AS-146-787-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-787/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01955-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą (b. l. 7).

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 88–93) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad L. Z. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą; nutraukė administracinės bylos dalį dėl prašymo išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 3 d.

2014 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo L. Z. prašymas (b. l. 98) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: pašto išlaidas – 1,50 Lt ir dienpinigius už dalyvavimą 3 teismo posėdžiuose – 39 Lt (3 x 10 % minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL)).

Atsakovas atsiliepime (b. l. 108–109) su pareiškėjo prašymu dėl išlaidų atlyginimo nesutiko ir prašė teismo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 104–105) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareiškėjui L. Z. 75 cnt (septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą; kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyksta procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė teismui 2013 m. spalio 30 d. skundą ir jo priedus (b. l. 5–7). Skundo padavimas (išsiuntimas paštu) pareiškėjui kainavo 1,50 Lt (pašto vokas – 15 cnt, pašto ženklas – 1,35 Lt). Įvertinęs, jog pareiškėjo pašto išlaidos sudaro 1,50 Lt (1,35 + 0,15), bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 75 centus pašto išlaidų.

Pareiškėjo prašymą dėl dienpinigių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu buvo laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, jam pareiškus pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas buvo atvežtas į teismo posėdį valstybės lėšomis, todėl jis neturėjo išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį. Be to, pareiškėjui dėl vykstančio proceso neprireikė nuomotis gyvenamosios patalpos. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atlyginti dienpinigius yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas L. Z. atskirajame skunde (b. l. 110–112) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti visiškai.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepersiuntė pareiškėjui nutarties elektroniniu paštu, nors pareiškėjas to prašė, taip pažeidė ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškėjo teisę gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai dirbtinai sumažindamas pašto išlaidas, taikė dvigubus standartus, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-422-402/2010 pareiškėjui buvo priteistos visos turėtos išlaidos, nors jo skundo reikalavimai nurodytoje byloje buvo patenkinti tik iš dalies. Be to, nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-422-402/2010 buvo nustatyta, kad pareiškėjas važinėjo į teismo posėdžius iš vieno miesto į kitą (iš Jonavos į Kauną). Šios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas važinėjo į teismo posėdžius iš vieno miesto į kitą (iš Pravieniškių į Kauną), tačiau šiuo atveju dienpinigiai nebuvo priteisti, nors tą pačią dieną pareiškėjas nebuvo grąžinamas į Pravieniškes, o laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Taigi, teismas, anot pareiškėjo, netinkamai taikė ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio, 53 straipsnio normas, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šios administracinės bylos proceso šalių. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisakys būtent dėl nurodytos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde minima Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartis, priimta kitoje administracinėje byloje Nr. I-422-402/2010, nepaisant to, kad joje taip pat dalyvavo pareiškėjas L. Z., nepatenka į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, todėl minėtos nutarties pagrįstumas šiuo atveju nevertintinas ir dėl jos teisėjų kolegija argumentų nepateiks.

Skundžiama 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, susijusių su šios administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo patenkino iš dalies: priteisė iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareiškėjui L. Z. 75 centus pašto išlaidų, o prašymo dalį dėl dienpinigių (39 Lt) atmetė.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu perpus (50 proc.) sumažinti jam priteistiną pašto išlaidų sumą, t. y. vietoje prašomos 1,50 Lt pašto išlaidų sumos priteisti tik 75 centus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), kuris vienintelis turi teisę formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. LVAT 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-191/2013, 2013 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-505/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Pažymėtina, kad šios proporcijos (santykio) nekeičia procesinio pobūdžio reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmos instancijos administracinį teismą skunde (b. l. 5) keldamas materialinį teisinį reikalavimą dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Pareiškėjo kartu su skundu pareikštas prašymas (b. l. 7) išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu, todėl šio prašymo išsprendimas neturi įtakos nustatant konkrečią pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 88–93) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y.: pripažino, kad L. Z. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista, tačiau atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 3 d.

Įvertinusi tai, kad pareiškėjo skunde pareikštas materialinis teisinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, teismui pripažinus pareiškėjo teisės pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją, tačiau netenkinus pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 50 proc. proporcija, kuri taikytina šalių turėtoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, apskaičiuoti.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad teismas pagrįstai 50 proc. sumažino pareiškėjo prašomą priteisti pašto išlaidų sumą (1,50 Lt) ir priteisė jam iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tik 75 centų dydžio pašto išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netenkinti jo prašymo dėl dienpinigių (39 Lt) priteisimo.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 10 d. ir 2014 m. kovo 31 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžius buvo etapuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir laikinai perkeliamas į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 12, 24, 75). Atsižvelgus į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 10 d. ir 2014 m. kovo 31 d. teismo posėdžių dienomis jokių asmeninių išlaidų realiai nepatyrė, nes jo apsistojimas visai dienai kitame mieste (šiuo atveju Kauno tardymo izoliatoriuje) buvo finansuojamas iš specialių šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta administracinių teismų praktika, pareiškėjas neturi teisės į dienpinigių atlyginimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ proceso teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai (dėl pasivaikščiojimo laiko Kauno tardymo izoliatoriuje, pareiškėjo laikymo su antrankiais teismo posėdžio metu) vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi), todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepersiuntė pareiškėjui nutarties elektroniniu paštu, nors pareiškėjas to prašė, taip pažeidė ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškėjo teisę jo pageidavimu gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas teismui pateiktame 2014 m. balandžio 30 d. prašyme dėl išlaidų apmokėjimo, be kita ko, prašė atsakymą atsiųsti jam nurodytu el. paštu. Byloje nėra duomenų apie tai, ar teismas įvykdė minėtą pareiškėjo pageidavimą gauti nutartį dėl išlaidų atlyginimo el. paštu. Tačiau byloje esantis Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. lydraštis (b. l. 106) patvirtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartis buvo išsiųsta L. Z. paprastu paštu. Pareiškėjo atskirasis skundas buvo paduotas teismui nepraleidus ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Išvardytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad net jeigu daryti prielaidą, jog teismas nepateikė pareiškėjui nutarties jo pageidaujama forma – el. paštu, tai pareiškėjo teisių iš esmės nepažeidė ir nesutrukdė jam laiku kreiptis į teismą su atskiruoju skundu. Todėl aptariamas galbūt padarytas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Remiantis išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, kad atskirasis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis