AS-662-1053-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1053/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01020-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 14 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą. Kaip matyti iš skundo patikslinimo, pareiškėjas iš dalies pašalino skundo trūkumus, t. y. patikslino skundo reikalavimą, nurodė tiksliai, iš ko prašoma priteisti neturtinę žalą, tačiau kitų nutartyje skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, t. y. netinkamai suformulavo skundo pagrindą, nenurodė konkrečių atsakovo veiksmų (neveikimo), kuriais galimai buvo pažeistos konkrečios teisės aktų nuostatos bei pareiškėjo teisės ir jo teisėti interesai, nenurodė laikotarpių, kada buvo daromi pažeidimai, bei konkrečios patalpos, kuriose jis buvo laikomas galimai pažeidžiant jo teises. Pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl pareiškėjo kildinamos žalos, pareiškėjas nenurodė, kad jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teismas išdėstė ABTĮ 22-24, 32-33, 88 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nutartyje trūkumams šalinti išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti skundo aplinkybes, tinkamai suformuluoti skundo pagrindą, tačiau pareiškėjas, pateikdamas skundo tikslinimą, minėto reikalavimo neįvykdė. Pripažinta, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjas pakartotinai gali kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 37 str. 3 d.).

II. Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti jo paduotą skundą.

Atskirajame skunde nurodo, jog skundas yra aiškus, pareiškėjas nurodė pažeistus teisės aktus, paaiškino, dėl kokių veiksmų jis kentėjo, ir pateikė civilinės žalos atlyginimo argumentaciją. Nurodo, jog Kauno tardymo izoliatorius atsisako jam pateikti informaciją apie jo išbūtą laiką Kauno tardymo izoliatoriuje, kada pareiškėjas buvo tardomas (nuo 2009 m. iki 2012 m.). Kauno tardymo izoliatorius sąmoningai neišdavė pareiškėjui dokumentų tam, kad teismas nepriimtų skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi jis nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m. liepos 24 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, jos motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad pareiškėjui siūlytina nurodyti konkrečius atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, o taip pat ir pareiškėjo teisės, nurodyti laikotarpius, kuriais pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos, duomenis, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, kitas institucijas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, kokius atsakymus gavo (negavo); siūlytina nurodyti konkrečias patalpas, kuriose jis buvo laikomas; prie skundo nepridėti jokie įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybes dėl pareiškėjo kildinamos žalos; siekiant neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui siūlytina nurodyti, kad jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį, darytina išvada, jog nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra aiški, tačiau kai kurios kaip tikslintinos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip perteklinės, pvz., teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, kitas institucijas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, kokius atsakymus gavo (negavo), kai pareiškėjas kartu su skundu pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. 13-108, kuriuo atsisakoma pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 16 d. raštą Nr. 2S-3662, kuriuo atsisakoma atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad prie skundo nepridėti jokie įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybes dėl pareiškėjo kildinamos žalos, kai atskirais atvejais, nustačius atitinkamas aplinkybes (tam tikras netinkamas kalinimo sąlygas ir kt.), vien šių aplinkybių konstatavimas gali suponuoti išvadą, kad asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) laisvės atėmimo bausmę tokiomis sąlygomis, buvo padaryta neturtinė žala, ir šios žalos atskirai įrodyti nereikia. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas trūkumus, nustatytus pirmosios instancijos teismo nutartimi, per atitinkamą terminą šalino, jis pateikė skundo tikslinimą, kuriame išdėstė, jog neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, paaiškino, jog Kauno tardymo izoliatorius atsisako jam pateikti informaciją, susijusią su jo pažeistomis teisėmis. Nurodo, jog buvo laikomas patalpose, kurių langai buvo aptraukti plėvele, kamerose būdavo 5-6 žmonės, taip Kauno tardymo izoliatorius nesilaikė skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta <...> institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde, kurį patikslino, nurodė, kad atsakovu šioje byloje laiko Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus (A. Mickevičiaus g. 8a, Kaunas) (b. l. 2, 14), taip pat pažymėjo, jog skundą pateikė dėl kalinimo sąlygų laisvės atėmimo vietoje – Kauno tardymo izoliatoriuje (kamerose langų stiklai buvo užtamsinti specialia plėvele, kameros perpildytos).

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose įtvirtinta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjas savo skunde aiškiai nurodė veiksmus, kuriais viešojo administravimo subjektas (Kauno tardymo izoliatorius) galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis: patalpose langai buvo aptraukti plėvele, kameroje kalėjo 5-6 žmonės, dėl to jam buvo bloga ir jis kentėjo), bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo atlyginti 150 000 Lt dydžio neturtinę žalą).

Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami tam tikri įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo skundas, kurį jis patikslino, atsižvelgus į pareiškėjo dabartinę padėtį (pareiškėjo nurodyta gyvenamoji vieta – Marijampolės pataisos namai), taip pat į nurodytą skundo pagrindą ir reikalavimą, yra pakankamai konkretus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, daro išvadą, kad skundo dalykas yra aiškus – pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią jo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu. Taip pat skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas kartu su savo skundu pateikė įrodymus, jo teigimu, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, taip pat tikslindamas skundą suformulavo teismui prašymą išreikalauti iš Kauno tardymo izoliatoriaus dokumentus, susijusius su pareiškėjo kalinimu Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 14). Šis pareiškėjo prašymas, atsižvelgus į pareiškėjo dabartinę padėtį, taip pat į nurodytą skundo pagrindą ir reikalavimą, yra pakankamai konkretus. Iš skundo turinio yra aišku, kokias aplinkybes pareiškėjas siekia įrodyti prašoma išreikalauti medžiaga, t. y. informacija, apie pareiškėjo kalinimą Kauno tardymo izoliatoriuje. Kaip matyti iš pareiškėjo pridėto Kauno tardymo izoliatoriaus 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr. 13-108, pareiškėjas dėl savo kalinimo buvo pasikreipęs į kompetentingą instituciją. Pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio, kuomet buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau iš pareiškėjo skundo ir jo patikslinimo galima daryti išvadą, jog neturtinę žalą jis prašo priteisti už visą jo kalinimą Kauno tardymo izoliatoriuje kalėjime, o atskirajame skunde pareiškėjas papildė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009 m. iki 2012 m.

Teisėjų kolegijos vertinimu, patikslindamas skundą pareiškėjas pašalino pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus trūkumus, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl pareiškėjo kildinamos žalos, t. y. nenurodė, kad jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pareiškėjo R. K. atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Virginija Volskienė