A-261-106-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-106/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.1.; 15.2.3.; 25.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2, 20-21), kuriame prašė:

1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-407(2.13.1) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1)); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 12 d. skundą; 3) priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad kreipėsi į Inspekciją dėl to, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Kauno VGTPT, VGTP) siunčia jam laiškus paprastu, o ne registruotu paštu, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu Nr. 3R-407(2.13.1) pareiškėjo skundo netenkino. Pasak pareiškėjo, Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) turi būti panaikintas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio ir 19 straipsnio reikalavimų. Be to, minėtas sprendimas priimtas praleidus teisės aktais nustatytus terminus.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos neveikimas, nagrinėjamu atveju, dangsto ir skatina neteisėtą Kauno VGTPT praktiką nesiųsti pareiškėjui jokios korespondencijos registruotu laišku, dėl ko, anot pareiškėjo, jis negavo daugiau kaip 10 laiškų ir sprendimų ir dėl to negalėjo minėtų sprendimų apskųsti laiku. Paaiškino, kad dėl atsakovo veiksmų jam kilo sunkios teisinės pasekmės, materialinė ir nematerialinė žala.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–26) prašė jį atmesti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, ADTAĮ) 49 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjo 2012 m. lapkričio 12 d. skundas Inspekcijoje buvo gautas 2012 m. lapkričio 15 d., o Inspekcijos 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta, kurią, pareiškėjo teigimu, jis gavo 2012 m. gruodžio 31 d., taigi Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) buvo priimtas ir išsiųstas nepraleidus termino skundui ištirti.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde Inspekcijai nurodytuose dokumentuose, kuriuos Kauno VGTPT išsiuntė pareiškėjui neregistruota pašto siunta, buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjo turto vertė neviršija pirmojo turto lygio, t. y. 42 6750 Lt, o pareiškėjo metinės pajamos neviršija pirmojo pajamų lygio, t. y. 6 800 Lt. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2089/2012 nurodė, kad informacija apie tai, kad pareiškėjo turto ir pajamų vertė neviršija pirmojo turto ir pajamų lygio, yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti vertinama kaip privati, kuri gali būti siunčiama tik registruota pašto siunta. Tokia informacija neleidžia identifikuoti asmens turto ir pajamų. Informacija, būtina siekiant nustatyti asmeniui skiriamos antrinės teisinės pagalbos pobūdį, bet neidentifikuojanti konkrečios jo materialinės padėties, negali būti vertinama kaip tokia, kuri yra taip susijusi su asmens privačiu gyvenimu, jog, siekiant ją apsaugoti nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, tokia informacija turi būti siunčiama tik registruota pašto siunta. Atsakovas paaiškino, kad kituose Kauno VGTPT išsiųstuose dokumentuose taip pat buvo nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau nenurodyta jokių konkrečių su šiomis bylomis ir su pareiškėjo skundu susijusių aplinkybių. Pažymėjo, kad pagal ADTAĮ gimimo data nepriskirtina prie asmens duomenų, todėl šiuose dokumentuose pateikta informacija nelaikytina privačia informacija apie pareiškėją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies prasme, todėl šie dokumentai neprivalėjo būti siunčiami registruota pašto siunta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 93–97) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno VGTPT nuomone, jo pareiškėjui siųstuose dokumentuose nebuvo jokios privačios informacijos apie pareiškėją ar jo ypatingų duomenų, dėl kurių dokumentus reikėtų siųsti registruota pašto siunta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 127-132) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nustatė, kad teisės aktai neįtvirtino konkrečių ir aiškiai apibrėžtų kriterijų, siekiant nustatyti, ar tam tikra informacija vertintina kaip privati.

Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 17 d. sprendimuose Nr. TP-2-(2.2)-12-P-3165-4185 (b. l. 37–38) ir Nr. TP-2-(2.2)-12-P-3165-4184 (b. l. 52–53) buvo nuspręsta pratęsti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Pažymėjo, kad minėtuose sprendimuose taip pat nurodyta, kokiose bylose pareiškėjui teikiama teisinė pagalba, t. y. privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto ir įžeidimo bei byloje, apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010 m. sausio 26 d. raštą Nr. 77. Be to, sprendimuose nurodyti pareiškėjui skirti advokatai bei tai, kad pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį.

Teismo vertinimu, minėtuose sprendimuose pateikta tik bendro pobūdžio informacija, būtina identifikuoti, kokia valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra suteikta.

Kauno VGTPT 2012 m. spalio 22 d. raštais Nr. O-2-(1.5)-2802 ir Nr. O-2-(1.5)-2803 (b. l. 42, 43) pareiškėjas informuotas, kad jo prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą paliekami nenagrinėti, kadangi jie analogiški anksčiau gautiems prašymams, kurių pagrindu pareiškėjui jau suteikta antrinė teisinė pagalba. Minėtuose raštuose taip pat pateikta tik bendro pobūdžio informacija, kuri nelaikytina privačia informacija Teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme, todėl šie dokumentai neprivalėjo būti siunčiami registruota pašto siunta.

Teismas padarė analogišką išvadą ir dėl Kauno VGTPT 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 13 d., 2012 m. birželio 26 d. bei 2012 m. liepos 12 d. raštų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Inspekcija 2012 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 3R-407(2.13.1) padarė teisingas išvadas, kurių pagrindu atmetė pareiškėjo 2012 m. lapkričio 12 d. skundą.

Teismas pripažino, kad Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, įvertino visas svarbias ir reikšmingas sprendimo pagrįstumą užtikrinančias faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 3R-407(2.13.1) nepanaikino.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nutarė, jog nustačius, kad Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) yra pagrįstas ir teisėtas, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 135-138) prašo panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2012 m. spalio 17 d. sprendimuose Nr. TP-2-(2.2)-12-P-3165-4185 (b. l. 37–38) ir Nr. TP-2-(2.2)-12-P-3165-4184 (b. l. 52–53) yra pateikta informacija apie pareiškėjui inkriminuojamus teisės pažeidimus, sprendimuose nurodyti pareiškėjui skirti advokatai bei tai, kad pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį. Pareiškėjo nuomone, šie asmens duomenys yra privati informacija ir privalo būti siunčiami registruota pašto siunta. Taip pat, VGTPT sprendimuose ir raštuose nurodyta pareiškėjo gimimo data, namų adresas, socialinė padėtis, smulkiai aprašomas konfliktas su įstaiga, apeliantui inkriminuojami teisės pažeidimai ir kiti faktai, kurie neturėtų būti atskleisti.

2. Neregistruotu paštu VGTPT siųsti laiškai jau ne kartą yra nepasiekę jo, kaip adresato, todėl juose pateikti asmens duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims ir pažeidė pareiškėjo teises ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsniais.

3. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes neįsigilino į teismui pateiktas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir savo poziciją grindė atsakovo argumentais.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 144) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. ADTAĮ tiesiogiai nereglamentuoja, kokia pašto siunta (registruota ar neregistruota) turi būti siunčiami dokumentai su asmens duomenimis.

2. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog privati informacija yra ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato ADTAĮ, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalį, ypatingi duomenys yra duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-297/2011 pažymėjo, kad įstatymuose pateikta „privačios informacijos“ sąvoka yra pakankamai aptakiai apibrėžta, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, yra atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai. 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2089/2012 nurodė, kad informacija apie tai, kad pareiškėjo turto ir pajamų vertė neviršija pirmojo turto ir pajamų lygio, yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti vertinama kaip privati, kuri gali būti siunčiama tik registruota pašto siunta. Tokia informacija neleidžia identifikuoti asmens turto ir pajamų. Informacija, būtina siekiant nustatyti asmeniui skiriamos antrinės teisinės pagalbos pobūdį, bet neidentifikuojant konkrečios jo materialinės padėties, negali būti vertinama kaip tokia, kuri yra taip susijusi su asmens privačiu gyvenimu tokiu būdu, jog, siekiant ją apsaugoti nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, tokia informacija turi būti siunčiama tik registruota pašto siunta.

4. Apelianto 2012 m. lapkričio 12 d. skunde Inspekcijai nurodytuose dokumentuose, kuriuos VGTPT išsiuntė jam neregistruota pašto siunta, buvo nurodyta tik tokia informacija, kuri yra būtina siekiant nustatyti asmeniui skiriamos antrinės teisinės pagalbos pobūdį, bet neidentifikuojant konkrečios jo materialinės padėties, taip pat buvo nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie jam teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Apeliantui VGTPT išsiųstuose dokumentuose taip pat buvo nurodyta gimimo data, tačiau ADTAĮ gimimo datos nepriskiria prie ypatingų asmens duomenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį laikytini privačia informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 147), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu VGTPT palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai, siunčiant pareiškėjui laiškus, su jame esančiais pareiškėjo asmens duomenimis, paprasta, o ne registruota pašto siunta, nepažeidė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia svarbu nustatyti, ar trečiojo suinteresuoto asmens, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, sprendimai ir kiti raštai, kuriuose, be kitos informacijos, buvo nurodyti ir pareiškėjo asmens duomenys, pareiškėjui privalėjo būti siunčiami registruota pašto siunta.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su asmens duomenų apsauga (asmens duomenų tvarkymu), reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas šiuo atveju netaikytinas, kadangi šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus, teikiant informaciją asmenims (1 str. 1 d.); jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Tokiu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, turi pateikti prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti (12 str. 1 d.).

Vadinasi, pagal minėtą įstatymą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pareiškėjui atitinkama forma ir būdu teikia tik informaciją, kuria disponuoja, t. y. bet kokias žinias, tačiau tai netapatintina su viešojo administravimo subjektų atliekamu administraciniu reglamentavimu, kurio metu priimami administraciniai aktai (sprendimai), kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 str. 11 d., 5 str. 1 p., 6 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo, atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjo prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat kitus raštus ir juos siuntė pareiškėjui, Teisės gauti informaciją iš valybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ginčo teisiniams santykiams netaikytinas.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, įgyvendinančios Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog nors asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal minėtas taisykles, tačiau šių taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai (VAĮ 14 str. 1 ir 2 d.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų apsaugą (asmens duomenų tvarkymą) šiuo atveju reglamentuoja specialus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, atitinkamos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu (tokių duomenų teikimu), nagrinėjamam ginčui netaikytinos.

Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Tokių duomenų tvarkymas gali pasireikšti bet kuriuo su asmens duomenimis atliekamu veiksmu: rinkimu, užrašymu, kaupimu, saugojimu, klasifikavimu, grupavimu, jungimu, keitimu (papildymu ar taisymu), teikimu, paskelbimu, naudojimu, loginėmis ir (arba) aritmetinėmis operacijomis, paieška, skleidimu, naikinimu ar kitokiu veiksmu arba veiksmų rinkiniu (ADTAĮ 2 str. 4 d.).

Siekdamas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, tvarkant asmens duomenis, šis įstatymas numato reikalavimus duomenų saugumui. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Tokios priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.) (ADTAĮ 30 str. 1 d.).

Šiuo atveju Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 0-3(1.4)-3 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisykles, kurių 19 punktas, kaip ir ADTAĮ 30 straipsnio 7 dalis, numato, kad duomenų subjektams pašto siunta siunčiami Kauno VGTPT rašytiniai sprendimai, raštai ar informacinio pobūdžio pranešimai, kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų asmens duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, duomenimis apie asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, tam tikros duomenų subjektų teisės, pareigos ar prievolės, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu, ant kurio gali būti tik pašto paslaugoms būtina informacija, ir tokių pranešimų turinys gali būti matomas tik duomenų subjektui, kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą.

Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai nereikalauja, kad VGTPT rašytiniai sprendimai, raštai ar informacinio pobūdžio pranešimai, kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų bet kokie asmens duomenys, taip pat tam tikros duomenų subjektų teisės, pareigos ar prievolės, būtų siunčiami tik registruota pašto siunta. Pakanka, kad tokie sprendimai, raštai, pranešimai būtų siunčiami uždaru pavidalu ir tokių pranešimų turinys būtų matomas tik duomenų subjektui, kuriam adresuojamas pranešimas, ar jo sutikimu trečiajam asmeniui, atidarius ar išpakavus pateiktą pranešimą. Todėl ginčo atveju Kauno VGTPT, siųsdama pareiškėjui sprendimus pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminą, palikti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu, atsisakyti pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, raštus (lydraščius), kuriais persiųsti pareiškėjo raštai bei skundai advokatui V. Kaminskui, prašant pateikti dėl to paaiškinimus, paprasta pašto siunta (voke), t. y. uždaru pavidalu (b. l. 52-67, 72-79), elgėsi teisėtai ir pagrįstai, remdamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 3R-407(2.13.1), vadovaudamasi ADTAĮ 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 30 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl minėtų Kauno VGTPT veiksmų, siunčiant pareiškėjui laiškus, šio skundžiamo Sprendimo Nr. 3R-407(2.13.1) naikinti nėra pagrindo, kadangi jis iš esmės teisingas. Pirmosios instancijos teismui padarius tokią pat išvadą, jo sprendimas taip pat laikytinas teisingu. Tačiau pabrėžtina, kad dėl ginčo teisiniams santykiams netaikytino teisinio reguliavimo, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo trečiojo suinteresuoto asmens, Kauno VGTPT, veiksmus ir sprendimus (jų turinį sudarančius duomenis), remdamiesi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis. Vis dėlto, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvai nepaneigia iš esmės teisingų sprendimų, todėl jų naikinti tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei padaryta išvada, kad nustačius, jog atsakovo Sprendimas Nr. 3R-407(2.13.1) iš esmės yra teisingas, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Remdamasi minėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas