A-906-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-906-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01247-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sulinkiai“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Sulinkiai“) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2013 m. kovo 7 d. raštą Nr. (12-2)-D8-1899 neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Aplinkos ministeriją priimti sprendimą dėl 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 25 d. UAB „Sulinkiai“ prašymų kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 ir 19 straipsniai bei įpareigoti pateikti sprendimą UAB „Sulinkiai“.

UAB „Sulinkiai“ kreipėsi raštu į Aplinkos ministeriją dėl 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo tikslu, kad būtų patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema dalyje dėl Sulinkių durpyno. Prašyme nurodė, kad visas Sulinkių durpynas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams per klaidą, todėl prašė Aplinkos ministerijos imtis priemonių šiai klaidai ištaisyti. 2013 m. kovo 7 d. Aplinkos ministerija atsakė raštu į pareiškėjo prašymus. Pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštu nebuvo išspręstas UAB „Sulinkiai“ prašymas, todėl iš esmės nebuvo priimtas joks sprendimas. Pareiškėjo teigimu, Aplinkos ministerija pateikė atsakymą, neatitinkantį VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, visi veiksmai buvo atlikti iki 2011 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13, ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyti išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai, todėl mano, jog atsakymas buvo parengtas paviršutiniškai, neįsigilinus į faktines aplinkybes ir neatitinka nurodytų VAĮ nuostatų.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime (b. l. 29–30) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad UAB „Sulinkiai“ 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 25 d. prašymuose keliami klausimai buvo nagrinėjami rengiant Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patikslinami ir Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai Sulinkių durpyno teritorijoje. Nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto viešo susirinkimo, įvykusio 2011 m. sausio 11 d., protokolo Nr. 21 nutarimu buvo pavesta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui kartu su VĮ Radviliškio miškų urėdija, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovais, dalyvaujant UAB „Sulinkiai“ ir Radviliškio rajono savivaldybės atstovams, atlikti patikrinimus ir įvertinti, ar miško plotai, esantys Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje (iš jų ir Sulinkių durpyno teritorijoje), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško ir miško žemės reikalavimus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. vasario 2 d. raštu informavo Valstybinę miškų tarnybą apie patikrinimą ir pateikė išvadas. Vadovaujantis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvadomis buvo patikslintas Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 869. Pažymėjo, kad Miškų departamento specialistų nuomone, tikslinti Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus Sulinkių durpyno teritorijoje būtų galima tik Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 13.3, 13.4 ir 13.6 nustatytais atvejais, nes klaidos buvo ištaisytos rengiant Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 869.

Atsakovo teigimu, jis skundžiamame rašte informavo pareiškėją apie esamą teisinį reguliavimą ir galimybes tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (Sulinkių durpyno teritorijoje) vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis. Vadovaujantis Tvarkos aprašu Aplinkos ministerija galės inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą, kai gaus Tvarkos aprašo 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją. Nurodė, kad Aplinkos ministerija iki šiol nėra gavusi dokumentacijos, nurodytos Tvarkos aprašo 16 punkte, dėl Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo Sulinkių durpyno teritorijoje.

Todėl, atsakovo teigimu, skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius atsiliepime (b. l. 66–67) prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad tik teismas, įvertinęs skundžiamą raštą gali nuspręsti, ar dokumento parengimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sulinkiai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Sulinkiai“ prašė Aplinkos ministerijos inicijuoti 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimą, kad Sulinkių durpyno plotas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų (b. l. 13–19). Aplinkos ministerija 2013 m. kovo 7 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašymus ir informavo, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtų galima parengus teritorijų planavimo dokumentą, kuris numatytų durpyno teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Taip pat informavo, kad šiuo metu Seime yra svarstomi pasiūlymai dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo. Siūloma numatyti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir tuo atveju, kai yra baigiama pradėto naudoti telkinio ar jo dalies, kuriai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatacija. Aplinkos ministerija šiam pasiūlymui iš esmės pritaria. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerija galės inicijuoti Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą dėl Sulinkių durpyno teritorijoje esančių miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją (b. l. 20).

Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 1, 2, 3, 13, 14, 16, 17 punktais. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad Aplinkos ministerija, vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimu, gali inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo organizavimą iš Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų institucijų gavusi 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis 17 punktu suderintą dokumentaciją. 2013 m. kovo 7 d. raštu Aplinkos ministerija informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašu, Aplinkos ministerija galės inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą, kai gaus Tvarkos aprašo 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją. Tik tokiu atveju Aplinkos ministerija pradeda svarstyti pateiktą prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo.

Iš skundžiamo rašto turinio nustatė, kad atsakovas pareiškėjui išaiškino, kad Aplinkos ministerija galės inicijuoti Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą dėl Sulinkių durpyno teritorijoje esančių miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, l6 punkte nustatytą ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją (b. l. 20). Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad iki šiol Aplinkos ministerija nėra gavusi Tvarkos aprašo 16 punkte nustatytų ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintų dokumentų (2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismui taip pat nepateikti įrodymai, kad tokie dokumentai pateikti atsakovui. Negavus visos reikalingos dokumentacijos, nėra pagrindo pradėti procedūrą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštas neatitinka VAĮ (8 ir 19 straipsnių) nuostatų. Teismas vadovavosi VAĮ 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis. VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nebuvimas gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009).

Analizuojant skundžiamą Aplinkos ministerijos raštą daryta išvada, kad Aplinkos ministerija nenurodė skundžiamo rašto apskundimo tvarkos. Tačiau individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo.

Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007 m.; 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, manė, kad pareiškėjo nurodytas VAĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminiai ir jais pareiškėjo teisės ir saugomi interesai nebuvo pažeisti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į teismą dėl Aplinkos ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi laiku, savo procesines teises įgyvendino tinkamai, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas aktas naikintinas dėl VAĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse individualiam aktui nustatytų reikalavimų pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, nes nustatyti pažeidimai nėra esminiai.

VAĮ 19 straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjekto administracinę procedūrą nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Teismo vertinimu, šios normos pareiškėjo nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi atsakovas šiuo atveju nenagrinėjo pareiškėjo skundo ar pranešimo dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Atsakovas pareiškėjui rašte nurodė teisinį reglamentavimą, jį aptarė ir paaiškino, kokiu atveju Aplinkos ministerija galės inicijuoti Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą dėl Sulinkių durpyno teritorijoje esančių miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Teismas darė išvadą, kad Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. (12-2)-D8-1899 teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, o nustatyti pažeidimai nėra esminiai, nes įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad šiais pažeidimais pareiškėjo teisės ir saugomi interesai nebuvo pažeisti. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją priimti sprendimą dėl 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 25 d. UAB „Sulinkiai“ prašymų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 ir 19 straipsnius bei įpareigoti pateikti sprendimą UAB „Sulinkiai“, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestas.

III. Pareiškėjas UAB „Sulinkiai“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 152–157).

Apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Remiasi Tvarkos aprašo 3, 14, 15 punktais. Nurodo, kad prašymas dėl galiojančio 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ tikslinimo, kad būtų patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema dalyje dėl Sulinkių durpyno, turėjo būti pateiktas Valstybinei miškų tarnybai, o ne Aplinkos ministerijai. Vadovaujasi VAĮ 23 straipsnio 4 punktu, Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. D1-229 „Dėl Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 31 punktu. Todėl Aplinkos ministerija pati net negalėjo spręsti pareiškėjo prašymo, o turėjo persiųsti jį Valstybinei miškų tarnybai, kaip tai numato Tvarkos aprašo 15 punktas. Ir būtent rengėjas – Valstybinė miškų tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo, vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, spręsti klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlikti patikrinimus vietoje, patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikti rengimo organizatoriui arba raštu pateikti motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (b. l. 164–166).

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Taip pat nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Aplinkos ministerija negalėjo nagrinėti UAB „Sulinkiai“ prašymų. Pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-289/2014 (proceso Nr. 3-64-3-00388-2012-0) panaikino 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalyje dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypams kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijoms (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) nustatymo (1 priedo eil. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3); panaikino 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 3407531 kv. m žemės sklypo planą; panaikino 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 640883 kv. m žemės sklypo planą; panaikino 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 3759091 kv. m žemės sklypo planą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 170–171).

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas visa apimtimi pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. (12.2)-D8-1899 išdėstyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Sulinkiai“ 2013 m. sausio 22 d. Aplinkos ministerijai pateikė prašymą, kuriuo prašė inicijuoti 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimą, Sulinkių durpyno plotą išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų (b. l. 13–17). 2013 m. sausio 25 d. prašymu pareiškėjas Aplinkos ministerijai pateikė šio prašymo kopiją, prašydamas oficialiai užregistruoti pateiktą prašymą ir per įmanomai trumpiausią laiką jį išnagrinėti (b. l. 18). 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjas Aplinkos ministerijos prašė kaip įmanoma greičiau pateikti atsakymą į pateiktą prašymą ir atsakymą atsiųsti el. paštu arba faksu (b. l. 19). Aplinkos ministerija 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12-2)-D8-1899 atsakė į pareiškėjo prašymus ir informavo, kad atsižvelgus į Miškų įstatymo reikalavimus, miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtų galima parengus teritorijų planavimo dokumentą, kuris numatytų durpyno teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Taip pat informavo, kad šiuo metu Seime yra svarstomi pasiūlymai dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo. Siūloma numatyti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir tuo atveju, kai yra baigiama pradėto naudoti telkinio ar jo dalies, kuriai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatacija. Aplinkos ministerija šiam pasiūlymui iš esmės pritaria. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerija galės inicijuoti Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą dėl Sulinkių durpyno teritorijoje esančių miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis šio aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją (b. l. 20).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nusprendęs, kad Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. (12-2)-D8-1899 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, nustatyti pažeidimai nėra esminiai, o netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, tvirtindamas, kad Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštu nebuvo išspręstas UAB „Sulinkiai“ prašymas. Kaip matyti iš 2013 m. sausio 22 d. pareiškėjo prašymo ir 2013 m. sausio 25 d. ir 2013 m. kovo 4 d. papildomai Aplinkos ministerijai siųstų raštų, pareiškėjas Aplinkos ministerijos iš esmės prašė inicijuoti 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimą, kad Sulinkių durpyno plotas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai tvirtina, jog Aplinkos ministerija turėjo priimti sprendimą pagal VAĮ 19 straipsnį. Šis straipsnis reglamentuoja administracinę procedūrą – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Šiuo atveju pareiškėjas į Aplinkos ministeriją kreipėsi ne su skundu ar pranešimu, o su prašymu, todėl atsakovas neturėjo priimti administracinės procedūros sprendimo. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, jog prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41–41.4 punktai nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas atsakovo prašė atlikti Tvarkos apraše įtvirtintus veiksmus, šiuo atveju aktualus reglamentavimas, numatytas šiame teisės akte. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas nustato Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 856 redakcija). Remiantis Tvarkos aprašo 3 punktu, schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau vadinama – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau vadinama – rengėjas).

Sprendimas dėl schemos rengimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Remiantis Tvarkos aprašo 14 punktu, valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti: rengėjas šio Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais; Nacionalinė žemės tarnyba šio Aprašo 13.4–13.5 punktuose nustatytais atvejais; savivaldybių administracijos šio Aprašo 13.2, 13.3 ir 13.6 punktuose nustatytais atvejais; miškų urėdijos ar kiti valstybinių miškų valdytojai (patikėtiniai) šio Aprašo 13.2 punkte nustatytu atveju.

Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, jog prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

Tvarkos aprašo 16 punkte yra nurodyti dokumentai, kurie pateikiami tikslinant valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, šie dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo turi būti suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais, o atlikus valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ar valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, – ir su regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Dokumentų teikėjai, nurodyti šio Aprašo 14 punkte, yra atsakingi už dokumentų parengimą, suderinimą ir pateikimą.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, matyti, jog Aplinkos ministerija, kaip rengimo organizatorius, inicijuoja (organizuoja) valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą. Taigi, rengimo organizatoriui, t. y. Aplinkos ministerijai, Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyti subjektai teikia pasiūlymus su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytais dokumentais dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo. Tuo tarpu rengėjui, t. y. Valstybinei miškų tarnybai, fiziniai ir juridiniai asmenys teikia prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas.

Šiuo atveju pareiškėjas savo prašymais prašė ne atlikti konkrečius valstybinės reikšmės miškų plotų schemų pakeitimo (ištaisymo, patikslinimo) veiksmus, o būtent inicijuoti tokį pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Aplinkos ministerija pati negalėjo spręsti pareiškėjo prašymo, o turėjo persiųsti jį Valstybinei miškų tarnybai, kaip tai numato Tvarkos aprašo 15 punktas. Pabrėžtina, jog pareiškėjo prašymas nebuvo toks, kokį nagrinėja rengėjas – pareiškėjas neprašė patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų. Kadangi pareiškėjas prašė tokį pakeitimą inicijuoti, t. y. ne atlikti pačius valstybinės reikšmės miškų plotų schemų pakeitimus, o organizuoti tokių pakeitimų atlikimą, šį prašymą pagrįstai nagrinėjo rengimo organizatorius, o ne rengėjas. Todėl atsakovui nebuvo pagrindo gautą prašymą persiųsti Valstybinei miškų tarnybai.

Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, darytina išvada, jog rengimo organizatorius inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą galėtų tik tokiu atveju, kai konkreti situacija atitinka Tvarkos aprašo 13 ir 14 punktus. Kadangi nagrinėjamu atveju Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyti subjektai (rengėjas, Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybių administracijos, miškų urėdijos ar kiti valstybinių miškų valdytojai (patikėtiniai)) Aplinkos ministerijai nebuvo pateikę valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymų dėl Sulinkių durpyno teritorijoje esančių miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytais dokumentais, kurie būtų suderinti pagal Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimus (pareiškėjas šios aplinkybės ir neginčijo), Aplinkos ministerija pagrįstai ir teisingai informavo pareiškėją, jog Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą galės inicijuoti tik gavusi šią dokumentaciją. Darytina išvada, jog atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė, kadangi skundžiamame rašte nurodė nagrinėjamai situacijai aktualias teisės normas ir informavo, jog pareiškėjo prašomus veiksmus galėtų atlikti tik tokiu atveju, jei būtų gauti Tvarkos aprašo reikalavimus atitinkantys dokumentai.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Aplinkos ministerija pareiškėjui pateikė teisėtą ir pagrįstą atsakymą, todėl jį naikinti ar atsakovą įpareigoti priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiamas atsakovo raštas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas atsakymą į pareiškėjo prašymą pagrindė nustatytais faktais ir aktualiomis teisės aktų normomis. Nors Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. (12.2)-D8-1899 nenurodyta jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminis. Ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui atsakovo raštą apskųsti teismui ir taip įgyvendinti teisę į gynybą. Taigi nustatyti pažeidimai yra formalūs, savaime nesudarantys pagrindo pripažinti ginčijamą Aplinkos ministerijos raštą neteisėtu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sulinkiai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė