A-136-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-136-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00916-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui R. T., trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Edlis“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) 2011 m. gruodžio 1 d. skundu (b. l. 5-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. T. (toliau – ir atsakovas) 742,25 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka jam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus rajono savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 742,25 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Alytaus rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 54-59, 114-118) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime akcentavo, kad patalpos yra išnuomotos uždarajai akcinei bendrovei „Edlis“ (toliau – ir UAB „Edlis“) ir įmonė nesinaudoja bendra atliekų šalinimo ir surinkimo sistema, nes komunalinių atliekų medienos perdirbimo įmonėje nėra, pjuvenos realizuojamos ekologiškai – jas sukūrenant, o techninės atliekos yra utilizuojamos, jas išvežant į toksinių atliekų aikštelę, su kuria sudaryta sutartis. Šiukšlės nebuvo vežamos, nepastatyti konteineriai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 742,25 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas konstatavo, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 42-50). Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-37), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 10-26) matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos Nuostatų 24 punkte nustatyta tvarka, todėl susidarė 742,25 Lt įsiskolinimas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje ir darė išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, nes atliekas tvarkosi pats, ar kad pareiškėjas jam nepastatė šiukšlių konteinerio, kadangi pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, pareiškėjo skundas tenkintas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 742,25 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. priteista iš atsakovo pareiškėjui. Atsakovo argumentai, jog patalpos yra išnuomotos UAB „Edlis“ ir įmonė nesinaudoja bendra atliekų šalinimo ir surinkimo sistema, atmesti kaip nepagrįsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuomos sutartis su UAB „Edlis“ įregistruota 2012 m. kovo 16 d. (b. l. 86), o prašoma priteisti nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

III. Atsakovas R. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 190-198), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras jokių paslaugų pareiškėjui neteikia. Pirmosios instancijos nepagrįstai nurodė, kad vietinė rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu.

2. Remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ir 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013, atsakovas teigia, kad šie sprendimai susiję su Alytaus regiono savivaldybių ir regiono atliekų tvarkymo centrų neteisėta veikla.

3. Pirmosios instancijos teismo pateiktas Nuostatų 5 punkto aiškinimas prieštarauja Europos socialinės chartijos 23 straipsniui, garantuojančiam asmenų teisę į socialinę apsaugą, nes ji saugo asmenis nuo nepagrįstų mokesčių už neteikiamą paslaugą.

4. Atsakovui nėra skirta šiukšlių konteinerio, paslauga neteikiama. Už šiukšlių išvežimą sumoka įmonėms, kurios suteikia šias paslaugas.

5. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama Nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2011 m. gruodžio 1 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. T. 742,25 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 742,25 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas sprendė, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, jam nėra pastatytas šiukšlių konteineris, už šiukšlių išvežimą sumoka įmonėms, kurios suteikia šias paslaugas.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal Nuostatų 5 punktą (2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje. Pakeistame Nuostatų 5 punkte (2010 m. birželio 3 d. Nr. K-219 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. priklausė nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-37). Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 5 punktą, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, kuriuo pripažino, kad Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui, kitą prašymo dalį atmetė. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013 apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikino bei norminę administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje nėra pagrindo inicijuoti naujos norminės bylos dėl norminio akto – Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų – teisėtumo tyrimo, nes byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vertinti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje byloje pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, t. y. pavojingų atliekų tvarkymo sutarties, PVM sąskaitos faktūros už pavojingų atliekų išvežimą kopijos (prijungta byla Nr. I-1153-406/2011, b. l. 114-119) ir skaitmeninės nuotraukos, kuriose užfiksuota ginčo pastato aplinka (prijungta byla Nr. I-1153-406/2011, b. l. 106), nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas nurodytu adresu jokios veiklos nevykdė ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pažymėtina, kad pateikta sutartis su uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ Alytaus filialu dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 107,76 Lt sumokėjimo, iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo išvežtos pavojingos atliekos, teismui leidžia abejoti, ar tikrai jokia veikla ginčo pastate nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės turi būti ginamos, t. y. nesudarytų pagrindo spręsti, kad iš atsakovo konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatytas metinės vietinės rinkliavos dydis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad atsakovo nesumokėta vietinė rinkliava per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. sudaro 742,25 Lt. Kadangi atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija priteistinos sumos dydžio, teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą teismui kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras darbuotojų ir Alytaus regiono savivaldybių tarnautojų apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo kreiptis į ABTĮ 108 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas, nes nėra nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius