A-858-434-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A858-434/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01045-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. .

Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 8 920,56 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimą atlyginti turtinę žalą pareiškėja kildino iš neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius) veiksmų, t. y. įstatyme įtvirtintos pareigos netinkamo vykdymo.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. sausio 9 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl buvusio vyro A. P., mirusio 2006 m. balandžio 21 d., valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas), asmenims po pensijos skyrimo, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjusiems draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą buvo mokama ne visa paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, neišmokėta negauta pensijos dalis išmokama remiantis šiuo Įstatymu. Pažymėjo, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Pareiškėja yra mirusio A. P. įstatyminė įpėdinė, kuri palikimą priėmė pagal įstatymą, o šią aplinkybę patvirtina notaro 2006 m. liepos 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. A. P. neišmokėta, paveldima senatvės pensijos dalis sudaro 8 920,56 Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 buvo patvirtintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 7 punkte nustatyta, kad pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, o būtent tokiu asmeniu ir yra pareiškėja.

Vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu, už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 m. birželio mėnesį arba per 30 dienų nuo privalomų dokumentų pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. sausio 22 d. sprendimu atsisakė išmokėti A. P. 8 920,56 Lt dydžio pensijos dalį, nurodydamas, kad nėra tokios galimybės po 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidus nurodytą terminą. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), tačiau VSDFV 2013 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2008 m. nustatyta tvarka kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių norėdama sužinoti, kada bus mokama vyrui A. P. neišmokėta, paveldima senatvės pensijos dalis, tačiau jai buvo paaiškinta, kad apie tai ji bus informuota raštu, kai pateiks reikiamus dokumentus. Pareiškėja, pasitikėdama valstybine institucija, laukė pranešimo raštu, o nesulaukusi 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi pati, tačiau praleidusi Aprašo 12 punkte įtvirtintą terminą. Kadangi Apraše nustatyto 2012 m. gruodžio 31 d. termino negalima atnaujinti ar pratęsti, pareiškėja negautą mirusio sutuoktinio pensijos dalį įvardijo kaip patirtą turtinę 8 920,56 Lt žalą ir pastarąją prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo ir Aprašo nuostatomis, O. P. pagrįstai ir teisėtai neišmokėjo mirusio vyro negautos pensijos dalies, nes prašymas buvo pateiktas pavėluotai, t. y. po Apraše nustatyto termino.

Nurodė, kad O. P. 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu apskaičiuoti mirusio vyro pensijos neišmokėtą dalį. Pastarasis 2013 m. kovo 18 d. išdavė pažymą Nr. (10.1)3-33949 „Apie negautas A. P. išmokas ir/ar įsiskolinimą“, kurioje nurodė, kad A. P. negauta pensijos dalis paveldėtojams nebus išmokėta. Pažymėjo, kad nors savo skunde pareiškėja teigia, kad 2008 m. nustatyta tvarka kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių norėdama sužinoti, kada bus mokama 2006 m. mirusiam vyrui A. P. neišmokėta, paveldima senatvės pensijos dalis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje žodinių prašymų registracijos žurnale yra įrašas, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. O. P. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių ir pateikė prašymą negautą pensijos dalį pervesti į nurodytą banko sąskaitą, o 2008 m. spalio mėnesį pareiškėjai buvo išmokėta jos negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Prašymo dėl mirusio vyro negautos pensijos dalies apskaičiavimo ar išmokėjimo pareiškėja nepateikė. VSDFV teritoriniai skyriai nėra įpareigoti ieškoti ir informuoti asmenis, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. Be to, informacija apie paveldėjimą yra konfidenciali ir VSDFV teritoriniams skyriams nėra žinoma.

Atsakovas nurodė, kad nebuvo pažeistos nei Įstatymo nei Aprašo nuostatos, todėl jai nekyla ir civilinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl 2006 m. balandžio 21 d. mirusio sutuoktinio A. P. negautos pensijos dalies sumos apskaičiavimo (nepateikdama ir kitų būtinų dokumentų), su rašytiniu prašymu kreipėsi tik 2013 m. sausio 9 d. (t. y. pasibaigus Aprašo 12 p. nustatytam terminui), todėl VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį ir teisingai ją apie tai informavo 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (10.1)3-7533. Nei Įstatyme, nei Apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, besikreipusiems po 2012 m. gruodžio 31 d. Kadangi pareiškėja dėl A. P. neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo nustatyta tvarka ir terminais į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių nesikreipė, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, o tokiu būdu nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl mirusio asmens pensijos dalies išmokėjimo paveldėtojas pats turi pateikti prašymą ir kitus Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, o pateiktų dokumentų pagrindu, mirusiojo asmens pensijų dalies sumos buvo išmokamos atitinkamai 2012 metų birželio mėnesį arba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Byloje nustatyta, kad valią atgauti mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalį pareiškėja išreiškė tik 2013 m. sausio 9 d., t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos skundo argumentą, kad ji 2008 m. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių norėdama sužinoti, kada bus mokama vyrui A. P. neišmokėta paveldima pensijos dalis ir jai buvo paaiškinta, kad neskubėtų, nes gausianti pranešimą raštu, todėl ji nieko nedariusi ir laukusi institucijos pranešimo, vertino kritiškai.

Visų pirma, pažymėjo kad, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje žodinių prašymų registracijos žurnale yra įrašas, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. O. P. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių ir pateikė prašymą negautą savo pensijos, o ne mirusio sutuoktinio, dalį pervesti į nurodytą banko sąskaitą. 2008 m. spalio mėnesį pareiškėjai buvo išmokėta jos negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Duomenų, kad pareiškėja pateikė rašytinį ar žodinį prašymą dėl mirusio vyro negautos pensijos dalies apskaičiavimo ar išmokėjimo byloje nėra, o kad tokio pobūdžio prašymas būtų buvęs kur nors užfiksuotas, negalėjo patvirtinti ir pati pareiškėja.

Antra, skiriasi ir pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie tai, kada ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl mirusios sutuoktinio pensijos dalies priteisimo, nes skunde teismui bei VSDFV ji nurodanti skirtingus metus – vienur 2007 m., kitur 2008 m.

Nepaisant to, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo, o vadovaujantis šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio teisę gauti šią sumą, sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke, teismas negali padaryti išvados, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius turėjo pareigą informuoti mirusio asmens teisių ar turto paveldėtoją apie būtinybę pateikti atitinkamus dokumentus VSDFV Vilniaus skyriui. Tokia išvada teismo grindžiama byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos sutuoktinis A. P. mirė 2006 m. balandžio 21 d., t. y. dar iki Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo priėmimo, o šiam Įstatymui įsigaliojus, t. y. 2008 m. sausio 1 d., VSDFV Vilniaus skyriaus su pareiškėjos mirusiu sutuoktiniu A. P. jokie teisiniai santykiai nebesiejo. Be to, teisės aktų nuostatos nenustatė ir nenustato VSDFV teritoriniams skyriams pareigos ieškoti bei domėtis galimais buvusių ir jau mirusių pensijų gavėjų teisių paveldėtojais bei juos informuoti apie esamą galimybę kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo.

Be to, pastebėjo ir tai, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas bei Aprašas buvo oficialiai paskelbti, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, galėjo susipažinti su šių teisės aktų nuostatomis, o nesuprasdama šių nuostatų, pakartotinai, bet savalaikiai, kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių ar dėl teisinės pagalbos jai suteikimo. Savo subjektinės teisės nerealizavimas 5 metus, nesant objektyvių priežasčių trukdžiusių asmeniui ja pasinaudoti, teismo vertinimu, yra nepateisinamas delsimas.

Taigi nenustačius aplinkybių, jog pareiškėja savalaikiai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, tačiau pastarasis nesuteikė jai būtinos ir reikiamos informacijos apie tai, kokius dokumentus pareiškėjai privalu pateikti siekiant, jog jai būtų išmokėta mirusio sutuoktinio neišmokėta pensijos dalis, dėl to pareiškėja praleido Aprašo 12 punkte nustatytą naikinamąjį terminą, be to, nepadarius išvados, kad VSDFV Vilniaus skyrius turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie galimybę gauti mirusiojo sutuoktinio negautą pensijos dalį, teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai neveikė taip, kaip įstatymas įpareigojo juos elgtis ir negali konstatuoti neteisėto veikimo ar neveikimo.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo tenkintas.

Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Tačiau teismas konstatavo, kad šalis gali gauti tik savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos atstovo prašymas iš atsakovo – Lietuvos valstybės – priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai negalėtų būti tenkinamas net ir skundo patenkinimo atveju.

III. Pareiškėja O. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 8 920,56 Lt žalos atlyginimo, be kita ko, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodyta, kad pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog VSDFV teritorinis skyrius neturėjo pareigos ieškoti bei domėtis galimais buvusių ir jau mirusių pensijų gavėjų teisių paveldėtojais ir informuoti juos dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrių su pareiškėjos mirusiu sutuoktiniu siejo tęstiniai teisiniai santykiai, todėl VSDFV Vilniaus skyrių sieja teisiniai santykiai ir su įpėdine, t. y. pareiškėja.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padaryta išvada, kad pareiškėja laiku nesikreipė į VSDFV Vilniaus skyrių, prieštarauja Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo normoms.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad O. P. po vyro A. P. mirties kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių 2006 m. balandžio 26 d. ir jai buvo išmokėta vyro pensijos dviejų mėnesių dydžio suma. Paveldėjimo teisės liudijimo ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimo VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė, kadangi išmoka laidojusiam asmeniui išmokama pateikus tik mirties liudijimo originalą, kitų dokumentų nereikalaujama.

Nesutinka su tuo, kad pareiškėja patyrė žalą dėl įstatyme numatytos pareigos netinkamo vykdymo, nes paveldimą pensijos dalį VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius laiku nebuvo apskaičiavęs ir pareiškėja raštu nebuvo informuota apie galimą pensijos dalies išmokėjimą. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinio socialinio draudimo ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Jeigu Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia nustatytu išmokėjimo eilės tvarkos terminu, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl 2006 m. balandžio 21 d. mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies sumos apskaičiavimo (nepateikdama ir kitų būtinų dokumentų) kreipėsi 2013 m. sausio 9 d., t. y. pasibaigus Aprašo 12 punkte nustatytam terminui, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį. Nei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kreipusiems po 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi nepažeidus Įstatymo nuostatų nekyla ir civilinė atsakomybė, nustatyta CK 6.271 straipsnyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, jog valią atgauti mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalį pareiškėja išreiškė tik 2013 m. sausio 9 d., t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d., todėl pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą naikinamąjį terminą, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie galimybę gauti mirusio sutuoktinio negautą senatvės pensijos dalį, dėl ko pagrįstai nusprendė, kad teismas neturi pagrindo daryt išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai neveikė taip, kaip Įstatymas įpareigoja juos elgtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio spręstina, kad ji pageidavo, jog byla apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjos teigimu, jai kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 25 d. sprendimu pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais, o nenustatęs neteisėtų veiksmų atmetė ir pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Apeliantė mano, jog atsakovas veikė netinkamai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių, prašydama apskaičiuoti 2006 m. balandžio 21 d. mirusio sutuoktinio A. P. 1995-2002 metais negautą pensijos dalį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (10.1)3-7533 atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. jog nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Aprašas nenumato galimybių apskaičiuoti bei išmokėti senatvės ar invalidumo pensijų dalies po 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (10.1)3-7533, 2013 m. vasario 7 d. prašymu ir 2013 m. vasario 7 d. prašymu, persiųstu Seimo nario L. B. 2013 m. vasario 7 d. raštu Nr. SN-S-09, kreipėsi į VSDFV. VSDFV, nustatęs, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2013 m. sausio 9 d., t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-1501 nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dalies dėl mirusiam sutuoktiniui priklausiusios pensijos dalies išmokėjimo, nesant tam teisinio pagrindo, nurodydamas, kad išimtys, kurias prašė taikyti pareiškėja, nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Apraše nėra nustatytos, tačiau patenkino pareiškėjos prašymo dalį ir pavedė VSDFV Vilniaus skyriui apskaičiuoti A. P. negautos pensijos dalies sumą, papildomai pažymėdamas, kad apskaičiuota pensijos dalis negalės būti išmokėta. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. kovo 18 d. išdavė pažymą Nr. (10.1)3-33949 „Apie negautas A. P. išmokas ir/ar įsiskolinimą“, kurioje nurodė, kad A. P. negauta pensijos dalis paveldėtojams nebus išmokėta.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies įstatymas. Minėtas įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (toliau – nurodytasis laikotarpis) turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad šiame įstatyme valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradeda išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo tvarka nustatyta ir detalizuota Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad vadovaudamiesi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 4 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas apskaičiuoja remdamiesi pensijų gavėjų bylose esančiais duomenimis apie paskirtą senatvės ar invalidumo pensiją, pensijos mokėjimo dokumentais, pensijos gavėjų bylose ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis apie asmens turėtas draudžiamąsias pajamas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 dienos.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, ar pareiškėjos vyrui A. P. priklausė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl to, ar pareiškėja, kuriai paveldėjimo tvarka perėjo mirusiojo asmens (jos vyro A. P.) turtas, turi teisę susigrąžinti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Aprašo 6 punkte nustatyta eilės tvarka, kuria remiantis išmokamos senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos. Pažymėtina, kad 6.5 punkte nurodyta, jog už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželio mėnesį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos vyras A. P. mirė 2006 m. balandžio 21 d., tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas Nr. 337467 (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aprašo 12 punkte nurodyta, jog jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos. Atsižvelgus į visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies suma už mirusį pensijos gavėją (A. P.) pareiškėjai, kuriai paveldėjimo tvarka perėjo jo turtas, galėjo būti išmokėta 2012 m. birželio mėnesį, o nespėjus paduoti dokumentų iki šios datos – išmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos.

Byloje pateiktas pareiškėjos prašymas (b. l. 3) patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. sausio 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių, prašydama apskaičiuoti 2006 m. balandžio 21 d. mirusio sutuoktinio A. P. 1995-2002 metais negautą pensijos dalį, t. y. pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių kreipėsi praleidusi Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6 ir 12 punktuose nustatytus terminus, todėl tiek VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (10.1)3-7533, tiek VSDFV 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-1501 pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dalies dėl mirusiam sutuoktiniui priklausiusios pensijos dalies išmokėjimo, nesant tam teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja teigia, jog 2008 m. nustatyta tvarka kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių norėdama sužinoti, kada bus išmokėta jos vyrui A. P. neišmokėta paveldima senatvės pensijos dalis. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto pareiškėjos argumento, pažymi, kad, kaip jau minėta pirmiau, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą ir kitus dokumentus. Akcentuotina, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2008 m. kreipėsi VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių, todėl šis jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja 2008 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu pervesti į nurodytą banko sąskaitos numerį pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 30), kuri 2008 m. spalio mėnesį buvo išmokėta (b. l. 50). Taigi iš to darytina išvada, kad pareiškėja buvo susipažinusi su teise susigrąžinti neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį ir, būdama atidi bei rūpestinga, galėjo laiku kreiptis į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti 2006 m. balandžio 21 d. mirusio sutuoktinio A. P. 1995-2002 metais negautą pensijos dalį, juo labiau, kad jos kreipimosi momentu jau galiojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144.

Dėl pareiškėjos argumento, kad VSDFV teritoriniai skyriai turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie teisę susigrąžinti jos vyrui A. P. neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir bylai aktualias teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir tų pačių argumentų iš naujo nekartoja.

Pažymėtina, kad pareiškėja, teigdama, jog atsakovas turėjo pareigą informuoti ją apie teisę susigrąžinti jos vyrui A. P. neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, remiasi Aprašo 11 punktu, kuris nurodo, jog teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba iki priklausančios senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokėjimo mėnesio raštu informuoja senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus, kuriems pensijų pristatymo paslaugas teikia paštas ar kitos įmonės, bet ne bankas, kad priklausanti senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma bus išmokėta asmeniui pateikus banko sąskaitos rekvizitus. Akcentuotina, kad minėtas punktas neįtvirtina pareigos teritoriniams skyriams ieškoti bei domėtis galimais buvusių ir jau mirusių pensijų gavėjų teisių paveldėtojais ir yra taikomas tiems asmenims, kurie tuo metu buvo pensijos gavėjais, todėl atsakovas neturėjo pareigos raštu informuoti pareiškėją, kad dėl jos mirusiam vyrui neišmokėtos sumos išmokėjimo ji turi nurodyti banko sąskaitos rekvizitus.

Atkreiptinas dėmesys ir į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, jog pareiškėja turėjo tik vieno mėnesio terminą (su 6 mėnesių išimtimi) kreiptis į atsakovą su prašymu išmokėti vyrui A. P. neišmokėtą paveldimą pensijos dalį. Teisėjų kolegija, atsakydama į minėtą argumentą, pastebi, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies įstatymas buvo priimtas 2007 m. lapkričio 6 d., o įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui buvo išmokama 2008–2010 metais, vėliau šis terminas buvo dar pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog turėjo tik vieno mėnesio terminą su prašymu kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių.

Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl šios priežasties, nesant vienos iš privalomųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Pareiškėja apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina tai, kad nepatenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys