AS-662-822-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-822/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00206-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo

A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. V. J., R. B., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, V. B., J. B., A. M. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-P-28r-437, kuriuo atsisakyta organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą arba koregavimą, ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau

– ir atsakovas) atsiliepime į skundą nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai atitinka galiojančio Palangos miesto bendrojo plano sprendinius. Atsisakytina organizuoti Palangos CDDP keitimą siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašė skundą atmesti. 2014 m. gegužės 21 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo atsisakoma nuo skundo, nes atsakovas geranoriškai įvykdė pareiškėjo reikalavimus, ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 310 Lt). Atsakovas sutiko, kad byla būtų nutraukta, tačiau prieštaravo bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, tačiau nesutiko, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju. Laikė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti netenkintas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės

30 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą nutraukė, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 100 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui. Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatė, kad atsakovas 2014 m. gegužės 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog iš naujo išnagrinėjo 2014 m. sausio 21 d. pareiškėjo prašymą ir neprieštarauja detaliojo plano keitimui, kiek tai susiję su sklypo būdo keitimu. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta. Pareiškėjui išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės (ABTĮ 102 str. 3 d.). Pareiškėjo atsisakymas nuo paduoto skundo priimtas ir administracinė byla nutraukta. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė ABTĮ 44 straipsnio

3 dalį, 45 straipsnį, įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-621/2008, 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-519/2009 ir kt.). Iš priedų prie pareiškimo dėl atsisakymo nuo skundo matyti, kad atsakovas iš dalies patenkino pareiškėjo reikalavimus, 2014 m. gegužės 9 d. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir nutarė neprieštarauti detaliojo plano keitimui, kiek tai susiję su sklypo būdo keitimu, tačiau 2014 m. vasario 7 d. sprendimo pagrįstumo nenagrinėjo ir šio sprendimo nepanaikino ir nepakeitė.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas laikė, kad galimas tik iš dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimas, jei jis pagrįstas įrodymais. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinio dokumento – skundo – paruošimą ir žyminį mokestį. Pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį kreipdamasis su skundu į teismą, todėl šios išlaidos priteistos pareiškėjui. Išlaidos už skundo teismui surašymą gali būti priteisiamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar šios išlaidos buvo realios ir pagrįstos. Pagal pareiškėjo atstovo pateiktus dokumentus matyti, kad už šį procesinį dokumentą tik 2014 m. gegužės 21 d. išrašyta sąskaita faktūra 1 210 Lt, tačiau ši suma neapmokėta. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentą, pagrindžiantį tam tikrą sumą ir (ar) suteiktą paslaugą, būtina įrodyti, kad už ją buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, 2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija vertino, jog pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas 1 210 Lt už skundo surašymą nėra pagrįstas. Teismas laikė, kad pareiškėjo reikalavimai geruoju patenkinti tik iš dalies, todėl jis turi teisę į dalį turėtų pagrįstų įrodymais bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš atsakovo priteista 100 Lt žyminio mokesčio pareiškėjui, nes nepaisant, kiek keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, todėl netenkintas.

II.

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašo ją pakeisti – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 310 Lt) tenkinti visiškai. Atskirajame skunde išdėsto, jog teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas ir tikslas buvo, kad atsakovas iš naujo išnagrinėtų pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros, ką atsakovas geranoriškai ir padarė, t. y. sutiko dėl šio detaliojo plano keitimo, o tai reiškia, kad atsakovas geranoriškai išsprendė ginčą, taip pat pripažino, kad jis buvo neteisus.

Reikalavimas panaikinti atsakovo priimtą 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-P-28r-437 neteko prasmės, nes šis reikalavimas buvo išvestinis iš siekio, kad atsakovas būtų įpareigotas dar kartą išnagrinėti prašymą dėl detaliojo plano korektūros. Jei atsakovas geranoriškai patenkino esminį reikalavimą ir panaikino aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas, tai tolimesnis bylinėjimosi procesas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo būtų beprasmis, nes tai būtų ginčas dėl formalumų, pareiškėjui nesukeliančių jokių teisinių pasekmių.

Taigi teismas šią situaciją turėjo vertinti taip, kad atsakovas, geranoriškai pašalindamas kliūtis, dėl kurių kilo ginčas, ir įvykdęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, kartu įvykdė ir išvestinį reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, todėl teismas turėjo traktuoti, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju ir visiškai, pripažindamas savo akto (sprendimo) neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu būdu esminis pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o tai reiškia, kad ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atlyginamos visiškai.

Paaiškina, kad pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nespėjo apmokėti 2014 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00193, tačiau pareiškėjas šią pareigą įvykdė 2014 m. birželio 4 d. ir tai matyti iš pridedamo Kasos pajamų orderio Nr. 00382. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėsto, jog byloje yra įrodymai, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, tai buvo pareiškėjo realios, pagrįstos išlaidos, tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu.

Kitų realiai turėtų pagrįstų, tiesiogiai su nagrinėjama bylą susijusių išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas neįrodė, t. y. neįrodė, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apmokėjo pareiškėjo atstovo išrašytą sąskaitą faktūrą 1 210 Lt sumai už skundo surašymą, todėl ir reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog neprieštarauja pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytiems prašymams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: III.

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-P-28r-437, kuriuo atsisakyta organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą arba koregavimą, ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė skundo, kadangi atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog iš naujo išnagrinėjo 2014 m. sausio 21 d. pareiškėjo prašymą ir neprieštarauja detaliojo plano keitimui, kiek tai susiję su sklypo būdo keitimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatavo, jog tik dalį pareiškėjo reikalavimų atsakovas patenkino geruoju –2014 m. gegužės 9 d. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir nutarė neprieštarauti detaliojo plano keitimui, kiek tai susiję su sklypo būdo keitimu, tačiau atsakovo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo pagrįstumo nenagrinėjo, šio sprendimo nepanaikino ir nepakeitė.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo (teisė reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas) išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-151/2012). Šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą.

Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis.

Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369–374 p., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę tik į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas, priimdamas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir neprieštarauja detaliojo plano keitimui, kiek tai susiję su sklypo būdo keitimu, geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, t. y. de facto reikalavimą patenkino tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, o tai, jog atsakovas nepanaikino savo ankstesnio atsakymo į pareiškėjo 2014 m. sausio 21 d. prašymą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinus atsakovo atliktus veiksmus, kuriais jis patenkino pareiškėjo reikalavimą, neturi reikšmės. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 100 Lt išlaidų atlyginimą už sumokėtą žyminį mokestį, tačiau išlaidų už skundo surašymą nepriteisė, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis dėl skundo surašymo patyrė realias išlaidas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Pasitaiko atvejų, kai dėl patirtų proceso metu išlaidų sąskaitos išrašomos ir už tam tikras paslaugas apmokama jau po teismo sprendimo priėmimo, tačiau tai teisės į bylinėjimosi išlaidas nepaneigia ir nereiškia, kad išlaidos nebuvo realios (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-672/2011).

Pareiškėjo pateikta 2014 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00193 patvirtina, jog pareiškėjas už skundo teismui surašymą UAB „Almontus“ (sąskaitą išrašė direktorius V. P.) turėjo sumokėti 1 210 Lt (b. l. 94), skundas pirmosios instancijos teismui buvo parengtas būtent V. P. (b. l. 5-10). Byloje esantis 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimas patvirtina V. P. atstovavimą (b. l. 12-13). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2014 m. birželio

4 d. kasos pajamų orderį Nr. 00382, kuris patvirtina, jog A.

P. už skundo teismui surašymą V. P. sumokėjo 1 210 Lt (b. l. 107). Nors sprendžiant pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas 2014 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00193 (1 210 Lt) iš tiesų nebuvo apmokėjęs, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujai pateiktą pareiškėjo įrodymą, patvirtinantį jo išlaidas, sprendžia, jog pareiškėjas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įrodė, kad už skundo parengimą pirmosios instancijos teismui patyrė realių išlaidų.

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimalią mėnesinę algą – 1 000 Lt (teisinės paslaugos nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškėjui teiktos po 2013 m. sausio 1 d. (pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2014 m. vasario 28 d.)). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, priteistina už skundo pirmosios instancijos teismui surašymą, yra 3 000 Lt (3 x

1 000 Lt). Kiekvienoje byloje atstovų suteiktos teisinės paslaugos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose yra atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-631/2011). Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog byla nelaikytina itin sudėtinga, joje spręsti klausimai nėra nauji, specialios kompleksinės žinios, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės išmanymas, byloje rengiant skundą nebuvo reikalingos, o pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius koeficientus priteisiamos išlaidos bylose, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, t. y. pasižymi teisinių problemų kompleksiškumu, yra didelės apimties ir pan. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti suma (1

210 Lt) nelaikytina neprotingai didele ar nepagrįsta, ji neviršija pagal Rekomendacijas nurodomos maksimaliai priteistinos sumos už skundo parengimą (Rekomendacijų 2 p., 8.2 p.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina visiškai, taigi iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui priteistina 1 310 Lt (1 210 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui A. P. priteistas

100 Lt (vienas šimtas litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, pakeisti ir pareiškėjo A. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, pareiškėjui A. P. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 310 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai dešimt litų) teismo išlaidų atlyginimo, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius