A-858-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-858-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00217-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. S. su skundu (I t., b. l. 17-19) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. S-415;

2) įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 30 d. skundą.

Pareiškėja paaiškino, kad yra neįgali, daugiau nei trejus metus negali dirbti jokio darbo, paėjus daugiau nei 50 metrų, apima viso kūno skausmai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimu ji buvo pripažinta iš dalies darbinga ir jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. NDNT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu paliko galioti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimą. Ginčų komisija 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu paliko galioti NDNT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Pareiškėja vertino, kad jos reali sveikatos būklė vertintina žemesniu darbingumo lygiu, teigė, jog ji buvo neišklausyta ir jos būsena neįvertinta.

Atsakovas NDNT atsiliepime (I t., b. l. 58-61) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, vertintini kritiškai. Gavus visus vertinimui reikalingus dokumentus, pareiškėjos darbingumo lygis vertintas vadovaujantis byloje esančiais, posėdžio metu nustatytais bei papildomai gautais kvalifikuotų specialistų konsultacijų duomenimis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – ir TLK-10-AM) kodą. Pabrėžė, kad NDNT yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, NDNT neatlieka medicininės apžiūros ir nenaudoja jokių papildomų įrenginių asmens sveikatos būklei tirti, NDNT specialistai vertinimo metu atlieka neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančių dokumentų sisteminę analizę, todėl priimdami sprendimą išimtinai vadovaujasi pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Jokių procesinių pažeidimų nepadaryta, veikta pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (I t., b. l. 173-175) pareiškėjos M. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apibrėžė, jog byloje ginčas kilo dėl darbingumo lygio nustatymo.

Nustatyta, kad NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 10 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2188 pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. (b. l. 95–98). NDNT 2013 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2865, kuriuo paliko galioti NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 10 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2188 pareiškėjai nustatytą 50 proc. darbingumo lygį nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. (b. l. 139–142). Ginčų komisija 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. S-415 paliko nepakeistą NDNT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. SS-2865 (b. l. 148–156).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27 ir 27.1 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3 punktu, taip pat citavo Kriterijų aprašo 6.1, 11, 12, 17-19 punktus, nurodė, kad Kriterijų aprašo 1 priede nurodyti bazinio darbingumo procentai.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą – VšĮ Antakalnio poliklinikos 2013 m. balandžio 24 d. siuntimo Nr. 779 į NDNT (b. l. 126–128), medicininių dokumentų (b. l. 103–125) duomenis, aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 10 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2188 visos diagnozėje nurodytos ligos – (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo atitinkamus punktus, tinkamai nustatytos bazinio darbingumo vertės procentais. Teismas sutiko su Ginčų komisijos sprendime pateiktomis nurodytų ligų vertinimo pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus išvadomis, diagnozių priskyrimo atitinkamiems Kriterijų aprašo 1 priedo punktams aplinkybėmis, todėl sprendime jų nekartojo. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, bazinis darbingumas tinkamai prilygintas 48,6 %. Teismas pažymėjo, kad tinkamai buvo įvertinti funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai pagal palankumo aplinkybes (palankių aplinkybių 0; vidutiniškai palankių aplinkybių 6; nepalankių aplinkybių 1), todėl pagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo 18 punktu ir pritaikytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad, pagrįstai pareiškėjai nustatytas 50 % darbingumo lygis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

III. Pareiškėja M. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 38-41), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti spręsti iš naujo.

Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog serga rozacija, tad negali dirbti veikiant saulei, jos stuburas pažeistas, pateikia argumentus dėl naudojamos kompresinės kojinės. Nurodo, kad jos sveikatos būklė yra tokia, jog dirbant pagal išvadose nurodytus veiksnius (leidžiamos sąlygos – kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams ir kitus; ergonominiai rizikos veiksniai – kai svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), priverstiniai liemens palenkimai ir kita), jų poveikis sveikatai būtų žalojantis ar net mirtinas. Taikant minėtus veiksnius ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, būtų ignoruojama protingo gyvenimo būtinybė, nesirūpinama sveikata. Būtent todėl ji kreipėsi net į tris komisijas ir teismą dėl tų pačių klausimų. Pareiškėjai kyla klausimas, kokia darbuotoja ji galėtų būti esant tokios sveikatos būklės, kokia galėtų būti nauda iš jos darbo, kaip ji gali būti laikoma darbinga. Teigia, jog, remiantis protingumo principu, akto išvados veiksniai jai netaikytini. Kitu atveju darbingumo nustatymo aktas (darbingumo lygis 50 proc.) neteisėtas ir niekinis, todėl naikintinas.

Atsakovas NDNT atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 64-67) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja reikalavimą grindžia subjektyviu požiūriu, o ne teisės aktais, nurodo tik deklaratyvias darbingumo lygio vertinimo aplinkybes, nepateikia jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidą suabejoti skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu. Teigia, jog darbingumo lygis įvertintas vadovaujantis teisės aktais. Atkreipia dėmesį, jog sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau ne tapačios. Teigia, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai vertinimą atliko remdamiesi objektyviais duomenimis – asmenį gydančio gydytojo parengto siuntimo į NDNT pateiktais ir byloje esančiais bei papildomai gautais duomenimis (išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų ir specialistų konsultacijų išvadomis, asmens pateikta informacija). Dėl pareiškėjos keliamų klausimų dėl jai nustatytų, bet į siuntimą neįtrauktų ligų (rozacijos) pažymi, jog NDNT yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, ji neatlieka medicininės apžiūros ir nenaudoja jokių papildomų įrenginių asmens sveikatos būklei tirti. Vertinimo metu NDNT specialistai atlieka neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančių dokumentų sisteminę analizę, priimdami sprendimą vadovaujasi išimtinai pateiktų dokumentų teisingumu ir objektyvumu. Be to, susirgimas rozacija gydančios gydytojos įvardintas medininiu terminu pagal TLK-10 AM kodus. Pareiškėjos argumentai dėl naudojamų kojinių, saulės ir kiti, neturi įtakos nustatant darbingumo lygį. Atkreipia dėmesį, jog NDNT išduota pažyma yra tik rekomendacinio pobūdžio ir reikšminga tik tuomet, kai susiklosto darbo santykiai. Pažymi, jog NDNT yra viena iš institucijų, padedančių įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programą, tad nesilaikydama teisės aktuose numatytų privalomų procedūrų, sukeltų prielaidas pažeisti pagrindinius neįgaliųjų socialinės integracijos principus, atimtų teisę iš tam tikrą negalią turinčių asmenų būti pilnaverčiais piliečiais ir dalyvauti visuomenės gyvenime lygiais pagrindais su kitais asmenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. S-415 ir įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 30 d. skundą.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jos reali sveikatos būklė turi būti įvertinta žemesniu lygiu, nurodė, kad ji nebuvo išklausyta ir jos būklė nebuvo tinkamai įvertinta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą – VšĮ Antakalnio poliklinikos 2013 m. balandžio 24 d. siuntimą Nr. 779 į NDNT, byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenis, konstatavo, kad NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 10 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2188 visos diagnozėje nurodytos ligos tinkamai įvertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo atitinkamus punktus bei tinkamai nustatytos bazinio darbingumo vertės procentais. Teismas sutiko su Ginčų komisijos sprendime pateiktomis nurodytų ligų vertinimo pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus išvadomis, diagnozių priskyrimo atitinkamiems Kriterijų aprašo 1 priedo punktams aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja savo skunde nurodytas aplinkybes dėl savo sveikatos būklės, apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais grindžią prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. nenurodė nė vieno argumento, kodėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 straipsnis). Atsižvelgdama į pareiškėjos apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (ABTĮ 136 straipsnis), remiantis byloje esančia medžiaga, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iškeltus ginčijamus klausimus, jame nurodytus įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo ar jo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 130 str. 1 d. 5, 6 punktai).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Į šią EŽTT jurisprudenciją atsižvelgiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, atsižvelgdama į minėtą EŽTT jurisprudenciją, papildomai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, esą priimant pareiškėjos šioje byloje skundžiamus administracinius aktus nebuvo tinkamai įvertinta pareiškėjos sveikatos būklė, kadangi šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir dėl jų sprendime detaliai pasisakė, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikus įrodymų tyrimą padarytomis išvadomis bei motyvais. Priimdamas pareiškėjos skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo turinį ir jame iškeltus reikalavimus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), sprendime išsamiai išdėstė nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias ir Kriterijų aprašu bei Darbingumo lyginio nustatymo tvarkos aprašo normomis pagrįstas teismo išvadas, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikta išsami įrodymų analizė pareiškėjai aktualiu klausimu dėl Kriterijų aprašo nuostatų taikymo ir šia analize pagrįstos išvados minėto teisinio reguliavimo normų kontekste. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, suteikiančių pagrindą keisti ar naikinti pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatyta. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teisingai taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas