A-492-2794-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2794/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05515-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b. l. 61-67) pareiškėjos skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b. l. 104-111) pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą atmetė.

II. Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 127-128), prašydamas priteisti iš pareiškėjos 4 132,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato.

Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.).

Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme.

Tuo tikslu Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas patyrė 4 132,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas (b. l. 127-131). Vertinant atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas turi teisės departamentą, kuriam vadovauja vadovė ir jos pavaduotoja, ir kuriame veikia teisės taikymo skyrius su jame dirbančiais keturias darbuotojais. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje keliama problematika nėra nauja. Pats atsakovas atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose buvo suformuota ir viešai prieinama (b. l. 95, 98-99). Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo atstovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, taigi byla nebuvo sudėtinga. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo atstovo vidaus administravimo struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jam pasitelkti advokatus atstovauti teisme, todėl Tarnybos prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 133 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė