Legislator Case Law & Legislation
AS-146-867-14 AI generated

AS-146-867-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-146-867-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-146-867-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (skundu), kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 13), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 34 656,84 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-867/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05996-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (skundu), kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 13), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 34 656,84 Lt.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad nuo 1995 m. lapkričio 27 d. dirba Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, pareiškėjai buvo neteisėtai neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kurią ji prašo priteisti iš atsakovų. Pareiškėjos skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, jog teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo mažinami valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimais į pareiškėjos prašymą ir patikslintą prašymą (b. l. 17–19, 23) prašo pareiškėjos reikalavimą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi (b. l. 32–33) sustabdė šią administracinę bylą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teismas nurodė, kad administracinė byla stabdytina, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013, kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo ir kurioje bus suformuota tam tikra praktika nagrinėjant analogiškus teisinius santykius.

III. Pareiškėja V. G. padavė atskirąjį skundą (b. l. 40–41), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėja pažymi, kad teismas sustabdė administracinę bylą neišanalizavęs, kokios aplinkybės, nustatytinos susijusioje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai. Šiuo atveju bylų nesieja nei tie patys pareiškėjai, nei vienodas skundo pagrindas ar dalykas. Todėl pareiškėja mano, jog nagrinėjama byla nėra analogiška bylai, dėl kurios ši byla buvo sustabdyta. Vien tai, kad abiejose bylose ginčas susijęs su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, nereiškia, kad šios bylos susijusios, tarp jų nėra jokio prejudicinio ryšio, ir priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013 nebus sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindu, o jame padarytos išvados neturės įtakos šios bylos baigčiai. Be to, šiuo atveju administracinės bylos sustabdymas pažeidžia teismo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Taigi, pareiškėjos nuomone, nėra jokių kliūčių šią bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą nesulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju tikrintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai egzistuojančias, įstatyme įvardytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Bylos sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu iš esmės reiškia, kad byla negali būti išnagrinėta tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, kurioje turi būti nustatyti tam tikri faktai, kurių šioje byloje pats teismas negali nustatyti. Administracinio proceso operatyvumo principas suponuoja tai, kad bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas tik išimtiniais atvejais, todėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai, tarp jų ir 3 punkte numatytas pagrindas, neturi būti taikomi formaliai ir kiekvienu atveju teismas privalo įsitikinti, jog tikrai yra pagrindas bylai sustabdyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011 yra pabrėžęs administracinio teismo pareigą kiekvienu atveju motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, detaliai išanalizuoti tiek vienos, tiek kitos bylos aplinkybes bei tinkamai identifikuoti jose sprendžiamus klausimus ir pagrįsti bylos sustabdymo būtinumą. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos. Taigi bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama vienintele prielaida, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013 (byla Nr. A822-1272/2014) sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo ir bus suformuluota tam tikra praktika nagrinėjant analogiškus teisinius santykius kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Įvertinus šių motyvų lakonišką, abstraktų pobūdį, galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, iš esmės jokiais argumentais nepagrindė aplinkybės, kad tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A822-1272/2014 (Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-705-437/2013) egzistuoja prejudicinis ryšys ir todėl neišnagrinėjus minėtos administracinės bylos egzistuoja esminės kliūtys šios bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad abiejose bylose sprendžiamas analogiškas klausimas, tačiau nenurodė, kokie konkretūs prejudiciniai faktai, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjamai administracinei bylai, bus nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-705-437/2013. Kaip minėta anksčiau, vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti skundo reikalavimų pagrįstumą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių nagrinėti šią administracinę bylą kol nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-1272/2014 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-705-437/2013). Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė abi bylas siejančio prejudicinio ryšio, todėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta nepagrįstai. Dėl išvardytų motyvų visumos skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis