3K-3-373/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr.

3K-3-373/2014

Teisminio

proceso Nr. 2-06-3-00889-2012-1

Procesinio

sprendimo kategorija 95.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.

birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir

pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso

tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Repsublikos aplinkos

ministerijos

kasacinį skundą dėl Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2013 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės

tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos,

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Neringos savivaldybės administracijai, I. M. K., V. V., J.

B., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos

statybos padarinius ir pagal trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos savarankiškus

reikalavimus atsakovui A. R. dėl savavališkos statybos padarinių

pašalinimo.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje

keliamas proceso teisės klausimas dėl teisinių padarinių, kai ieškovas

nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais.

Ieškovė Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos prašė įpareigoti atsakovą per devynis mėnesius

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos,

užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17,

padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę

dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovui per

nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per vieną mėnesį

savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti ginčo statinio, esančio Neringoje, savavališkai paklotą stogo

dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę.

Trečiasis asmuo Kultūros

paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir

prašė įpareigoti atsakovą per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti

savavališkos statybos padarinius – atkurti iki savavališkos rekonstrukcijos buvusį ginčo pastato tūrį, sumažinant

pastato aukštį iki savavališkos rekonstrukcijos buvusio lygio, išardant

pastato antrąjį (mansardinį) aukštą.

II. Pirmosios ir apeliacinės

instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu

ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. R. ir tretiesiems asmenims I. M. K., V. V. bei J.

B. Neringos savivaldybės administracija 2002 m,.

gruodžio 24 d. išdavė atsakovui ir R. K. (I. M. K. sutuoktiniui,

kuris mirė 2011 m. rugpjūčio 2 d.) projektavimo sąlygų sąvadą ginčo pastato,

esančio Neringoje, dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Atlikus ginčo pastato statybos

patikrinimą, 2004 m. birželio 15 d. atsakovui surašytas savavališkos

statybos aktas Nr. 17, kuriuo iš atsakovo pareikalauta sustabdyti savavališkai

vykdomus darbus ir suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti

statybos leidimą. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m.

gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007,

panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151

„Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo

plano patvirtinimo“, taip pat buvo panaikintas ir jo pagrindu atsakovui ir R. K. 2002 m. gruodžio 24 d. išduotas

projektavimo sąlygų sąvadas ginčo pastato dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį

namą. Atsakovas iki šiol

nėra gavęs statybos leidimo atliktiems ginčo pastato rekonstrukcijos darbams. Teismas nurodė, kad ieškinys ir trečiojo

asmens savarankiški reikalavimai pareikšti tik vienam iš ginčo pastato bendraturčių – A. R., esą jis vienas vykdė statybos darbus.

Tiek atsakovas, tiek I. M. K. prašė ją įtraukti į bylą atsakove,

nes statytojai buvo du – A. R. ir R. K., tačiau, ieškovės atstovui su tuo kategoriškai

nesutinkant, I. M.

K. procesinė padėtis

nebuvo pakeista (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad savavališki

pertvarkymai atlikti atsakovui ir trečiajam asmeniui I. M. K. priklausančiose pastato dalyse. Atsakovo

ir I. M. K. parodymai, kiti byloje surinkti

įrodymai patvirtina, kad šie savavališki statybos darbai ginčo pastate buvo

vykdomi dviejų bendraturčių A. R. ir R. K. bendrai. Ieškovė savo pasirinkimą reikalavimus reikšti tik A. R. grindžia tuo, kad atsakovas 2012 m. sausio 16 d.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui

pateiktame paaiškinime patvirtino, kad savavališkos statybos darbus jis vykdė

vienas pats. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytame paaiškinime yra A. R. įrašas, jog statybos darbus vykdė jis

vienas, nes R. K. po insulto tapo I grupės invalidas.

Teismo nuomone, ši atsakovo nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad jis

faktiškai organizavo, vykdė, prižiūrėjo statybos darbus, tačiau nepaneigia

fakto, kad R. K. taip pat buvo statytojas pagal Statybos

įstatymą. Statybos įstatyme (dabar galiojančioje ir nuo 2004 m. balandžio 29 d.

iki 2005 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijose) statytojas (užsakovas)

apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo,

kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas

paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). I. M. K. patvirtino, kad, susirgus vyrui, ji toliau finansavo

statybos darbus. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei I. M. K. neginčija, kad vykdant neteisėtas

statybas ginčo pastate statytojai buvo du – A. R. ir R. K., kurio teisių bei pareigų perėmėja

yra I. M. K. Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas

į dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis), neturi teisės traukti į procesą kito

atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis).

Teismas nurodė, kad ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimų išsprendimas vien

tik dėl atsakovo ir tokio teismo sprendimo vykdymas nepagrįstai varžytų I. M. K., kaip bendrosios nuosavybės dalyvės,

teises bei interesus, todėl ieškinys ir trečiojo

asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos ir trečiojo asmens I. M. K.

apeliacinius skundus,

2013 m. spalio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą paliko

nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai

argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2013 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios

instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad

pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti pradines bylos šalis vienos iš

šalių motyvuotu prašymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo, išskyrus

tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance” v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai

suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina,

atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje

byloje Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos v. L. M. ir kt., bylos

Nr. 3K-3-109/2012).

Statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. v. J.

T., bylos Nr. 3K-3-133/2008). Be to, ginčo statybos įvykdytos saugomoje

teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, dėl kurios ypatingos reikšmės visuomenei ir būtinybės išsaugoti Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs (pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.

balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos

savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Be to,

ginčo pastatas yra sklype,

kuris patenka į valstybės saugomos kultūros

paveldo vietovės (Juodkrantės gyvenvietės) teritoriją. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai egzistuoja viešasis interesas. Ieškinio atmetimas procesiniais pagrindais užkerta kelią apginti viešąjį interesą, nepanaikinus priimtų teismų

sprendimų nebus galima nei teismine,

nei administracine tvarka priversti pažeidėjų pašalinti pažeidimus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A.

R. prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Netinkamos šalies pakeitimas gali

įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-l61/2009,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje E.

D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Panašios

procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y.

kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas

dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims,

tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (Lietuvos Respublikos CPK 43

straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali

disponuoti tik ieškovas (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

E. D. v. Kauno miesto savivaldybė,

bylos Nr. 3K-3-436/2012).

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo I. M. K. prašo kasacinį skundą atmesti,

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.

spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Kasacinis teismas nurodė, kad,

atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus

atvejus (pvz., CPK 414 straipsnio 2

dalis), neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK

43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013

m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013).

Kasaciniame skunde nenurodoma teisės norma, nustatantį išimties taikymą

nagrinėjamoje byloje. Ieškovės atstovas net kelių teismo posėdžio metu atsisakė įtraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį bendraatsakove, nors

pastaroji net kelis kartis to prašė teismo ir

ieškovės. Kasaciniame skunde teigiama, kad viešojo

intereso gynimo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl byloje

dalyvaujančio trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15

d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono

savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance” v. Vilniaus miesto

savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas viešojo

intereso gynimą konstatavo tik dėl trečiojo asmens Kultūros paveldo

departamento prie Kultūros ministerijos savarankiškų reikalavimų. Ieškovė negali

būti pripažinta ginančia viešąjį interesą, nes tik atlieka Statybos įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j

a :

Dėl teisinių padarinių, kai ieškovas

nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti

atsakovais

Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus

reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius abiejų

instancijų teismai nustatė, kad savavališkos

statybos darbai ginčo pastate buvo vykdomi bendrai dviejų statytojų – bendraturčių:

atsakovo A. R. ir R. K., kurio

teisių perėmėja yra I. M. K.. Taigi teismai konstatavo iš

materialinio teisinio santykio kylantį atsakovo A. R. ir trečiojo

asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, I. M. K., bendrininkavimą.

Teismai sprendė, kad, atsižvelgiant į pastarosios materialinį teisinį

suinteresuotumą bylos baigtimi, ji turi dalyvauti byloje atsakove, o ne

trečiuoju asmeniu, ir laikė, kad, ieškovui nesutinkant pakeisti trečiojo asmens

procesinės padėties, ieškinys atmestinas.

Civilinio

proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti

institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio

proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo

priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo

nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį

– šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo

civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį

ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo

pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir

nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų

įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje

dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios

nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų

nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos

madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr.

3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus

miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005;

2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo

15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.,

bylos Nr. 3K-3-380/2008). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme

stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis

S. Degimas, bylos Nr. 3K-3-186/2011).

Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu

nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar

kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali

patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs

materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į

procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą

asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį

suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant

asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis

bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės

būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis

bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl

vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias

proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas

nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis

trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo

bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų

atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima

sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK

nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra

reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo

sutikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą,

bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti.

Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus

privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas –

gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos,

pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai

(CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti

proceso tikslai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai teismas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju neišaiškina

ieškovui atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesinių padarinių,

tai laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju turime absoliutų privalomąjį bendrininkavimą, kai

neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl vieno bendraturčio. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios

instancijos teismas neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų

atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų

pažeidimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso

teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų

teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės

normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas

bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti

proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų

procesinės padėties nustatymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis

teismas patyrė 72,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su

procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų

atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą

pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1

dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto

apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti

ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir

įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus

Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas