AS-52-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-52-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01144-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 3 019,30 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė Bendrovei iš Kauno miesto savivaldybės 3 019,30 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Minėtą teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti 1 832,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: išlaidos už skundo rengimą – 1 159,45 Lt; už rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą teisme 2013 m. lapkričio 27 d. bei kelionę į Kauną ir atgal – 672,79 Lt.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareikštu prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą atsakovas nurodė, kad administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių, nes pareiškėjas yra pateikęs ne vieną analogišką skundą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo manymu, pareiškėjas neįrodė susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, nes nepateikė tinkamų įrodymų, nenurodė tikslios patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarkos, todėl nėra būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašymui tenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjui priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 600 Lt (173,77 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo Advokatų profesinės bendrijos Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX advokatai Marius Tamošiūnas, Inga Žemantauskaitė bei advokato padėjėja Karolina Laurynaitė.

Dėl išlaidų už skundo surašymą, kurį rengė advokatas Marius Tamošiūnas, priteisimo, teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 8.2 punktą ir nurodė, kad už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 000 Lt suma (1 000 x 3 = 3 000 Lt). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atstovo advokato už skundo rengimą prašoma priteisti 1 159,45 Lt suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl gali būti priteistina.

Teismas nustatė, kad teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme, kuriame pareiškėją atstovavo advokato padėjėja Karolina Laurynaitė, 2013 m. lapkričio 27 d. truko 21 min., todėl užmokestis už advokato padėjėjos atstovavimą teisme nagrinėjamu atveju skaičiuojamas laiką apvalinant iki pusės valandos. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 5, 8, 8.18, 9 punktus ir darė išvadą, kad už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteistinas 60 Lt užmokestis (1 000 Lt x 0,15 x 0,8 = 120 Lt / val.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovės prašymo priteisti išlaidas už atstovaujant pareiškėją rengtus rašytinius paaiškinimus, teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 27 d. rašytinius paaiškinimus parengė advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5, 8.16 punktus galimai maksimali priteistina suma už paaiškinimų parengimą yra 96 Lt (0,12x1000x0,8).

Dėl prašymo priteisti kelionės į Kauną ir atgal išlaidas, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011 ir, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokato padėjėjos kelionės išlaidoms atlyginti nenustatyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Atsižvelgęs į maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo tenkintas, byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo prasme, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, teismas darė išvadą, jog racionali ir teisinga išlaidų už advokato (advokato padėjėjų) teikiamas paslaugas suma yra 600 Lt.

III. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas vadovaujasi Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktais ir pažymi, kad maksimali suma, priteistina už skundo parengimą, yra 3 000 Lt, o pareiškėjas prašė priteisti tik 1 159,45 Lt. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A556-992/2014, kurioje tokio pobūdžio ginčui spręsti buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, ir daro išvadą, kad ginčo pobūdis yra išskirtinis (specifinis). Pareiškėjas pažymi, kad nors turi ir daugiau panašaus pobūdžio bylų su Kauno miesto savivaldybe, tačiau kiekvienoje byloje faktinė situacija skiriasi.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-663/2014 ir daro išvadą, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti už skundą prašomos priteisti sumos. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad pareiškėjas su Advokatų profesine bendrija Judickienė ir partneriai JUREX teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė 2010 m. lapkričio 25 d., pareiškėjo nuolatinė bendrovė yra Vilniuje, todėl nebuvo pagrindo sudaryti kitą teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kauno mieste veikiančiais teisininkais.

Pareiškėjas vadovaujasi Rekomendacijų 3 punktu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nes tik pareiškėjas galėjo tinkamai paaiškinti, kokiu būdu apskaičiuota ir įvertinta padaryta žala, paaiškinti įrodymus. Pareiškėjas daro išvadą, kad bet kokiu atveju į Kauną turėjo vykti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Pareiškėjas nurodo, kad tai lemia pati proceso prigimtis, kuomet bylos nagrinėjamos atsakovo buveinės teisme, taip suteikiant jam geresnes galimybes apsiginti, tačiau, pareiškėjo teigimu, turi būti išlaikyta pusiausvyra ir atsakovas privalo atlyginti pareiškėjo išlaidas, kurias šis patyrė dėl bylos nagrinėjimo kitoje vietovėje.

Būtent dėl to, kad atsakovas geranoriškai nesutiko sumokėti žalos atlyginimo, pareiškėjas buvo priverstas bylinėtis teisme pagal atsakovo buveinę. Pareiškėjo manymu, jis sąžiningai naudojosi savo teise į teisminę gynybą, kitame nei ginčą nagrinėjusio teismo mieste veikiančių teisininkų pasirinkimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, todėl, pareiškėjo teigimu, advokato vykimas į Kauną pripažintinas būtinu, o patirtos kelionės išlaidos priteistinos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu nepalankią teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose.

Pareiškėjas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovo procesinio elgesio. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra nuosekli, tačiau pats ginčo pobūdis yra pakankamai sudėtingas, todėl yra poreikis tokiose bylose pareiškėjui būti atstovaujamam profesionalių teisininkų.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi ir pažymi, kad teismas rėmėsi teisės aktais, vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į teismų praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį pareiškėjo prašomą priteisti 1 832,24 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažindamas iki 600 Lt. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 44 straipsnio 1, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011 ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga, kilęs ginčas nebuvo išskirtinis (specifinis), nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, tokio pobūdžio bylų tarp ieškovo ir atsakovo buvo ir yra apie 30. Dėl pareiškėjo prašomų atlyginti transporto išlaidų, atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiasi Rekomendacijų 3 punktu, ir daro išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje vertinamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi jis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: skundo rengimas, rašytiniai paaiškinimai, atstovavimas teisme bei kelionės į Kauną ir atgal.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44, 45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 159,45 Lt suma už skundo rengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos. Skundo parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543, kai minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 1 000 Lt. Todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga).

Atsižvelgusi į Rekomendacijų 5 ir 8.16, 8.18 punktus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu maksimaliu priteistinu 96 Lt užmokesčiu už paaiškinimų parengimą ir 60 Lt dydžio maksimaliu užmokesčiu, kuris galėtų būti priteistas už advokato padėjėjos atstovavimą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. posėdyje.

Dėl išlaidų už keliones į Kauną ir atgal atlyginimo pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. AS502-693/2014, AS822-663/2014). Atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu iš esmės susiję su pareiškėjo įprasta praktika ir laisvu pasirinkimu, bet ne su Rekomendacijų 3 punkte nustatytais kriterijais. Be to, šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, dėl byloje nagrinėtų klausimų yra suformuota gausi teismų praktika, t. y. šiuo atveju nebuvo sprendžiama naujų teisinių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo keisti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, nes galutinė pareiškėjui priteistina suma pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai sumažinta iki 600 Lt, ši suma iš esmės atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas