijų planavimo dokumentų originalą ir jo kopiją, teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir jo rengimo, svarstymo bei derinimo procedūrų dokumentus. Po atlikto patikrinimo patikrintų dokumentų originalai buvo atiduoti planavimo organizatoriams. Manė, kad pareiškėjas nepagristai prašė 2011 m. rugsėjo 26 d. skundu išreikalauti iš Administracijos visus žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentus. Šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Darė išvadą, kad planavimo organizatorių Tomo ir R. M. pareiga institucijai, atliekančiai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, pateikti viešai apsvarstytą ir suderintą teritorijų planavimo dokumentų originalą tikrinti, o gavus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, tos pačios apimties teritorijų planavimo dokumentus pateikti Administracijai tvirtinti. Teigė, jog dėl šių priežasčių Inspekcija nesikreipė į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentų išreikalavimo.

Atsakovas nurodė, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 punkte numatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos. Pažymėjo, jog pareiškėjas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, galėjo raštu teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu dėl Detaliojo plano. Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, „Detaliojo plano esančioje, planavimo organizatorių pateiktoje, viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje nėra duomenų, kad UAB „Linar“ kreipėsi su pasiūlymais (pretenzijomis) į planavimo organizatorių Teritorijų planavimo įstatymo <...> 32 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo procedūra, t. y. nesikreipė į planavimo organizatorių, raštu nepateikė pasiūlymų dėl teritorijos planavimo dokumento. Taip pat pareiškėjas neginčija Inspekcijos išduoto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1046(15.4), tokiu būdu pripažindamas, kad Inspekcija, tikrindama Detaliojo plano projektą, tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, esminių procedūrų pažeidimų nepadarė ir Patikrinimo akte pateikė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcijos specialistas 2011 m. gegužės 20 d. patikrino Detalųjį planą ir surašė Patikrinimo aktą su teigiama išvada, į tai, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-583 patvirtintas Detalusis planas, į tai, kad nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų skunde pareiškėjas nenurodė, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pabrėžė, jog jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad „Sprendime nepasisakyta dėl detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų ir apskritai nenurodyta nei kada konkrečiai, nei kokiu aktu buvo patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas <...>“. Teigė, jog Detalusis planas buvo paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, ši informacija yra vieša, prieinama kiekvienam asmeniui ir turėtų būti žinoma pareiškėjui. Be to, teisės aktuose įtvirtinta Inspekcijos pareiga tikrinti, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos kompetencija neapima teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir viešo paskelbimo po tvirtinimo procedūrų tikrinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina, jog Savivaldybė atsisakė jam suteikti informaciją apie patvirtintą Detalųjį planą ir neišdavė šio plano kopijos. Teigė, jog Detaliojo plano bei su šiuo planu susijusių dokumentų kopijų parengimas susijęs su didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, kadangi visą Detaliojo plano rengimo dokumentaciją sudaro 170 lapų ir nestandartinio formato brėžiniai, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 4 dalimi, Savivaldybė informavo pareiškėją, jog pateikti jo reikalaujamos informacijos negali, tačiau nurodė, kad jis su medžiaga gali susipažinti Savivaldybės patalpose. Pažymėjo ir tai, jog Detaliojo plano dokumentacijoje yra pateikiami VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašai – pažymėjimai bei kiti dokumentai, kuriuose pateikiami sklypo savininkų asmens duomenys, t. y. fizinių asmenų asmens kodai bei kita informacija, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Savivaldybė negalėjo suteikti pareiškėjo prašomos informacijos. Manė, kad atsisakydama pateikti pareiškėjui Detaliojo plano dokumentaciją elgėsi teisėtai ir pagal galiojančias įstatymų nuostatas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta informacija, iš esmės yra nepagrįsti, kadangi su šia informacija jis galėjo susipažinti Administracijos patalpose.

Teigė, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, jog savivaldybės internetiniame puslapyje nėra paskelbtas nei savivaldybės kompetentingos institucijos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo, nei pats patvirtintas Detalusis planas. Nurodė, jog Detalusis planas buvo patvirtintas Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, kuris yra publikuojamas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Pažymėjo, kad Detaliojo plano brėžiniai yra nestandartinio formato, todėl jų paskelbimas internetinėje svetainėje, neturint tam atitinkamos įrangos, yra neįmanomas. Būtent todėl su Detaliuoju planu suinteresuotiems asmenims leidžiama susipažinti savivaldybės administracijos patalpose. Nurodė Detaliųjų planų rengimo taisyklių 52 punktą ir apžymėjo, kad Administracijos direktorius negalėtų tvirtinti Detaliojo plano, jeigu Inspekcija nebūtų sutikusi, jog Detalusis planas būtų tvirtinamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys Regina ir T. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2006 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ASR3913 įsigijo 700,55 kv. m pastatą – konditerijos cechą, esantį (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste. 2006 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N72/06-0127 R. M. išsinuomojo dalį, t. y. 1119 kv. m iš bendro 6901 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7263/0006:100, unikalus Nr. 7263-0006-0100), esančio (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste. T. M. 2006 m. liepos 13 d. taip pat sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N72/06-0128, pagal kurią išsinuomojo 919 kv. m to paties žemės sklypo. Be to, dalį minėto žemės sklypo – 1 200 kv. m – yra išsinuomojusi UAB „Linar“, o kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ – 3 663 kv. m. Nusprendus rekonstruoti turimą pastatą, iškilo būtinybė parengti detalųjį žemės sklypo planą. 2007 m. vasario 19 d. buvo išduotos sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, o Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 29 d. išdavė sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo. Planavimo tikslas – sklypo padalijimas, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio. Sutikime nurodyta, kad Detalusis planas yra rengiamas kartu su valdos bendraturčiais. Dėl sutikimo rengti Detalųjį planą gavimo kreipėsi į žemės sklypo bendraturčius, nurodydami, kad Detalusis planas yra rengiamas jų lėšomis, o naudojamas žemės sklypas bus atidalijamas. Kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ 2007 m. gegužės 8 d. pateikė savo sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo. UAB „Linar“ iš pradžių sutiko su Detaliuoju planu, tačiau jau vykdant Detaliojo plano rengimo darbus, savo duotą sutikimą atšaukė, nurodydama, kad su Detaliojo plano sprendiniais nesutinka. Tai, kad UAB „Linar“ nesutikimo su Detaliuoju planu priežastys yra akivaizdžiai nepagrįstos, savo 2011 m. sausio 25 d. sprendime konstatavo Raseinių rajono apylinkės teismas. Išnagrinėjęs UAB „Linar“ apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-273-371/2011 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei leido Detalųjį planą rengti be pareiškėjo bei AB banko Snoro, kuriam buvo įkeista žemės nuomos teisė, sutikimo.

Dėl Detaliojo plano sprendinių pakeitimo nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes jokių įrodymų apie tai, kad po Detaliojo plano viešo svarstymo buvo pakeistos formuojamų žemės sklypų ribos bei plotai, pareiškėjas nepateikė, o ir negalėjo pateikti, nes nei padalijamų sklypų plotai, nei ribos niekada nebuvo keičiami. Naujai suformuotų sklypų išorinės ribos sutampa su buvusio žemės sklypo ribomis, o suformuotų žemės sklypų plotai išliko tie patys, kurie buvo pateikti viešai svarstyti. Nurodė, jog klaidinantis yra ir pareiškėjo teiginys, kad tik po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3. Pažymėjo, jog 2009 m. liepos 23 d. Savivaldybės patalpose, Kudirkos g. 5, Raseiniuose, įvykusio minėto Detaliojo plano viešo svarstymo metu kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ direktorius pasiūlė sumažinti kelio servituto S-1-3 plotą. Atsižvelgus į kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ pasiūlymą, Detalusis planas dėl kelio servituto S-1-3 buvo nežymiai pakoreguotas. Teigė, jog UAB „Linar“ jokių pasiūlymų ar pretenzijų planavimo organizatoriui, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis, dėl Detaliojo plano nepateikė. Jokių pažeidimų Detaliojo plano viešo svarstymo metu (taip pat ir jį toliau rengiant ir tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio numatyta tvarka) nebuvo padaryta, todėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. gegužės 20 d. pagrįstai sudarė patikrinimo aktą Nr. TP1-1046(15.4) su teigiama išvada.

Dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros ir susipažinimo su Detaliuoju planu nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. (5.3)A-458 patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7263/0006:100), (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, Detalųjį planą ir jo sprendinius. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, šis Administracijos įsakymas buvo ir yra paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, skiltyje „Teisinė informacija, administracijos direktoriaus įsakymai“. Nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintus Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatus ir pažymėjo, kad su patvirtintu Detaliuoju planu pareiškėjas galėjo ir gali susipažinti Administracijoje, V. Kudirkos g. 5, Raseiniuose, 103 kabinete. Taip pat pažymėjo, kad visi Detaliojo plano rengimo darbai ir visa Detaliojo plano medžiaga pareiškėjui yra žinoma nuo pat Detaliojo plano rengimo pradžios. 2008 m. vasario mėnesį tretiesiems asmenims pradėjus rengti Detalųjį planą, UAB „Linar“ ne tik įvairiais skundais ir raštais stabdė Detaliojo planavimo darbus, tačiau 2009 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismui pateikė ir ieškinį dėl naudojimosi to paties žemės sklypo, dėl kurio rengiamas Detalusis planas, tvarkos nustatymo. UAB „Linar“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1140-674/2009 teismas kaip visiškai nepagrįstą atmetė, apeliacinės instancijos teismas sprendimą taip pat paliko nepakeistą. Nurodė, jog tretieji asmenys kreipėsi į teismą su prašymu leisti rengti Detalųjį planą be pareiškėjo sutikimo. Kartu su prašymu teismui UAB „Linar“, kaip atsakovui, buvo pateikta ir visa Detaliojo plano rengimo medžiaga. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Linar“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš pareiškėjo UAB „Linar“ trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. 1 140 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas UAB „Linar“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Linar“ apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7263/0006:100, (duomenys neskelbtini), Raseiniai, padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą ir jo sprendinius, pareiškėjo UAB „Linar“ skundas yra susijęs su šiuo Administracijos direktoriaus administraciniu sprendimu ir yra paduotas atsakovui Inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tuo laikotarpiu, kai pagal Teritorijų planavimo įstatymo bei Aprašo nuostatas atsakovas privalėjo nagrinėti su administraciniu sprendimu, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, susijusius skundus, darė išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pažymėta, kad iš pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 26 d. skundo matyti, jog pareiškėjas teikė skundą tiek dėl Detaliojo plano sprendinių, tiek dėl Detaliojo planavimo procedūrų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka skųsti Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. (5.3)A1-458, tačiau nepripažintina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas, paduotas po detaliojo plano patikrinimo Inspekcijai, kuriuo skundžiamasi dėl detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų pažeidimo, negali būti nagrinėjamas Inspekcijos, kadangi juo neišvengiamai kvestionuojamas Inspekcijos sprendimas teikti teigiamą išvadą detalųjį planą tvirtinančiam subjektui, be kurios (teigiamos išvados) detalusis planas negali būti tvirtinamas ir kuri gali būti skundžiama teismui.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 28 d. skundu neginčijo atsakovo motyvuotos išvados, teiktos teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo, o pagal bylos duomenis padavė skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (skunde nurodomos aplinkybės apie Detaliojo plano patvirtinimą). Pažymėta, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjo skundą ir iš pareiškėjui pateikto atsakymo matyti, jog priėmė sprendimą, kuriuo nepripažino pareiškėjo skundo pagrįstu ir tenkintinu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundė šį atsakovo sprendimą, nurodydamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių šis sprendimas turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios sudarė skundo pagrindą, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teiktų atsikirtimų į pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintas pagrįstu ir teisėtu.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė faktines bylos aplinkybes, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A520-592/2013 nuostatas, nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 26 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio nuostatas, 27 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio nuostatas. Sisteminė Teritorijų planavimo įstatymo normų (26, 27, 32, 35 str.) analizė leido daryti išvadą, kad detaliojo planavimo reikalavimų laikymosi kontrolės formos bei ginčų nagrinėjimo tvarka priklauso nuo to, kokiame etape yra šiuo atveju detaliojo planavimo procedūros (detaliojo planavimo etapai yra numatyti Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punkte). Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnį bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45 punktą (<...> prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 45.1 nustatyta tvarka apsvarstyti; 45.2 (2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. D1-573 redakcija) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre ir kompleksiškai suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje; 45.3 (2010 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. D1-58 redakcija) patikrinti Inspekcijoje) valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija turi išduoti išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo, kuri taip pat gali būti skundžiama teismine tvarka.

UAB „Linar“ 2011 m. rugsėjo 26 d. skundą atsakovui pateikė Detalųjį planą įstatymo nustatyta tvarka 2011 m. birželio 1 d. patvirtinus Administracijai ir jį įregistravus. Toks skundas, teismo nuomone, Inspekcijoje nagrinėtinas Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas kitais konkrečiais teritorijos planavimo etapais ginčų dėl jų procedūrų teisėtumo ar atitikimo teisės aktams nekėlė, t. y., kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, neteikė pasiūlymų planavimo organizatoriui per visą planavimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu (planavimo organizatoriaus sprendimą netenkinti pasiūlymus galėjo skųsti Inspekcijai ikiteismine, po to – teismine tvarka); teismine tvarka neskundė Kauno valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio 2011 m. gegužės 20 d. patikrinimo akto Nr. TP1-1046(15.4), kuriuo nustatyta, kad Detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta ir pateikta teigiama patikrinimo išvada bei siūlymas tvirtinančiai institucijai Detalųjį planą tvirtinti; teismine tvarka neapskundė Administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. (5.3)A1-458, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai. Minėta, jog vienas iš skundo Inspekcijai reikalavimų buvo, nustačius teisės aktų pažeidimus, įpareigoti Savivaldybės kompetentingą instituciją, patvirtinusią Detalųjį planą, panaikinti priimtą sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Pagal išanalizuotą reglamentavimą pareiškėjas tokio reikalavimo šiame planavimo etape iš viso negalėjo reikšti, nes toks prašymas galėjo būti teikiamas tik iki detaliojo plano patvirtinimo.

Esant tokiai situacijai, įvertinus, kad pareiškėjo siekiamybė yra panaikinti (pakeisti) jam nepalankius Detaliojo plano sprendinius, teismas sprendė, kad tokia ginčo nagrinėjimo taktika, kokią pasirinko pareiškėjas, šiuo atveju negali duoti laukiamų rezultatų, nes net teismui panaikinus skundžiamą aktą (administracinį sprendimą) – atsakymą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, tai jokios įtakos patvirtintam ir nenuginčytam (neginčijamam) teismine tvarka Detaliajam planui neturėtų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, Inspekcija tinkamai, pagal savo kompetenciją ir teisės aktus išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Linar“ 2011 m. rugsėjo 26 d. skundą.

Pagrindinis skundo teismui argumentas, kodėl Inspekcija netinkamai išnagrinėjo skundą, yra tas, kad viešos Detaliojo plano projekto ekspozicijos Savivaldybėje metu pateikti Detaliojo plano projekto sprendiniai dėl naujai nustatyto servituto ir žemės sklypų plotų ir ribų skiriasi nuo sprendinių, kurie po įvykusio viešo svarstymo buvo pateikti derinti ir tikrinti kompetentingoms institucijoms. Tokie argumentai yra nepagrįsti, nes teismas nustatė, jog detaliojo plano projektinės dokumentacijos 2009 m. liepos 23 d. dieną vykusio viešo svarstymo su visuomene metu A.

S. pasiūlė sutrumpinti servitutą S-1-3 (pakeistas plotas - apie 297 kv. m), kas rodo, jog projektinėje dokumentacijoje servitutas S-1-3 (pradinis plotas – apie 346 kv.

m) jau buvo. Pareiškėjas savo argumentus grindžia į bylą prie skundo pridėtu žemės sklypo brėžiniu be jo sudarymo datos, parašų ir pan. (I t., b. l. 22), kuriame yra kažkieno ranka padarytas įrašas 2009 m. lapkričio 6 d. Šiame brėžinyje išties ginčo servitutas S-1-3 neparodytas, žemės sklypo Nr. 1 plotas (po padalinimo) – apie 4057 kv. m, sklypo Nr. 2 – apie 2038 kv. m. Vėlesniame žemės sklypo brėžinyje (t. I, b. l. 24, 90), kuriame jau pavaizduotas naujai siūlomas servitutas S-1-3, žemės sklypo Nr. 1 plotas yra apie 4257 kv. m (t. y. padidėjo 200 kv. m), sklypo Nr. 2 – apie 1838 kv. m. (t. y. sumažėjo 200 kv. m). Teismas šį įrodymą, kuris savaime nepagrindžia pareiškėjo teisių pažeidimo, vertino kritiškai, neaišku, kuriame projektavimo etape jis buvo išpildytas, nes iš jau ankščiau teismo nurodytų argumentų akivaizdu, kad ne šis brėžinys buvo svarstomas viešo aptarimo metu. Teismas sprendė, kad skundas nepagrįstas, skundžiamas administracinis aktas iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra teisėtas.

IV. Pareiškėjas UAB „Linar“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 22-27) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas pateikė skundą teismui, yra ta, kad atsakovas nenustatė Detaliojo teritorijų planavimo procedūrų pažeidimo, kuris akivaizdžiai buvo padarytas rengiant Detalųjį planą ir kuris pažeidžia pareiškėjo teises ir nulėmė šio ginčo kilimą, t. y. Detalusis planas nebuvo suderintas su pareiškėju po jo parengimo, nors tai privalėjo būti padaryta pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninio plėtros departamento direktoriaus 2008 m. birželio 6 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. 5R-234-(l6.28) (toliau – ir Planavimo sąlygos) 8 punktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, nors ir nebuvo planavimo organizatorius, bet kaip planuojamo žemės sklypo valdytojas ir jame esančio pastato savininkas, davė sutikimą, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir T. M. būtų planavimo organizatoriai ir savo vardu planuotų žemės sklypą. Detaliojo plano sprendiniai buvo rengiami visam žemės sklypui ir turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams, todėl parengus tokius sprendinius tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir T. M. privalėjo juos suderinti su pareiškėju ir gauti pritarimą parengtiems sprendiniams. Atsakovas turėjo patikrinti, ar buvo įvykdytas šis Planavimo sąlygų reikalavimas ir jeigu ne, nustatyti Detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio pareiškėjo skundo argumento ir neįvertino, ar Detaliojo plano nesuderinimas su pareiškėju, kaip to reikalavo Planavimo sąlygos, laikytinas Detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimu.

Be to, nepateikus pareiškėjui suderinti Detaliojo plano, buvo pažeistos ne tik Detaliojo plano rengimo procedūros, šie pažeidimai nulėmė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kadangi Detaliajame plane buvo numatyti pareiškėjo turimų teisių į planuojamą žemės sklypą nauji suvaržymai, dar labiau apribojantys galimybę naudotis žemės sklypu, t. y. Detaliajame plane trečiųjų suinteresuotų asmenų R. M. ir T. M. valdomos žemės sklypo dalies naudai buvo nustatytas naujas kelio servitutas S-l-3 (plotas apie 118 kv.

m) būtent pareiškėjo valdomoje žemės sklypo dalyje. Šio servituto nustatymui nebuvo gautas joks pareiškėjo pritarimas nei iki tokio papildomo sprendinio nurodymo Detaliajame plane, nei vėliau, ir šis servitutas apriboja galimybes valdyti bei naudotis pareiškėjo žemės sklypo dalimi. Ta aplinkybė, kad naujas servitutas buvo galimai numatytas Detaliajame plane dar iki viešo susirinkimo dienos, negali lemti ir savaime nelemia Detaliojo plano teisėtumo ir kad jo sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su galutiniu Detaliojo plano variantu iki kreipimosi į atsakovą su pirminiu skundu.

Tokia galimybė apskritai atsirado tik tada, kai pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš Savivaldybės Detaliojo plano bylą, nes iki tol Savivaldybė net nebuvo paskelbusi Detaliojo plano savo internetiniame puslapyje ir net atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su Detaliojo plano byla nuvykus į Savivaldybę, o vietinėje spaudoje apskritai iki šiol yra nepaskelbta apie Detaliojo plano patvirtinimą, ką galiausiai pripažino ir patys tretieji suinteresuoti asmenys. Taip pat jokiuose teisės aktuose nenumatyta, kad viešo susirinkimo suorganizavimas prilygsta Detaliojo plano sprendinių suderinimui su planuojamos teritorijos bendraturčiais, valdytojais ar naudotojais ar kad tai, jog planavimo organizatoriui nepateikus pasiūlymų ar pastabų dėl detaliojo plano sprendinių, suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) negali ginčyti detaliojo plano, jeigu mano, kad detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Net ir pasinaudojus galimybe ir pateikus planavimo organizatoriui pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, planavimo organizatorius neprivalo į tokius pasiūlymus atsižvelgti, o tik turi motyvuotai į juos atsakyti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1133/2011, 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012. Pareiškėjui pasinaudojus galimybe pateikti kokius nors pasiūlymus planavimo organizatoriui ir ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pateiktus pasiūlymus, jeigu pareiškėjo netenkintų toks atsakymas, pastarieji pareiškėjo veiksmai nereikštų, kad pareiškėjas suderino Detaliojo plano sprendinius ar kad šie sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Vien dėl šios priežasties negali būti paneigta pareiškėjo teisė ginčyti Detaliojo plano sprendinius ir užkirstas kelias į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus Detaliojo plano rengimo proceso metu, t. y. norėjo dalyvauti viešame susirinkime ir susipažinti su parengtu Detaliuoju planu, tačiau, kaip patvirtina byloje pareiškėjo pateikti įrodymai, UAN „Linar“ direktorė sunkiai sirgo ir gulėjo ligoninėje tiek Detaliojo plano viešos ekspozicijos metu, tiek viešo susirinkimo metu ir net pateikė planavimo organizatoriams R. M. ir T. M. prašymą atidėti viešo susirinkimo datą. Tačiau planavimo organizatoriai ignoravo šiuos faktus ir ne tik kad neatidėjo viešo susirinkimo datos, bet net ir vėliau nepateikė pareiškėjui susipažinti su galutiniu Detaliojo plano variantu ir jį suderinti. Kiti žemės sklypo valdytojai, net ir tie, kurie dalyvavo viešame susirinkime ir teikė savo pasiūlymus planavimo organizatoriams, papildomai suderino Detalųjį planą ant jo pasirašydami. Taigi patys planavimo organizatoriai savo veiksmais patvirtino, kad toks Detaliojo plano suderinimas su kitais žemės sklypo valdytojais yra būtinas nepriklausomai nuo jų dalyvavimo viešame susirinkime ir pasiūlymų teikimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pagal išanalizuotą reglamentavimą pareiškėjas negalėjo reikšti reikalavimo atsakovui įpareigoti Savivaldybės kompetentingą instituciją, patvirtinusią Detalųjį planą, panaikinti priimtą sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo šiame planavimo etape, nes toks prašymas galėjo būti teikiamas tik iki Detaliojo plano patvirtinimo, ir kad tokia ginčo taktika, kokią pasirinko pareiškėjas, negali duoti laukiamų rezultatų, nes teismui panaikinus skundžiamą aktą, tai jokios įtakos patvirtintam ir nenuginčytam teismine tvarka Detaliajam planui neturėtų.

Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatoms, Aprašo 1, 4.1, 8.4, 8.6 ir 9 punktams ir šioje administracinėje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje jau pateiktam išaiškinimui dėl galimybės skųsti priimtą administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, būtent Atsakovui, o ne tiesiogiai teismui. Teisės aktai numato alternatyvią galimybę skųsti administracinį sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, ne tik tiesiogiai teismui, bet ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. atsakovui.

Tokiu būdu teisės aktuose yra numatyta nauja ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ne tik dėl detaliojo plano viešumo procedūrų atlikimo metu kilusių ginčų, bet ir dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų teritorijų planavimo procese, įskaitant ir administracinius sprendinius, kuriais yra patvirtinami teritorijų planavimo dokumentai. Būtent šia ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pasinaudojo pareiškėjas. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nepripažino tokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos galimybės, kas akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, ir palikus galioti tokį teismo sprendimą reikštų, kad Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše numatyta asmens teisė kreiptis į valstybinę teritorijų planavimo priežiūros instituciją dėl administracinio sprendimo, priimto teritorijų planavimo procese, neteisėtumo realiai negali būti įgyvendinta ir apginta teismine tvarka, nors ir aiškiai pripažinta įstatymo leidėjo.

Tokia situacija lemtų konstitucinių žmogaus teisių pažeidimą, t. y. asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str.). Be to, teismas privalo vadovautis įstatymo nuostatomis, ir jeigu teisės aktuose yra aiškiai numatyta konkreti ginčų nagrinėjimo tvarka, teismas negali jos interpretuoti kitaip, nei yra nustatyta pačiame teisės akte. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad jam patenkinus pareiškėjo skundą, toks teismo sprendimas neduotų jokio rezultato, yra akivaizdžiai neteisingas, kadangi pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Aprašo 1, 4.1, 8.4, 8.6 ir 9 punktų nuostatas, atsakovas turi teisę, nustatęs administracinio sprendimo neteisėtumą, kreiptis į šį sprendimą priėmusią instituciją ir įpareigoti panaikinti neteisėtą administracinį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 40-42) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kadangi jie nepagrįsti jokiomis galiojančiomis teisės aktų normomis, teisiniais argumentais, o tik samprotavimais ir išvedžiojimais. Pakartotinai patvirtina, kad visą laikotarpį nuo Detaliojo plano patvirtinimo dienos pareiškėjas galėjo susipažinti su šio plano sprendiniais Raseinių rajono savivaldybės administracijos patalpose. Tai liudija ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakymas Nr. (5.10)R5-1801 „Dėl (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, detalaus plano“. Paaiškina, jog šiuo atveju Administracija, būdama atsakinga už detaliojo plano įregistravimą teritorijų planavimo dokumentų registre, Administracijos direktoriui 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)Al-458 patvirtinus sklypo, kadastrinis Nr. 7263/0006:100, (duomenys neskelbtini), Raseiniai, detalųjį planą, jį įregistravo teritorijų planavimo dokumentų registre bei jam suteikė unikalų registro kodą 000723000469, tai liudija Administracijos pirmosios instancijos teismui pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 47-51) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, jog 2009 m. liepos 23 d. Raseinių rajono savivaldybės patalpose įvykusio detalaus plano viešo svarstymo metu kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ direktorius A. S. pasiūlė sutrumpinti kelio servitutą S-1-3 (pakeistas plotas – apie 297 kv. m.), kas rodo, jog projektinėje dokumentacijoje servitutas S-1-3 (pradinis plotas – 346 kv. m.) jau buvo. Tokiu būdu byloje esantys įrodymai akivaizdžiai paneigia apelianto teiginį apie tai, kad tik po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3. UAB „Linar“ jokių pasiūlymų ar pretenzijų planavimo organizatoriui po viešo svarstymo, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis, dėl detaliojo plano ir jo sprendinių nereiškė. Nei padalijamų sklypų plotai, nei ribos detaliojo planavimo metu nebuvo keičiamos. Naujai suformuotų sklypų išorinės ribos sutampa su buvusio žemės sklypo ribomis, o suformuotų žemės sklypų plotai išliko tie patys, kurie buvo pateikti viešajam svarstymui. UAB „Linar“ tyčia vilkinant trečiųjų suinteresuotų asmenų pradėtus detaliojo planavimo proceso darbus bei nepagrįstai vengiant pateikti savo sutikimą dėl detaliojo plano, tretieji suinteresuoti asmenys buvo priversti su 2010 m. sausio 15 d. ieškiniu kreiptis į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašant pripažinti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę be UAB „Linar“ ir AB banko „Snoras“ sutikimo rengti detalųjį planą. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnį ir teigia, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimas leisti rengti detalųjį planą be UAB „Linar“ sutikimo galioja visuose detaliojo planavimo etapuose, taip pat ir minėtame baigiamajame etape. Apelianto argumentai, kad detalusis planas nebuvo suderintas su apeliantu bei nebuvo gautas jo pritarimas parengtiems sprendiniams, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad kelio servitutas S-1-3 buvo nustatytas tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ nuosavybės teise valdomų pastatų, o ne prie UAB „Linar“ pastato, todėl apelianto argumentai dėl jo klientams neva trūkstamų parkavimo vietų yra niekuo neparemti.

Priešingai nei nurodo apeliantas, Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo ir yra paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, skiltyje „Teisinė informacija, administracijos direktoriaus įsakymai“. Apeliantas su patvirtintu detaliuoju planu galėjo susipažinti Raseinių rajono savivaldybės administracijoje. Nors apeliantas turėjo visas galimybes susipažinti su Detaliuoju planu, tačiau manytina, kad apeliantas tyčia to nedarė, siekdamas ir toliau įvairiais būdais trukdyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tvarkyti savo pastato ir nuomojamo žemės sklypo naudojimo klausimus. Mano, jog apelianto teiginius paneigia tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentai, tiek ir Teritorijų planavimo įstatymo straipsnių analizė. Mano, kad Administracijos direktoriui 2011 m. birželio 1 d. patvirtinus detalųjį planą, UAB „Linar“ negalėjo reikšti reikalavimo atsakovui įpareigoti savivaldybės kompetentingą instituciją, patvirtinusią detalųjį planą, panaikinti priimtą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo šiame planavimo etape, nes toks prašymas galėjo būti teikiamas tik iki detaliojo plano patvirtinimo.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 53-56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei mano, kad teismas objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, susijusius su viešosios Detaliojo plano projekto ekspozicijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje, metu pateiktais Detaliojo plano projektiniais sprendiniais dėl naujai nustatyto servituto ir žemės sklypų plotų ir ribų bei konstatavo, jog pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, jog vieno iš suinteresuotų asmenų juridinio asmens vadovo liga negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti stabdomas detaliojo plano viešojo svarstymo procesas. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 32, 34 ir 35 straipsnių nuostatas, taip pat Tvarkos aprašo nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra numatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos gali nagrinėti skundus dėl savo veiksmų, kadangi tokia nuostata prieštarautų objektyvumo principui, reiškiančiam, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Inspekcijos Skyrius, 2011 m. rugsėjo 26 d. gavęs pareiškėjo skundą, pakartotinai patikrino Detalųjį planą ir esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Teismui patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą bei įpareigojus Inspekciją iš naujo nagrinėti Detaliojo plano teisėtumo klausimą, tai neturėtų jokios įtakos patvirtintam, galiojančiam ir teismine tvarka nenuginčytam Detaliajam planui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-11-28 sprendimo Nr. (15.2)-2D-15795 bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7263/0006:110) (duomenys neskelbtini), Raseiniai, padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą ir jo sprendinius. UAB „Linar“ 2011 m. rugsėjo 9 d. atsakovui pateikė skundą, kuriuo prašė patikrinti detaliojo planavimo procedūrų ir detaliojo plano sprendinių teisėtumą bei įpareigoti Savivaldybės kompetentingą instituciją, patvirtinusią detalųjį planą, panaikinti priimtą sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo.

Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, viena vertus, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, privalėjo elgtis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų (atsakymų į jų gautus prašymus ir skundus) priėmimą. Antra vertus, pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nustačius, jog gautame skunde yra keliami jo kompetencijai priskirti klausimai, atsakovas, esant atitinkamam faktiniam ir juridiniam pagrindui, pagal savo kompetenciją privalėjo priimti atitinkamus administracinius sprendimus, sietinus su pareiškėjų teisėmis arba įstatymų saugomais interesais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. To paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Minėto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (1 punktas); nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones (2 punktas); teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo (3 punktas); pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus (4 punktas). Analizuotos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (ginčo metu galiojusi redakcija) patvirtintuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose aktualios funkcijos, taip pat nagrinėtos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo nuostatos.

Pažymėtina, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Be kita ko, kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis. Todėl atlikus anksčiau nurodytų teisės aktų analizę, taip pat įvertinus atsakovui priskirtų vykdyti funkcijų pobūdį (turinį) ir apimtį, darytina išvada, jog aptarti teisės aktai nenumato, kad užbaigus detaliojo planavimo procedūrą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija dar kartą galėtų atlikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumo patikrinimą bei duoti kokius nors privalomus vykdyti nurodymus teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai. Detaliojo teritorijų planavimo procese valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija teikia tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, kuri yra tik siūlymas (kai išvada teigiama), viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Patvirtinus detalųjį planą teritorijų planavimo procedūra laikytina užbaigta ir pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėra jokių galimybių įsiterpti į jau pasibaigusį teritorijų planavimo procesą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pagal išanalizuotą reglamentavimą pareiškėja tokio reikalavimo iš viso negalėjo reikšti, nes toks prašymas galėjo būti teikiamas tik iki detaliojo plano patvirtinimo.

Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs skundo dalyką, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas (taktika), siekiant panaikinti jai nepalankius Detaliojo plano sprendinius, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų (teismui panaikinus skundžiamą aktą – atsakymą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, tai jokios įtakos patvirtintam ir nenuginčytam (neginčijamam) teismine tvarka Detaliajam planui neturėtų). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Be to, kaip matyti iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pakartotinai patikrino detalųjį planą ir jo sprendinius bei jokių esminių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų nenustatė.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linar“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius