A-86-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-86-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03478-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Valstina“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Valstina“, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas (b. l. 1-3): 1) pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. ATK2-135/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), paskiriant mažesnę nei 3 000 Lt baudą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad Nutarimu Bendrovei buvo paskirta 3 000 Lt bauda už tai, kad UAB „Valstina“ priklausančioje degalinės parduotuvėje, esančioje Šilutės pl. 113, Klaipėdoje, 2013 m. liepos 5 d. apie 2.15 val. operatorius-pardavėjas M. Z. pardavė nepilnamečiui L. G. vieną pakelį cigarečių „Marlboro Gold Touch“ už 9,1 Lt ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

Manė, kad Nutarimą surašęs subjektas visapusiškai ir objektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ekonominių sankcijų skyrimą, tačiau, byloje egzistuoja lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurių buvimas suponuoja švelnesnės, nei įstatyme numatytos, sankcijos skyrimą. Departamentas nustatė lengvinančias aplinkybes, kad UAB „Valstina“ Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padaro pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo ir gailisi. Tačiau atsakomybėn traukiamo asmens veikoje turėjo būti konstatuotos ir lengvinančios aplinkybės, imperatyviai nustatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, t. y. juridiniai asmenys, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek prieš minėtą įvykį, tiek po jo UAB „Valstina“ maksimaliai naudoja įstatymų leidžiamas priemones, kad užkirstų kelią galimiems tokiems pažeidimams. Bendrovės darbuotojai pasirašytinai supažindinti su Tabako kontrolės įstatymo draudimais, su darbuotojais sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Kiekvieną mėnesį vyksta susirinkimai darbo vietose, aiškinamos alkoholio ir tabako prekybos taisyklės. Patalpose matomose vietose yra nustatyto dydžio ir turinio įspėjamieji užrašai, kad tabako gaminiai asmenims iki 18 metų neparduodami. Papildomai prie kasos įrengti įspėjamieji stendai raudoname fone pardavėjams apie taikytinas baudas už tabako gaminių pardavimą asmenims iki 18 metų. Pareiškėjo darbuotojui už įvykdytą drausminį pažeidimą 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskirta drausminė nuobauda.

Pažymėjo, jog tiek UAB „Valstina“ darbuotojas M. Z., tiek Bendrovė aktyviai padėjo nustatyti tiesą byloje bei operatyviai priimti sprendimą, todėl ši įstatyminė lengvinanti aplinkybė Nutarime turėjo būti nustatyta papildomai. Todėl esant šioms lengvinančioms ir kitoms aplinkybėms, atsiranda įstatyminis pagrindas teismui mažinti paskirtos baudos dydį.

Pabrėžė, jog UAB „Valstina“ niekada anksčiau nėra bausta už analogišką veiką, nors rinkoje veiklą vykdo nuo 1995 m. ir disponuoja 8 degalinėmis ir deda aktyvias pastangas, kad tokio pobūdžio pažeidimų būtų išvengta. Iš M. Z. parodymų matyti, kad parduodamas cigaretes, jis atkreipė dėmesį į pirkėjo aukštą ūgį ir storą balsą, o tai galėjo jį suklaidinti, be to, sandoris įvyko naktį, o pirkėjas degalinės saugumo sumetimais negalėjo įeiti į parduotuvę, prekė buvo parduota per langelį, esant tamsiam paros laikui ir naktiniam nuovargiui, galėjusiam lemti subjektyvų suklydimą. Atsakomybėn traukiamas asmuo puikiai supranta, kad šios aplinkybės nepanaikina pareigos reikalauti asmens dokumentų iš galimai nepilnamečio asmens, tačiau, mano, kad jų visetas suponavo pažeidimo neatsargumą, bet ne tyčią. Tvirtino, kad Departamento kaip lengvinančios nustatytos neįstatyminės aplinkybės galėtų būti vertinamos ir kaip kitos aplinkybės, kurių buvimas suteikia teisę teismui mažinti paskirtą baudą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-19) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Bendrovė nepateikė jokių realių priežasčių, nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių teismas pareiškėjo ekonominius interesus turėtų iškelti prieš kitus ūkio subjektus, veikiančius tuose pačiuose santykiuose, ir taip nukrypti nuo Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintų ekonominių sankcijų ribų. Manė, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tabako gaminių pardavimą, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nutarimu buvo konstatuotas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo faktas. Byloje ginčo dėl nustatyto pažeidimo fakto nėra.

Nurodė, kad pareiškėjui baudos dydis sumažintas nuo baudos vidurkio 4 000 Lt iki minimumo, ir, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, skirta minimali 3 000 Lt bauda. Pažymėjo, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Asmenims, ypač nepilnamečiams, tabako gaminių vartojimas sukelia itin neigiamas pasekmes jų sveikatai, trikdo bendro organizmo normalios veiklos funkcionavimą ir vystymąsi, todėl tokia prekyba Tabako kontrolės įstatymu yra uždrausta, o nustatytas pažeidimas turi būti vertinamas itin atidžiai. Toks materialiosios teisės normų aiškinimas, atsižvelgiant į imperatyviai jose išreikštą draudimą, yra adekvatus ir proporcingas įstatymo tikslams pasiekti. Todėl baudos sumažinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą.

Pareiškėjo argumentą, kad jo atžvilgiu turėjo būti konstatuota lengvinanti aplinkybė, nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, vertino kritiškai. Tvirtino, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai nėra vertintini kaip užkertantys kelią atsirasti žalingiems pažeidimo padariniams, nes yra prevenciniai, socialiai atsakingo ūkio subjekto veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimo atsiradimui.

Pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimas yra imperatyvus, o sudėtis formali, todėl pakanka nustatyti buvus faktą, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą. Tai, kad ūkio subjektai skelbiasi apie tai, kad neparduoda tabako gaminių nepilnamečiams, tokie veiksmai nepanaikina ūkio subjekto atsakomybės, įvykus teisės pažeidimui.

Kritiškai vertino ir argumentą, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti konstatuota kita lengvinanti aplinkybė, kad jis padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, kadangi Nutarime atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nors minėtoje Tabako kontrolės įstatymo nuostatoje įtvirtinta sankcija – piniginė bauda – pareiškėjo vertintina kaip didelė, ši sankcija savaime nelaikytina nukrypstančia nuo iš Konstitucijos kylančio teisingumo reikalavimo. Prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės interesus, nepilnamečių asmenų apsaugą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 98–102) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7, 14 dalių nuostatomis, pažymėjo, jog ši įstatymo nuostata (dėl baudos sumažinimo) negali būti taikoma absoliučiai visais atvejais. Ji yra suformuluota kaip išimties taikymas, o ne kaip visais atvejais taikytina taisyklė. Pastaruoju atveju įstatymų leidėjas galėjo iš vis nenumatyti minimalios baudos ribos.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Atsakovas pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad Bendrovė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo ir gailisi, todėl jai skyrė minimalią 3 000 Lt baudą.

Pareiškėjas tvirtina, kad jo veikoje turėjo būti konstatuotos ir lengvinančios aplinkybės, imperatyviai nustatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, t. y. juridiniai asmenys, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu.

Tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko ir pažymėjo, jog UAB „Valstina“ privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Nurodyti UAB „Valstina“ veiksmai, kuriais ji siekė užtikrinti Tabako kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi, negali būti vertinami kaip užkertantys kelią atsirasti žalingiems padariniams, jie laikomi prevenciniais. Aplinkybė, kad ūkio subjektai skelbiasi, jog neparduoda tabako gaminių nepilnamečiams, nepanaikina ūkio subjekto atsakomybės, įvykus teisės pažeidimui. Taigi, nėra pagrindo pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia.

Teismo nuomone, Bendrovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo bendradarbiavimą su Departamentu – aktyvų padėjimą nustatyti tiesą byloje bei operatyviai priimti sprendimą – kuris galėtų būti pagrindu mažinti paskirtą baudą. Nutarime, skiriant ekonominę sankciją, buvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui. Dokumentų bei paaiškinimų pateikimas laikytinas tik netrukdymu Departamentui tirti bylą. Taigi, nėra pagrindo pripažinti ir šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia.

Teismas pažymėjo, jog Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė naudotis teismui suteikta teise atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, galima tik tada, kai nustatomos išskirtinės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurios daro įstatyme numatytą sankciją neadekvačia. Tačiau šioje byloje padarytas įprastas pažeidimas, cigaretės parduotos ką tik 16 metų sulaukusiam asmeniui, pažeidimą padariusios įmonės apyvarta siekia keletą milijonų per metus (b. l. 43), todėl esminės įtakos sankcijos paskyrimas pareiškėjui neturi.

Kadangi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, tai kaltės forma reikšmės tokio pažeidimo kvalifikacijai neturi.

Taip pat teismas pažymėjo, jog UAB „Valstina“ padaryto teisės pažeidimo pobūdis yra sunkus (pareiškėjas pardavė cigaretes nepilnamečiui asmeniui, kuris laikomas jautriausia visuomenės dalimi), pažeidimo mastas nėra didelis (parduotas tik vienas pakelis cigarečių), Bendrovei už aptarto pažeidimo padarymą buvo skirta minimalaus dydžio – 3 000 Lt bauda, nes buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad Bendrovė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padaro pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo ir gailisi, todėl bauda negali būti laikoma pernelyg didele ir atsižvelgiant į Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 43). Todėl teismas konstatavo, kad paskirta minimali 3 000 Lt piniginė bauda nėra Bendrovei per didelė, ji proporcinga padarytam pažeidimui ir teisinga, todėl, teismo vertinimu, dar mažinti baudą nėra jokio pagrindo. UAB „Valstina“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodyta baudos suma yra jai nepakeliama finansinė našta. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas netenkintas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Valstina“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106-108), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – paskirti mažesnę nei 3 000 Lt baudą ar ekonominės sankcijos iš viso netaikyti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neginčija fakto, kad M. Z. pardavė pakelį cigarečių asmeniui, neturinčiam 18 metų. Tačiau už šį pažeidimą M. Z. yra nubaustas administracine tvarka. Bendrovei ekonominė sankcija gali būti taikoma tik nustačius jos nerūpestingus ar kaltus veiksmus dėl to, kad buvo parduotas pakelis cigarečių nepilnamečiui. Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Bendrovei paskirta ekonominė sankcija savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, turi būti laikomasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų. Kitaip tariant, šios bylos tyrimo, ekonominės sankcijos skyrimo bei skundo nagrinėjimo procesas turi vykti pagal tuos standartus, kurie pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

2. Taikant ekonomines sankcijas Bendrovei, privalėjo būti įvertinti jos veiksmai, turėjo būti nustatyta, ar buvo Bendrovės kokie nors neteisėti ar nerūpestingi, neatsargūs veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos ir darbuotojas pardavė pakelį cigarečių nepilnamečiui. Nustačius, kad Bendrovė atliko visus įmanomus veiksmus, kad nebūtų padarytas pažeidimas, atsakomybė Bendrovei neturėtų būti taikoma iš viso.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, yra išdėstęs poziciją, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms (pvz., administracinės bylos Nr. A15-39/2005, A6-1144/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogiško įstatymo (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo) 34 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog jose nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, todėl konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas.

4. Nors Tabako kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, ir ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tačiau ekonominė sankcija, pareiškėjo nuomone, negali būti taikoma nustačius vien tik pažeidimo faktą. Turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp pažeidimo fakto ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, kurio darbuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad Bendrovė yra kalta ir atsakinga už tai, kad nesiėmė visų priemonių, kad darbuotojas nepadarytų pažeidimo.

5. Operatorius-pardavėjas M. Z. dirba Bendrovėje daugiau kaip tris metus ir charakterizuojamas teigiamai. Iki minėto įvykio pareiškėjas neturėjo jokios informacijos apie minėto darbuotojo neatsakingą darbą. Cigaretės parduotos naktį, pardavėjas buvo instruktuotas apie tai, kad, kilus bent mažiausiam įtarimui, būtina pareikalauti iš pirkėjo amžių patvirtinančio dokumento. M. Z. skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

6. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, apie Bendrovėje įgyvendintas priemones, užkertančias kelią Tabako kontrolės įstatymo pažeidimams. Paketą dokumentų kopijų, susijusių su darbo santykiais, darbuotojų instruktavimo ir supažindinimo su Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymais ir sankcijomis jos pažeidžiant. Taip pat papildomos medžiagos ir informacijos. Atsakovas atsiliepime į skundą tai įvertino kaip socialiai atsakingo ūkio subjekto veiksmus, kuriais prevenciškai siekiama užkirsti kelią pažeidimo atsiradimui.

7. Kaip matyti iš darbuotojo pasiaiškinimų, apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų amžiaus jis žinojo. Išrašuose iš darbuotojų supažindinimų su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais yra parašai (darbuotojai supažindinami pasirašytinai). Taigi, vertintina, jog pareiškėjas, kaip darbdavys, savo pareigas atliko visiškai, darbuotojas, parduodamas cigarečių pakelį, buvo instruktuotas ir savo pareigas suprato. Todėl sankcijos negali būti darbdaviui taikomos arba jos taikomos mažesnės, negu minimali numatyta sankcija.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120-123) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie keltų abejonių dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

2. Byloje ginčo, kad buvo padarytas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas nėra.

3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės (ABTĮ 57 str. 6 d.) normų, ir teisingai bei pagrįstai pripažino ginčijamą atsakovo Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, kuris neprieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikosi kitokio požiūrio į ginčo dalyką, nei pirmosios instancijos teismas, savaime dar nereiškia, kad teismo sprendimas yra naikintinas.

4. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovei ekonominė sankcija gali būti taikoma tik nustačius jos nerūpestingumą ar kaltus veiksmus dėl pažeidimo; šiuo atveju darbdavys atliko visus veiksmus, kad nebūtų padarytas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas ir todėl sankcijos pareiškėjui negali būti taikomos arba jos taikomos mažesnės, negu numatyta minimali sankcija, atmestini, kadangi jie pateikti vadovaujantis subjektyviu teisės aktų aiškinimu ir taikymu, nukrypstančiu nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir nepanaikina pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atsakomybės už numatytų nuostatų pažeidimą fakto.

5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Juridinis asmuo yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

6. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus. Užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjas pardavė tabako gaminius asmenims iki 18 metų, kad būtų pripažįstama jo kaltė dėl minėtos nuostatos reikalavimo nesilaikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Toks aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Taigi ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimai.

7. Kadangi pareiškėjas turi licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, todėl jis pagal turimą licenciją yra atsakingas, kad jo prekybos vietoje licencijuojama veikla būtų vykdoma laikantis Tabako kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Licencijuojamos veiklos specifiškumą aiškinant kitaip, būtent kaip nurodo pareiškėjas, būtų sudaromos teisinės prielaidos įmonės prekybos vietoje, nevykdant kontrolės funkcijos, ir toliau pažeidinėti įstatymo reikalavimus.

8. Reikalavimo pažeidimas, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, prižiūrėdamas savo vykdomą ekonominę veiklą, nagrinėjamoje byloje įrodytas, todėl pagrįstai pareiškėjui skirta Tabako kontrolės įstatyme numatyta ekonominė sankcija – bauda, o jos mažinimas nepasiektų ekonominės sankcijos taikymo tikslų.

9. Atsakovo teisiniai argumentai dėl Nutarimo teisėtumo šioje byloje yra detaliai išdėstyti procesiniuose dokumentuose, kuriuose nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo taikoma atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą. Dėl to apeliaciniame skunde nepateikus jokių papildomų naujų argumentų, nekartojami jau išdėstyti argumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo nutarimu, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, paskirtos baudos dydžio.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė, remiantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, pakeisti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. ATK2-135/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“, paskiriant jam mažesnę nei 3 000 Lt, t. y. nei Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta minimali, baudą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joms taikytiną teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl Departamento 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. ATK2-135/13 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra juridinio pagrindo jį keisti, paskiriant pareiškėjui mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia alternatyvius reikalavimus – paskirti mažesnę nei 3 000 Lt baudą ar ekonominės sankcijos iš viso netaikyti. Jo skundas paremtas, be kita ko, tuo, jog taikant ekonomines sankcijas Bendrovei, privalėjo būti įvertinti jos veiksmai, turėjo būti nustatyta, ar buvo Bendrovės kokie nors neteisėti ar nerūpestingi, neatsargūs veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, darbuotojui pardavus pakelį cigarečių nepilnamečiui (pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys tarp pažeidimo fakto ir Bendrovės, kaip juridinio asmens), o nustačius, kad Bendrovė atliko visus įmanomus veiksmus, kad nebūtų padarytas pažeidimas, atsakomybė jai neturėtų būti taikoma iš viso. Be to, teigia, jog kaip darbdavys, savo pareigas atliko visiškai, darbuotojas, parduodamas cigarečių pakelį, buvo instruktuotas ir savo pareigas suprato, todėl sankcijos negali būti darbdaviui taikomos arba jos taikomos mažesnės, negu minimali numatyta sankcija.

Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis iš esmės nesutinka su jam inkriminuotu teisės pažeidimu, t. y. jo esme, nors skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad Nutarimą surašęs subjektas visapusiškai ir objektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ekonominių sankcijų skyrimą, tačiau, byloje egzistuoja lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurių buvimas suponuoja švelnesnės, nei įstatyme numatytos, sankcijos skyrimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog formuluodama skundo dalyką, UAB „Valstina“ nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl šioje administracinėje byloje bus sprendžiamas tik Nutarimu paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo dalyką. Iš šios nuostatos matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu (t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą) (2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Byloje nagrinėjamu atveju tai lemia, kad Departamento Nutarimas jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes pareiškėjas šio Departamento Nutarimo išvadų, kuriomis konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimą, neginčijo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas skunde, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti, nereiškė reikalavimų dėl Departamento 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. ATK2-135/13 panaikinimo iš esmės, apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas ekonominės sankcijos pareiškėjui iš viso netaikyti laikytinas nauju, t. y. nėra neatsiejamai susijęs su anksčiau pirmosios instancijos teisme pareikštu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šio teismo nagrinėto skundo apimtyje.

Taigi, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimą, jo darbuotojui pardavus tabako gaminius asmeniui iki 18 metų, nėra. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalis numato, jog už šį pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Pareiškėjui paskirta minimali, t. y. 3 000 Lt dydžio bauda, tačiau jis nesutinka su jos dydžiu ir mano, jog remiantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, jam turėtų būti paskirta mažesnė nei 3 000 Lt, t. y. nei Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta minimali, bauda. Pareiškėjo manymu, yra Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje numatytų jo atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, dėl kurių jam paskirta piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, ir kurios, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, suteikia teismui teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei nustatyta minimali.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją – kaip tai nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje, numatančioje, jog institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, kurioje įtvirtinta, kokios aplinkybės laikomos lengvinančiomis (tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą), taip pat nurodoma, jog skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas suteikia teisę sprendžiant dėl baudos skyrimo net ir įstatyme nenumatytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas pareiškėjui minimalią sankcijoje numatytą baudą (3 000 Lt), atsižvelgė į tokias pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip kad, tai, jog pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo ir gailėjosi, kurios laikytinos kitomis, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nenurodytomis pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi, individualizavo pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją.

Pareiškėjas tvirtino, kad jo atžvilgiu turėjo būti konstatuotos ir lengvinančios aplinkybės, imperatyviai nustatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, t. y. juridiniai asmenys, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti šias aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti veiksmai, kuriais jis siekė užtikrinti Tabako kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi (Bendrovės darbuotojai pasirašytinai supažindinti su Tabako kontrolės įstatymo draudimais, su darbuotojais sudarytos materialinės atsakomybės sutartys, kiekvieną mėnesį vyksta susirinkimai darbo vietose, aiškinamos alkoholio ir tabako prekybos taisyklės, patalpose matomose vietose yra nustatyto dydžio ir turinio įspėjamieji užrašai, kad tabako gaminiai asmenims iki 18 metų neparduodami, papildomai prie kasos įrengti įspėjamieji stendai raudoname fone pardavėjams apie taikytinas baudas už tabako gaminių pardavimą asmenims iki 18 metų, pareiškėjo darbuotojui už įvykdytą drausminį pažeidimą 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskirta drausminė nuobauda), negali būti vertinami kaip užkertantys kelią atsirasti žalingiems padariniams, kadangi jie laikomi prevenciniais. Aplinkybės, kad ūkio subjektai skelbiasi, jog neparduoda tabako gaminių nepilnamečiams ir kitos vertintinos, kaip užtikrinančios ūkio subjektų pareigą laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis priemonėmis tai įgyvendinti. Tai yra socialiai atsakingo kiekvieno ūkio subjekto veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimo atsiradimui.

Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Bendrovė nepateikė ir jokių duomenų apie savo bendradarbiavimą su Departamentu, t. y. aktyvų padėjimą nustatyti tiesą byloje bei operatyviai priimti sprendimą, kuris galėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nutarime, skirdamas ekonominę sankciją, atsakovas atsižvelgė į aplinkybę, kad Bendrovė nekliudė pažeidimo nustatymui ir tyrimui, bei laikė ją lengvinančia atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dokumentų bei paaiškinimų pateikimas laikytinas tik netrukdymu Departamentui tirti bylą, be to, jis yra viena iš pareiškėjo, kaip pažeidimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo institucijoje proceso šalies teisių (Tabako kontrolės įstatymo 30 str. 2 d.). Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, liudijančių apie aktyvius pareiškėjo veiksmus, prisidėjusius prie Departamento tyrimo atlikimo.

Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju Tabako kontrolės įstatymu numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei įstatyme nustatytos atitinkamos minimalios piniginės baudos (Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 14 d.).

Taigi, mažesnės nei įstatyme nustatytos minimalios piniginės baudos paskyrimui yra svarbios tiek atsakomybę lengvinančios, tiek kitos aplinkybės, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, t. y. išskirtinės individualios (sietinos tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybės, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnę nuobaudą negu atitinkamoje sankcijoje numatyta minimali. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymą nulemia konkrečių, svarstomos situacijos ypatingumą išskiriančių, aplinkybių nustatymas. Tačiau tokios aplinkybės (netgi jų nustatymo atvejais) negali kvestionuoti pačios sankcijos teisingumo bei protingumo. Tai reiškia, kad, spręsdamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymo klausimą, teismas negali vertinti griežtumo aspektu pačios Tabako kontrolės įstatymo nustatytos sankcijos. Teismas, taikydamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo bei proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos nustatymo tikslų ir prasmės.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, jog esant jo nurodytoms minėtoms atsakomybę lengvinančioms (savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo atsakovui tyrimo metu) ir kitoms (atsakovo nustatytoms) aplinkybėms, atsiranda įstatyminis pagrindas teismui mažinti paskirtos baudos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus, konstatuoja, jog, kaip minėta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės (savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo atsakovui tyrimo metu) nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 straipsnio prasme, todėl juo labiau negali būti pagrindu mažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Kitos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo ir gailėjosi) jau buvo įvertintos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo, paskyrus pareiškėjui minimalią sankcijoje numatytą baudą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas taip pat įvertino tai, kad šioje byloje padarytas įprastas, tačiau sunkus pažeidimas, cigaretės parduotos ką tik 16 metų sulaukusiam asmeniui, pažeidimą padariusios įmonės apyvarta siekia keletą milijonų per metus (b. l. 43), todėl esminės įtakos sankcijos paskyrimas pareiškėjui neturi ir bauda negali būti laikoma pernelyg didele. Taigi, teismas atsižvelgė ne tik į atsakovo nustatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, tačiau ir į Bendrovės finansinę padėtį bei paskirtos baudos įtaką jai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo juos vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, padarytam teisės pažeidimui neadekvati ir dėl to neteisinga sankcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokios sankcijos paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokią pat sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėse bylose Nr. A556-572/2009, Nr. A261-780/2011).

Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę nei įstatymu nustatyta minimali baudą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei tinkamai įvertino byloje nagrinėjamą teisinį ginčą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys