eAS-738-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-738-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01485-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. teismui pateiktu skundu prašė priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 9 871,20 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 5 460,44 Eur delspinigių.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nutraukė bylą konstatavęs, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog pareiškėjo teigimu, darbo užmokesčio nepriemoka susidarė per 2009 m. gegužės 4 d. – 2014 m. spalio 14 d. laikotarpį. Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie pareiškėjo teises pažeidžiančius veiksmus jis sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2009 m. birželio mėnesį, t. y. gavęs mažesnį darbo užmokestį, išmokėtą už 2009 m. gegužės mėnesį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 20 d., t. y. praleidęs paminėtą trejų metų terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tačiau atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, nei pareiškėjas, nei jo atstovas praleisto termino atnaujinti neprašė. Nustatęs, jog skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, o prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nebuvo pareikštas, teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas D. M. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba spręsti ginčą iš esmės ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo, nes atsakovas nereikalavo taikyti byloje DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino. Tvirtina, kad atsakovas prašė taikyti byloje DK 301 straipsnio nuostatą, numatančią, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, tačiau Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi ši teisės norma pripažinta antikonstitucine. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį iš savo advokato. Pažymi, kad net ir manydamas, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, teismas visų pirma turi išaiškinti pareiškėjui teisę prašyti šį terminą atnaujinti, o ne iš karto nutraukti bylą. Nurodo, kad kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2014 m. spalio mėn., todėl net ir taikant DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį, kuria bylą nutraukė.

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutraukė administracinę bylą.

Teismas nutraukė bylą konstatavęs, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nėra sureguliavęs terminų pareikšti reikalavimams dėl išmokų, susijusių su valstybės tarnybos santykiais, priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, turi būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005, 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas (CK 1 knygos VII skyrius).

Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Darbo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, analogiškai kaip ir CK 1.124 straipsnis, apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus ir tai yra pagrindas bylą nutraukti, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (pvz., 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, remdamasis ieškinio senaties termino praleidimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina perduodant pareiškėjo D. M. skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. M. skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė