A-756-441-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P., D. P., V. G. (V. G.), N. K., A. P., M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Auditoriai ir konsultantai“, R. K., V. M. (V. M.), A. T., V. T., I. M. (I. M.), B. B. L., I. K., R. K. dėl įsakymų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedA-756-441-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–6), kurį patikslino (b. l. 47–51), prašydami: panaikinti 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1403, 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1019-(1.3), 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1858.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A756-441/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00243-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P., D. P., V. G. (V. G.), N. K., A. P., M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Auditoriai ir konsultantai“, R. K., V. M. (V. M.), A. T., V. T., I. M. (I. M.), B. B. L., I. K., R. K. dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–6), kurį patikslino (b. l. 47–51), prašydami: panaikinti 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1403, 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1019-(1.3), 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1858.
Paaiškino, kad 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1403 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas bei nustatyti naudojimosi duomenys, o 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1019-(1.3) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-1858 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas bei nustatyti naudojimosi duomenys.
Minėti įsakymai yra neteisėti, nes jais neteisingai nustatyta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, riba. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 37 straipsnio 6 dalį žemės sklypų formavimo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalinti, atidalinti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, taip pat formuojant žemės sklypus valstybinėje žemėje.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas; 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962 redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 22 d.) 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą detalieji planai rengiami kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Formuojant žemės sklypus prie daugiabučių namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėjo būti rengiami detalieji planai, tačiau jie nebuvo rengiami. Pareiškėjai nebuvo supažindinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, nebuvo organizuojamas viešas jo svarstymas, todėl jie negalėjo pateikti alternatyvių savo pasiūlymų dėl žemės sklypų formavo.
Be to, pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 29.9 punktą kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, darbus atliekantis asmuo akte turi nurodyti atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašyti. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka. Pareiškėjai nepasirašė žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo akto bei plano, jokia ginčo nagrinėjimo procedūra nebuvo pradėta, o buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, nors ginčą dėl minėtų žemės sklypų turėjo spręsti teismas.
Ginčijamais įsakymais žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, riba buvo nustatyta per įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kiemo vidurį. Šiuos du sklypus skiria tvora, tačiau sklypų ribos buvo nustatytos ne pagal tvorą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo žemės sklypo formavimu ar žemės ploto padidinimu laisvojoje valstybinėje žemėje, tačiau iš inventorinės bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plotas buvo 1 049 kv.m, o naujai korporacijos „Matininkai“ parengtame plane nustatytas 1 143 kv.m žemės sklypo plotas, tai yra padidintas beveik 1 aru.
Be to, inventorinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės sklypų ribos ilgis buvo 35,58 m, o korporacijos „Matininkai“ parengtame plane šis ilgis sumažėjo iki 35,15 m, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pietinė riba pailgėjo nuo 32,16 m iki 32,33 m. Pareiškėjų manymu, terminą skundui paduoti jie praleido dėl svarbių priežasčių, nes nebuvo informuoti apie ginčijamų įsakymų priėmimą. Atliekant matavimus, nebuvo kalami riboženkliai, todėl jie apie atliekamus matavimus nežinojo.
Pažeistų teisių gynimo ėmėsi J. P. sužinojus apie atliktus kadastrinius matavimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. P. ir atstovas patikslino, kad apie atliktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinius matavimus sužinojo tik 2009 m. pabaigoje, kai buvo pradėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastriniai matavimai. Galutinai apie visas aplinkybes sužinojo tik po to, kai 2012 m. kreipėsi į advokatą. Pareiškėja J. P. teigė, kad susirašinėjimą su įvairiomis institucijomis vykdė, turėdama žodinį kitų namo gyventojų pritarimą. Pareiškėjų atstovas patikslino, kad susirašinėjimas dėl neteisingai nustatytos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos vyko tik su pareiškėja J. P., kiti pareiškėjai apie nurodytas aplinkybes sužinojo tik 2012 m. birželio 12 d., pasirašius atstovavimo sutartį.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 71–75) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.
Teigė, kad su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka, nes žemės sklypų ribos buvo nustatytos gerokai anksčiau, nei buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastriniai matavimai, t. y. žemės sklypų ribos, sklypų raudonosios linijos buvo nustatytos ir suderintos su atitinkamomis institucijomis 1995 m. balandžio mėnesį. Dokumentu, patvirtinančiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ribas yra ir Klaipėdos miesto mero 1999 m. rugpjūčio 31 d. potvarkis Nr. 731, kurio priede Nr. 1 nurodyta apie patvirtinto žemės sklypo ribas ir dydį (0,1239 ha).
Minėti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėjo nustatytas ribas, kurios visiškai nesiskyrė nuo 2007 m. atliktų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinių matavimų. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastriniai matavimai buvo atlikti (UAB „Eurometras“), tačiau (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo gyventojai atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tuo išreikšdami nesutikimą su nustatytomis žemės sklypo ribomis.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko pagal teisės aktus jiems priskirtus veiksmus. 2008 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr. 4-7747-(1.3), kuriuo buvo nustatytos parduodamo valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalys, atsižvelgiant į piliečiams priklausančias gyvenamojo namo ar kito pastato dalis, 2008 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. Rl-910-(1.6) pateikė gyventojų prašymus ir kitus dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri pavedė atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinius matavimus konkursą laimėjusiai įmonei.
Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1858, kuriuo patvirtino valstybinės žemės sklypo planą, nurodė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duomenys buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1403 pagal tuo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas.
Minėtų taisyklių 15 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Žemės sklypų planuose nurodytos ribos atitiko statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, inventorinių bylų planuose fiksuotas ribas, kurios, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, niekada nebuvo keičiamos.
Iš Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimo su pareiškėja J. P. matyti, kad pareiškėjams apie priimtus teisės aktus buvo žinoma dar 2009 m., tačiau jie jų neginčijo, todėl pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio apskundimo terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 96–98) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.
Nurodė, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribos buvo nustatytos vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (aktuali redakcija nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d.). Teritorijos, kurioje yra minėti žemės sklypai, detalusis planas nėra parengtas. Žemės sklypų planai parengti pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus. Žemės sklypų planuose nurodytos ribos atitinka statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, inventorinių bylų planuose fiksuotas ribas, kurios niekada nebuvo keičiamos.
Žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (aktuali redakcija 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.), pagal kurių 32.1.1 punktą nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. 2007 m. atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinius matavimus, gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas buvo (ir yra iki šiol) Lietuvos Respublika, kurios patikėtiniu kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo apskrities viršininkas, todėl žemės sklype esančio statinio patalpų savininkai nebuvo kviesti pasirašyti žemės sklypų parodymo-paženklinimo akto.
Ginčijami įsakymai neprieštaravo įsakymų priėmimo metu galiojusių teisės aktų normoms nei savo turiniu, nei pagal priėmimo procedūra. Pareiškėjų reikalavimai dėl įsakymų panaikinimo negali būti tenkinami ir dėl to, kad jais nėra pažeidžiamos ar kitaip įtakojamos pareiškėjų teisės. Pareiškėjų teisės galėtų būti pažeistos, jei dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, perleidimo privačion nuosavybėn būtų priimti valstybinės žemės patikėtinio Klaipėdos apskrities viršininko (iki 2010 m. liepos 1 d.) arba Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo (nuo 2010 m. liepos 1 d.) sprendimai.
Kadangi tokie sprendimai dėl įsakymo įgyvendinimo nebuvo priimti, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ nebegali būti įgyvendinamas, todėl nesukuria teisinių pasekmių. Pasikeitus teisiniam valstybinės žemės pardavimo reglamentavimui, pagal nurodytą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą negalima atlikti tolimesnių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo pardavimu.
Be to, teisinio stabilumo ir teisinės valstybės elementas yra kreipimosi į teismą senaties terminai. Šie įsakymai buvo viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir apie juos atidžiam rūpestingam asmeniui turėjo būti žinoma. Pareiškėjai J. P. apie 2007 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. AD 1-1403 žinoma nuo 2009 m. gruodžio 21 d.
Teisminio nagrinėjimo metu tretysis suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu (b. l. 163–169) administracinę bylą dalyje dėl 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1403 ir 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1858 panaikinimo nutraukė; kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kuriais buvo patvirtinti gretimų žemės sklypų planai bei jų naudojimo duomenys, motyvuodami tuo, kad šiais įsakymais patvirtinti žemės sklypų planai buvo patvirtinti pažeidžiant teritorijų planavimo procedūras, t. y. kad žemės sklypai suformuoti neparengus detaliųjų planų, pareiškėjai su formuojamo žemės sklypo planu nebuvo supažindinti, taip pat, kad žemės sklypo planas patvirtintas, nepaisant pareiškėjų nesutikimo su sklypo ribomis, nepradėjus ginčo procedūros.
Nustatyta, kad 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1403 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ (b. l. 100, 101) buvo patvirtintas parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planas ir žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių: 0,0878 ha sklypo dalies – 1 141,84 Lt; 0,014 ha sklypo dalies – 2 716,00 Lt; 0,0125 ha sklypo dalies – 727,50 Lt . 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo“ (b. l. 102, 103) buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planas. 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 4-1019-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įregistravimo, dalių nustatymo ir pardavimo“ Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotas teikti duomenis valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui apie valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, šio žemės sklypo įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko vardu ir nustatytos 0,1143 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, parduodamos žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į piliečiams priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį (prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 41/2012, b. l. 53). 2008 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7747-(1.3) (b. l. 88) buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, parduodamos žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į piliečiams priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Nors pareiškėjai teigia, jog apie skundu ginčijamus ne jų atžvilgiu priimtus administracinius aktus sužinojo tik po šios administracinės bylos iškėlimo, o skundu ginčijamas 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo“ jiems nebuvo įteiktas, iš 2009 m. kovo 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 35 (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinių matavimų byla, b. l.
5) turinio matyti, jog 2009 m. kovo 13 d. UAB „Eurometras“ atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribų paženklinimo darbus, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojams tapo žinoma apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribas. Tokią aplinkybę patvirtina ir prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byloje Nr. 41/2012 esantis pareiškėjos J. P. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojų pažeistų teisių atliekant (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinius matavimus, gynimo, kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojai apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribas sužinojo 2009 m. kovo 13 d.
UAB „Eurometras“ atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribų paženklinimo darbus (b. l. 1–4). Nors skunde teismui (b. l. 25, 26) teigiama, jog pareiškėjai V. G., N. K., A. P. ir M. P. nebuvo suteikę įgaliojimo pareiškėjai J. P. veikti jų vardu, teismo posėdžio metu pareiškėja J. P. patvirtino, kad ji veikė, turėdama žodinį kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčių sutikimą ir jų naudai. Teismo vertinimu, šios administracinės bylos iškėlimas taip pat patvirtina pareiškėjos J.
P. veikimo visų bendraturčių vardu faktą. Be to, byloje esantys įrodymai (b. l. 106, 107) patvirtina, jog tiek apie 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1403 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“, tiek apie 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo“ buvo paskelbta dienraštyje „Klaipėda“, todėl akivaizdu, jog kreipimosi į teismą terminas yra praleistas.
Svarbiomis priežastimis termino atnaujinimui gali būti laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog termino kreiptis į teismą praleidimą iš esmės nulėmė ne anksčiau nurodytos aplinkybės, o pačių pareiškėjų netinkamai pasirinktas elgesio ginant galimai pažeistas subjektines teises modelis, juolab, kad yra nustatyta, jog jau nuo 2012 m. kovo 23 d. pareiškėja J. P. naudojosi kvalifikuota teisine pagalba (prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 41/2012, b. l. 176, 177). Tai yra subjektyvi termino praleidimo priežastis. Kadangi objektyvių, pateisinančių praleistą terminą, aplinkybių nenustatyta, prašymas terminą atnaujinti netenkintinas.
Paaiškėjus aplinkybei, jog skundas dalyje dėl 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1403 ir 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1858 panaikinimo buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus ir prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintas, administracinė byla dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Reikalavimas dėl 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymo Nr. 4-1019-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įregistravimo, dalių nustatymo ir pardavimo“ panaikinimo laikytinas išvestiniu, nes jo išsprendimas besąlygiškai susijęs su 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1403 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ ir 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo“ teisėtumu. Administracinę bylą nutraukus pagrindinių reikalavimų atžvilgiu, išvestinis reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
III. Pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. apeliaciniu skundu (b. l. 171–175) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują – jų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.
Papildomai nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžią. Šioje byloje yra 6 pareiškėjai, taigi teismas turėjo nustatyti, kada kiekvienas iš pareiškėjų sužinojo apie ginčijamus aktus. Jei bent vienas iš jų nepraleido termino skundui paduoti, teismas privalėjo ginti šio asmens teises t. y. bylą išnagrinėti iš esmės, o ne ją nutraukti. Teismo argumentas, kad pareiškėja J. P. veikė turėdama kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda bendraturčių sutikimą, todėl apie skundžiamus aktus sužinojus J. P., apie juos žinojo ir kiti pareiškėjai, yra nepagrįstas. Kiti pareiškėjai J. P. nebuvo išdavę jokių įgaliojimų veikti jų vardu, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. kitiems pareiškėjams nurodė esminius ginčijamų aktų turinį sudarančius elementus. 2009 m. kovo 13 d. UAB „Eurometas“ atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ribų paženklinimo darbus iš pareiškėjų dalyvavo tik J. P. ir V. G., tačiau jiems nebuvo žinomi matavimų rezultatai. Teismas nurodė, kad J. P. teisine pagalba naudojosi jau nuo 2012 m. kovo 23 d., tačiau teisine pagalba naudojosi tik J. P., o visi kiti pareiškėjai atstovavimo sutartį sudarė tik 2012 m. birželio 12 d. Vertinant galimybes kitiems pareiškėjams sužinoti apie skundžiamus aktus, būtina pažymėti, kad nebuvo įkaltas joks riboženklis, kuris įvažiavimą į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiemą būtų padalinęs į dvi dalis. Be to, iki šiol (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus skiria tvora, kuri nors ir nėra įteisinta, tačiau yra pastatyta ties įvažiavimo kelio riba, o ne per jo vidurį, taigi kiti pareiškėjai negalėjo žinoti, kad jų teisės yra pažeistos, nes faktiškai niekas be jų nesinaudojo ir nesinaudoja įvažiavimo keliu.
Atsakovai patvirtino, kad žemės sklypai buvo suformuoti be detaliųjų planų ir tai leido Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių” 12.4 punktas, pagal kurį norint pirkti namų valdos žemės sklypą reikia pateikti naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Su tokiu teiginiu sutikti negalima, nes žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda neturėjo kadastro duomenų bylos, šias bylas turėjo tik statiniai, esantys ant šio žemės sklypo, taigi žemės sklypo planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu. Priešingai aiškinant šį Vyriausybės nutarimą, t. y. kad žemės sklypų planai prie gyvenamųjų namų gali būti rengiami be detaliųjų planų, reikštų, kad jis prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 22 d.) 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui, Žemės įstatymo 37 straipsnio 6 daliai ir 40 straipsnio 3 daliai, o tokiu atveju pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį teismas privalėtų kreiptis į Konstitucinį Tesimą dėl minėto Vyriausybės akto atitikimo Teritorijų planavimo įstatymui ir Žemės įstatymui.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 181–185) prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nelaikytini svarbiais. Be to, pasak atsakovo, apeliantų teiginys, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėjo būti suformuoti pagal parengtą detalųjį planą, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktui (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.), Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 ir 2.15 punktams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 188–189) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir papildomai pažymi, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra valstybinėje žemėje, kurios savininkė yra Lietuvos Respublika, o ne pareiškėjai, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, dėl ko apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, susiję su žemės sklypo savininkų teisėmis, yra neteisingi, t. y. pareiškėjai yra tik patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkai. Pareiškėjai praleido terminą ginčyti 2007 m. birželio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. aktus, nes kaip sąžiningi ir rūpestingi asmenys nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis. Be to, pareiškėjų skundžiamų teisės aktų pagrindu buvo įregistruotas valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei sudaryti sandoriai dėl šio žemės sklypo dalių, todėl pareiškėjai skundžia tik tarpinius administracinės procedūros sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P. ir M. P. 2012 m. birželio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1403, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 4-1019-(1.3) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. AD1-1858. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. AD1-1403 ir 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. AD1-1858 panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu (paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą); kitoje dalyje skundą atmetė.
Bendrąjį skundo teismui padavimo terminą numato ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami įsakymai pareiškėjams siųsti nebuvo, nes jie priimti ne skundą padavusių asmenų atžvilgiu. Todėl, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, jog pareiškėjams (namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyventojams) apie skundžiamus įsakymus, kuriais buvo patvirtinti parduodamų valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planai, tapo žinoma dar 2009 m. kovo 13 d., kai UAB „Eurometras“ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribų paženklinimo darbus. Tai, kad pareiškėjai dar 2009 m. sužinojo apie ginčo sklypų ribas (o būtent dėl to ginčas šioje byloje ir kilo), patvirtina ir pareiškėjai J. P. adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus 2009 m. kovo 31 d. raštas Nr. (12.15.)-Ž2-21 (b. l. 93), kuriuo Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja pareiškėjai paaiškino, kad negali sustabdyti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų rengimą, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planai parengti ir patvirtinti 2007 metais ir žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. gruodžio 21 d. J. P. Klaipėdos apskrities viršininkui adresuotame prašyme (b. l. 94) nurodė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nesutinka su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribomis, todėl atsisakė pasirašyti ant žemės sklypų planų. Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R1-400-(1.7) (b. l. 90) pareiškėja J. P. buvo informuota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje kadastriniai matavimai bus atliekami atsižvelgiant į inventoriniame plane fiksuotas sklypo ribas, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planas jau yra parengtas (taip pat atsižvelgiant į inventoriniame plane fiksuotas sklypo ribas) ir kadastro duomenys patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1403; Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 4-1019-(1.3) šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. 2.1-20-(1.14) (b. l. 91) Klaipėdos apskrities viršininko administracija J. P. informavo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. AD1-1858 (plano kopija prie minėto rašto buvo pridėta). 2010 m. sausio 11 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-18 (b. l. 153) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija J. P. pateikė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planų kopijas.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d., prašydama panaikinti šioje administracinėje byloje ginčijamus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymus (Nr. AD1-1403 ir Nr. AD1-1858) pareiškėja J. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šio prašymo netenkino 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (31.11)-RS2-1015 (b. l. 149). Nors šio sprendimo apskundimo tvarka jame buvo nurodyta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja J. P. (ar kiti šioje byloje pareiškėjais esantys asmenys) šį sprendimą būtų apskundę.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. P. patvirtino, jog šiame susirašinėjime su viešojo administravimo institucijomis, ji žodiniu susitarimu atstovavo kitus namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus. Ši aplinkybė, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (b. l. 154, Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla, b. l. 1, 5–6), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama konstatuoti, kad ir kiti šioje byloje pareiškėjais esantys asmenys sužinojo apie ginčijamus aktus vėliausiai 2010 m. sausio 11 d. (kai pareiškėja gavo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planų kopijas). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (b. l. 106, 107) patvirtina, jog tiek apie 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1403 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“, tiek apie 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. AD1-1858 „Dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo“ buvo paskelbta dienraštyje „Klaipėda“ (atitinkamai 2007 m. birželio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d.), todėl konstatuojama, jog kreipimosi į teismą terminas yra praleistas.
Vadinasi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą su prašymu panaikinti minėtus įsakymus.
Spręsdamas klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo pripažintinos subjektyviomis (nepakankamas rūpestingumas ir pareiškėjų pasirinktas elgesio variantas) ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo reikalavimų dėl įsakymų panaikinimo padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybes bei laikėsi administracinių teismų praktikos, suformuotos nagrinėjamai situacijai aktualiose bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė
Anatolijus