AS-858-926-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-926/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02832-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Onrama“) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir atsakovas) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. prašymu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad, priėmus skundžiamą sprendimą ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, ženkliai sumažės (jau sumažėjo) pareiškėjo pajamos. Pajamų sumažėjimas kavinei yra esminis ir turės lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo bei galimo bankroto. Sumažinus darbo valandų skaičių ir dirbant vietoj 24 val. tik 14 val. turėtų sumažėti ir darbuotojų skaičius bei jų atlyginimai, nedirbant naktį dalis darbuotojų bus atleisti. Apribojus pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pareiškėjas nebegalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais, dirbančiais visą parą ar ilgiau nei iki 22 val. Pareiškėjas turės tapti paprasta parduotuve, tačiau dėl iki šiol vystytos veiklos pobūdžio ir verslo modelio pareiškėjas nebus pajėgus konkuruoti su parduotuvėmis, tai lems pareiškėjo veiklos pabaigą. Be to, į biudžetą negrįžtamai bus surinkta mažiau mokesčių. Taigi, nesustabdžius sprendimo galiojimo, nebus įmanoma sugrąžinti padėties, kuri buvo iki prekybos laiko apribojimo, nebus įmanoma nutraukti bankroto procedūrų ir (ar) atnaujinti likviduoto pareiškėjo veiklą, nebus galima tiksliai apskaičiuoti ir visiškai atlyginti įmonės patirtus nuostolius (negautas pajamas), nes nėra aišku, kiek tiksliai pajamų pareiškėjas gautų, jei ribojimas neįsigaliotų, nebus sumokėti mokesčiai, kurie nebuvo sumokėti dėl pajamų sumažėjimo, į darbą nebus priimti darbuotojai, kurie bus atleisti.

Pabrėžė, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas suponuos realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui, jo darbuotojams ir biudžetui. Taigi sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas yra būtinas, proporcingas ir nepažeis viešojo intereso.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, nurodė, jog aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas teismui naujai nepateikė pagrįstų, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią skundžiamu atsakovo sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Pareiškėjo pateikta 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaita nepagrindžia ir neįrodo to, jog, uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 22 val. iki 8 val., jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjas galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjo pateikti duomenys yra abstraktaus pobūdžio teiginiai, neparemti pagrįstais įrodymais. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti ir laikytini kaip pareiškėjo prielaida, be to, jie negali būti svaresni už visuomenės sveikatą, saugumą.

Nurodė, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (iš esmės tais pačiais motyvais) jau buvo išnagrinėtas ir nurodytos aplinkybės įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014. Naujame 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios buvo įvertintos minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, todėl nesudaro pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškelti aukščiau visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo, be to, skundžiamu sprendimu pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus teismas vertino, jog nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Onrama“ atskiruoju skundu (b. l. 119-122) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo” Nr. T-607 dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose: (duomenys neskelbtini), galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atskirajame skunde pažymima, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą įrodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos identiškose administracinėse bylose (žr. administracines bylas Nr. AS525-208/2014, Nr. AS525-182/2014, Nr. AS556-111/2014, Nr. AS556-121/2014). Atitinkamai, teismas turėjo vadovautis įvardintose teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais. Teismas tinkamai nepagrindė ir šiuo atveju nebuvo esminio skirtumo tarp nurodytų bylų ir šios situacijos, t. y. nebuvo aplinkybių, kurios leistų spęsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą kitaip nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsprendęs nurodytose nutartyse.

Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai neįvertino, kad dėl sprendimo galiojimo jo pajamos sumažėja daugiau kaip 74 proc. ir pelninga jo veikla tampa nebegalima, todėl bus nutraukta arba pareiškėjas bankrutuos. Pareiškėjas prašyme pateikė objektyvius ir optimistiškiausius skaičiavimus, kurie įrodė, kad dėl sprendimo galiojimo pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažėja net apie (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. maždaug nuo (duomenys neskelbtini) Lt iki (duomenys neskelbtini) Lt, pareiškėjas netenka daugiau kaip 74 proc. pajamų. Toks pajamų sumažėjimas kavinei yra esminis ir turės lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo bei galimo bankroto, tuo labiau, kai šiuo metu byla yra sustabdyta.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje tinkamai neįvertintas ir pareiškėjo pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir su tuo susiję kiti įrodymai bei argumentai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmė nereikalauja įrodyti jau atsiradusius (egzistuojančius) padarinius, pakanka įrodyti, kad egzistuoja reali atitinkamų padarinių atsiradimo tikimybė ateityje ir tai pareiškėjas ir padarė. Pareiškėjas pagrindė faktą, kad dėl sprendimo galiojimo bus atleisti darbuotojai, tai buvo grindžiama tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuris patvirtino, jog dalis darbuotojų dirba naktį, tiek tuo, kad dėl sprendimo galiojimo ženkliai sutrumpės pareiškėjo darbo laikas.

Pabrėžia, jog pareiškėjas įrodė, kad neturės galimybių užtikrintai atgauti viso 100 proc. negautų pajamų, teismai priteisia mažiau nei realiai būna prarasta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl sprendimo galiojimo (esant sustabdytai bylai per 2–4 metus iki jos nagrinėjimo pabaigos) praras dalį pastovių lankytojų ir bus nepajėgus konkuruoti su konkurentais, kadangi turės dirbti parduotuvės rėžimu, nors tam pareiškėjo veikla nėra pritaikyta.

Pareiškėjo nuomone, nutartyje pateikiami motyvai dėl viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti ir tai patvirtina minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentai. Dėl prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių viešasis interesas nebus pažeistas, nėra įrodymų, kurie galėtų įrodyti tokių pažeidimų grėsmę. Teisinėje sistemoje egzistuoja teisinių priemonių tokiems interesams apsaugoti, policija, kitos atsakingos institucijos turi visus reikalingus įgaliojimus viešajam saugumui, tvarkai užtikrinti.

Pabrėžia, jog pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai pagrįstas. Ši faktą įrodo ne tik administracinės bylos medžiaga, bet ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas identiškoje byloje. 2014 m. balandžio 28 d. teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014, kurioje tenkino analogišką skundą tais pačiais motyvais, kurie yra išdėstyti ir pareiškėjo skunde.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 124-129) prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama atsakinga už gyventojus gyvenančius jos teritorijoje, žinanti naktinės prekybos Kauno mieste problemas, įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą ir pasiūlymus, bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys apsvaigę nuo alkoholio neretai būna agresyvūs, siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, priėmė ginčijamą norminį teisės aktą.

Mano, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Tai, kad teismas pagrįstai teikė prioritetą viešajam interesui užtikrinti pagrindžia ir byloje esanti medžiaga (žr. 2013 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pažymą Nr. 20-25-S-12859 „Dėl naktinio baro adresu (duomenys neskelbtini), Kaune”, 2013 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 20-S-2860).

Nurodo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014 nėra įsiteisėjęs, be to, šis sprendimas priimtas įvertinus konkrečių individualių šios bylos aplinkybių (atitinkamos prekybos vietos) bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, kurios skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių duomenų. Be to, teismas spęsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą įrodymus, argumentus kiekvienoje byloje vertina individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo ar nebuvo taikytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimo laikino sustabdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – taikymas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi netaikė nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenustatęs Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje numatytų pagrindų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog administracinėje teisenoje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindus numato ABTĮ 71 straipsnis. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis numato sąrašą reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias taikyti atitinkama šalis gali prašyti teismo. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą viena iš tokių priemonių yra ginčijamo akto laikinas sustabdymas. Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkto normos paskirtis taip pat suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo atitinkamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus ir teismo sprendimo įvykdymą (ABTĮ 57 str.).

Be to, pastebėtina, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų tenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikytos, tačiau skundas būtų atmestas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog, kaip matyti iš priimto ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, sprendimo dalis, kuria buvo apribota prekybos alkoholiniais gėrimais laikas prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo priimta siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, inter alia atsižvelgus į kompetentingų institucijų pateiktą medžiagą, susijusią su incidentais, nurodytoje prekybos vietoje (b. l. 64-67).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014 šioje administracinėje byloje jau netaikė pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) Kaune, galiojimą. Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 21-25).

Pabrėžtina, jog administracinis teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai yra galimybės iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau iš dalies remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip sudarančiomis pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurias jau yra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad jis iki jam palankaus teismo sprendimo priėmimo bankrutuos ar nutrauks veiklą, nes galiojant skundžiamam sprendimui jo pajamos sumažėtų net 74 procentais, jis patirs nuostolių, kurių nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir atitinkamai gauti jų atlyginimą, atleis darbuotojus, kurie vėliau nebus priimti į tą pačią darbo vietą, nesumokės mokesčių, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai bei darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad jo veikla finansiškai nuostolinga, todėl bus nutraukta, kad pareiškėjo skundas, atsižvelgus į administracinės bylos medžiagą, yra prima facie pagrįstas, buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje. Be to, įvardintu atveju pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose administracinėse bylose Nr. AS525-182/2014, Nr. AS525-208/2014, Nr. AS556-111/2014, Nr. AS556-121/2014, pateiktais išaiškinimais, grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą (b. l. 21-25). Atsižvelgusi į tai, kad įvardinti keliami aspektai buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014, teisėjų kolegija su jais sutinka ir nemato pagrįsto pagrindo jų kartoti ar kitaip vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo taip pat grindė atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis – administracinės bylos sustabdymu ir pareiškėjo patirtinais nuostoliais sustabdžius jos nagrinėjimą, bei tuo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014, kurioje tenkino kito subjekto analogišką skundą tais pačiais motyvais, kurie yra išdėstyti ir pareiškėjo skunde. Atitinkamai, dėl šių nenagrinėtų, naujų aspektų pasisakytina plačiau.

Kiek tai susiję su administracinės bylos sustabdymu ir pareiškėjo patirtinais nuostoliais sustabdžius jos nagrinėjimą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš tiesų Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-2130-422/2014 pagal pareiškėjo UAB „Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies panaikinimo sustabdė, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2128-406/2014. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-895/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 112-115). Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad aplinkybė, kuria pareiškėjas grindė naujai pateiktą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išnyko. Atitinkamai, šiuo metu esant nurodytai situacijai, teisėjų kolegija vertina, kad nėra tikslinga iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų įvardintu aspektu, nes aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra išnykusios. Taigi pareiškėjo pateikti skaičiavimai, susiję su galimais nuostoliais, patirtinais sustabdžius administracinę bylą atitinkamą laiko tarpą, iš esmės yra neaktualūs ir jų nagrinėjimas, pasisakymas dėl jų yra netikslingas.

Kiek tai susiję su pareiškėjo pateiktais įrodymais grindžiant būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas pateikė 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją. Iš nurodytos 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo grynasis pelnas buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Taigi iš nurodytos ataskaitos taip pat negalima spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja teisinės prielaidos taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Iš esmės tokią išvadą darė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014. Šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti įrodymai, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad administracinės bylos sustabdymas buvo pripažintas nepagrįstu ir bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, nepagrindžia ir neįrodo to, jog būtent uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 22 val. iki 8 val. jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjas galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertintini kaip pareiškėjo prielaida. Žvelgiant iš proporcingumo principo perspektyvų, įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus (pvz., 2013 m. lapkričio mėn. darbo žiniaraštį, 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, kt.), skundžiamo akto priėmimo pagrindą, atsakovo nurodytus argumentus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teigti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to vykdoma skundžiama atsakovo sprendimo dalis dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. įvardintose Kauno prekybos vietose. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad skundžiamos atsakovo sprendimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta administracinė byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo dalies nevykdymas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovo priimtas sprendimas pareiškėjui nenustato visiško draudimo prekiauti alkoholiu, o draudžia prekiauti juo tik naktį (nuo 22 val. iki 8 val.). Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, t. y. gali sumažėti pajamos, jis negaus tikėto pelno, šiuo atveju, atsižvelgus į administracinėje byloje pateiktus įrodymus, nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl minėta aplinkybė nėra pagrindas taip pat ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas nesaisto pareiškėjo teisių pertvarkyti verslą taip, kad galimą pajamų sumažėjimą iš prekybos alkoholiu naktį kompensuotų kita verslo kryptis. Taigi šiuo atveju pareiškėjo verslo interesas gauti kuo daugiau pajamų ir nepatirti nei kiek nuostolių negali būti vertinamas kaip svaresnis už viešąjį interesą – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog priešingai vertinti nurodytą situaciją ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę neleidžia ir pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jo skundas yra akivaizdžiai pagrįstas, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014, kurioje tenkino kito subjekto analogišką skundą tais pačiais motyvais, kurie yra išdėstyti ir pareiškėjo skunde. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014 priimtas individualioje byloje, įvertinus konkrečių individualių šios bylos aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, susijusių tik su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalimi P. R.

įmonės „Broliai juodvarniai“ atžvilgiu, visumą, kurios gali skirtis nuo nagrinėjamos bylos faktinių duomenų. Įvardintame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, jog iš bylos medžiagos yra pagrindo spręsti apie tai, kad pareiškėjas pats imasi efektyvių veiksmų bei priemonių viešajai tvarkai ir saugumui bare užtikrinti. Be to, ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais buvo pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nebuvo pateikta, taigi ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas buvo nenustatytas.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas šiuo atveju ginčija ne visą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607, tačiau tik tą jo dalį, kuri tiesiogiai liečia jo interesus (yra, be kita ko, susijusi su jo veiklos teritorijose nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, jo veiklos tam tikromis aplinkybėmis), todėl teigti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014 ir nagrinėjamoje byloje faktinės situacijos yra visiškai analogiškos, sprendimo neteisėtumo motyvacija yra analogiška, įrodinėjimo priemonės taip pat yra analogiškos šiuo atveju negalima.

Be to, pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2128-406/2014 nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 bus vertinamas priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir šiuo metu juo besąlygiškai remtis taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl nukrypimo nuo teismų praktikos sprendžiant dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, primena, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-144/2014). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo įvykdymo užtikrinimo taikymo analogiškose bylose yra nenuosekli. Pareiškėjo skunde nurodytos kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys savaime nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos ir nagrinėjamą atvejį išspręsti analogiškai, kadangi minėtose nutartyse buvo analizuojama konkreti atitinkamų juridinių asmenų (pareiškėjų) finansinė padėtis bei tai patvirtinantys įrodymai, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju, atsižvelgus į konkrečią nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą bei faktinę situaciją, teisėtai ir pagrįstai nuspręsta, jog sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo dalies galiojimą nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė