A-1036-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1036-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00737-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) 2014 m. birželio 10 d. reikalavimą Nr. RK1-17 (toliau – ir Reikalavimas), o teismui netenkinus šio prašymo, įpareigoti atsakovą pakeisti Reikalavimo turinį, suformuluojant jį taip: reikalauju per 9 mėnesių laikotarpį nuo reikalavimo įsiteisėjimo dienos pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Pastatas), atrestauruoti ir atstatyti šiaurinio fasado duris; ant pietinio fasado pirmojo aukšto šešių langų pritvirtinti metalo kampainius langų kampuose, įpareigojant šiuos darbus finansuoti Kultūros paveldo departamentą.

Skunde (b. l. 2–3) pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu administraciniu aktu atsakovas pareikalavo Pastate iki 2014 m. rugsėjo 1 d. įstatyti buvusias restauruotas medines duris ir langus vietoje naujai įstatytųjų, arba jeigu senųjų durų ir langų restauruoti neįmanoma pagal suderintą projektinę dokumentaciją atkurti ir įstatyti analogiškus seniesiems medinius langus ir duris. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1884 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kultūros paveldo departamento pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsakovas negalėjo surašyti Reikalavimo tol, kol neįsiteisėjo pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2014 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. J. skirta 1 750 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, medines duris jis išėmė laikinai, norėdamas jas restauruoti ir atstatyti. Be to, istorinėmis vertybėmis buvo pripažinti stalių gaminiai, o ne konkrečiai langai ar durys, todėl restauruodamas senas duris supuvusiais rėmais ar pakeisdamas langus išpuvusiais rėmais į naujus analogiško suskirstymo, galiojančių teisės aktų jis nepažeidė. Reikalavimo turinys yra suformuotas neaiškiai ir dviprasmiškai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas įsigijo apleistą Pastatą, vakarinio fasado siena buvo peršlapusi ir aižėjanti, todėl buvo būtina atlikti remontą. Kadangi Kultūros paveldo departamentas reikalauja papildomai Pastatą remontuoti, atsakovas privalo šiuos darbus pats ir finansuoti.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 21–23) atsakovas paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius pareiškėjui pateiktame Reikalavime nurodė, kad patikrinęs kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi saugomoje kultūros vertybėje nustatė, jog savavališkai, be suderintos projektinės dokumentacijos, keturios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo metalinėmis durimis su rėmais, buvę mediniai profiliuotais rėmais langai pakeisti naujais kitokio tipo langais. Faktinės aplinkybės apie padarytus pažeidimus yra nustatytos ir užfiksuotos 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. balandžio 29 d. ir 2014 m. birželio 9 d. apžiūros aktuose, kuriuose įvardytos visos saugomos kultūros vertybės vertingosios savybės, nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 12 d. aktu Nr. KPD-RM-622. Minėtame akte yra aiškiai nurodyta, jog statinio vertingosiomis savybėmis yra pripažinta „stalių ir kiti gaminiai – mediniai reljefiniai langų rėmai (-; būklė gera; FF Nr. 4, 5, 13, 17, 19, 20; 2007 m.), P fasado V priestato, Š fasado medinės sprūdinės durys (-; būklė gera; FF Nr. 1-3, 5, 13, 16, 18, 26, 27; 2007 m.), todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad statinio langai ir durys nebuvo pripažinti saugomomis vertingomis savybėmis. Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius už nustatytus pažeidimus 2014 m. vasario 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATK1-1 ir 2014 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATK1-2, kuriuo pareiškėjui skirta administracinė nuobauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-90-659/2014, R. J. skirtą baudą sumažino iki 500 Lt. Pareiškėjo padarytų savavalinių tvarkybos darbų pasekmės po administracinės nuobaudos skyrimo nebuvo pašalintos, todėl jam surašytas Reikalavimas siekiant atstatyti kultūros vertybei padarytą žalą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 74–78).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2079/2012), nurodė, kad atsakovas, atlikęs net 3 Pastato būklės patikrinimus – 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. balandžio 29 d. bei 2014 m. birželio 9 d. – ir nustatęs, jog dalis ginčo pastato vertingųjų savybių pakeistos kitomis, pagrįstai vykdydamas kultūros paveldo objekto apsaugą pareikalavo iš pareiškėjo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančio pastato medines duris ir langus į status quo ante (ankstesnę padėtį), o jei to padaryti neįmanoma – pagal suderintą projektinę dokumentaciją atkurti ir įstatyti (analogiškus seniesiems) medinius langus ir duris.

Pareiškėjas to, kad darbus atliko be parengto ir suderinto paveldosaugos darbų projekto, neatestuotų asmenų (Kultūros paveldo departamento atestuotų specialistų, turinčių atitinkamą kvalifikacinę kategoriją), neginčija. Be to, įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi pripažinta, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 23 straipsnio 6 dalį, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 straipsnyje.

Teismas pabrėžė, kad administracinė atsakomybė yra skirta asmenį nubausti už padarytą pažeidimą, tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas priima siekdamas atkurti, jei tai įmanoma, sunaikintą kultūros vertybę, todėl R. J. argumentus, kad atsakovas negalėjo sudaryti skundžiamo administracinio akto iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo, laikė nepagrįstais. Nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo jam pateikto reikalavimo dviprasmiškumą ir neaiškumą, kadangi eiliniam piliečiui sunku suvokti kuo skiriasi profiliuoti reljefiniai langai nuo neprofiliuotų, tačiau būtent tam Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir nustatyti reikalavimai, kad kultūros paveldosaugos darbus atliktų atestuoti specialistai ir asmuo, neturintis specialių žinių (šiuo atveju pareiškėjas), nesunaikintų kultūros vertybe pripažintų objektų.

Saugotinų objektų turinys aiškiai apibrėžtas pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktame išraše iš tinklalapio http://kvr.kpd.lt/heritage/ , kur tarp vertingųjų namo savybių minimi stalių ir kiti gaminiai – mediniai reljefiniai langų rėmai (-;būklė gera; FF Nr. 4, 5, 13, 17, 19, 20; 2007 m.) bei P fasado V priestato, Š fasado medinės sprūdinės durys (-; būklė gera; FF Nr. 1-3, 5, 13, 16, 18, 26, 27; 2007 m.). Teismas atsižvelgė į R. J. siekį išsaugoti prastos būklės pastatą, tačiau įsigijęs valstybės saugomą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, jog kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai negali būti atliekami savavališkai, jų nesuderinus su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančia institucija.

Reikalavimas surašytas atsakovo kompetencijos ribose, jo forma atitinka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454 nustatytus reikalavimus, Reikalavimo turinys pagrįstas teisės aktų normomis, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą finansuoti Reikalavime nurodytus darbus, bet teismas nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus tais atvejais, kai juos priimti pagal įstatymą priskirta kompetentingoms institucijoms ir negali spręsti viešojo administravimo institucijai priskirtų finansinių klausimų, todėl ši R. J. skundo dalis taip pat netenkinta. Be to, Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisę gauti finansinę paramą kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, prieš atlikdamas savavališkus tvarkybos darbus, dėl minėtos teisės įgyvendinimo būtų kreipęsis į atsakovą.

III. Pareiškėjas R. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (b. l. 81–82) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Reikalavimas negali būti vykdomas tol, kol neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl jo teisėtumo, tačiau jame nustatytas terminas iki 2014 m. rugsėjo 1 d. jau yra suėjęs, todėl teismas turėtų šį terminą pratęsti.

2. Reikalavimo turinys nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3. Pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė yra projektinės dokumentacijos nebuvimas, o ne namo vertingųjų savybių sunaikinimas, todėl atsakovas gali reikalauti tik suderinti dokumentaciją, o ne pakeisti langus analogiškus seniesiems, nes jie ir taip yra analogiški seniesiems, nebent tikslinga dar ant šešių langų pritvirtinti senuosius štampuoto metalo kampainius.

4. Byloje tikslinga papildomai apklausti Reikalavimą surašiusį pareigūną ir priklausomai nuo jo atsakymų paskirti ekspertizę, kurios tikslas nustatyti, ar senieji ir naujieji pastato langai yra profiliuotais rėmais, ar profilis skirtingas ar tas pats, ar senieji ir naujieji langai yra reljefiniais langų rėmais, ar ant visų langų buvo kampainiai, ar jie buvo kalto ar štampuoto metalo.

5. Nekilnojamojo kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualaus pirminio reglamento 1 punkte nurodoma, jog priežiūra – vykdyti pastato palaikomąjį remontą, o šiuo atveju ir buvo atliekamas palaikomasis remontas, nes Pastatas buvo avarinės būklės ir tai užfiksuota 2012 m. nuotraukose. Palaikomajam remontui atlikti darbų projektas nereikalingas. Be to, kaip nereikalingas projektas ir laikinai, durų restauravimo laikotarpiui, jas pakeisti kitomis durimis. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad patikrinimo akte Nr. AAKL-2 užfiksuoti ir kiti tariami pažeidimai (įstatyti du nauji stoglangiai, perstatyti akmeniniai išorės laiptai), tačiau šių pažeidimų nereikalaujama pašalinti, t. y. jie nėra pastato vertingoji savybė ir šiems darbams atlikti nereikalingas suderintas paveldosaugos darbų projektas.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 93).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šiuo atveju vyksta ginčas dėl Kultūros paveldo departamento pareiškėjui duoto valdingo patvarkymo iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimus Pastate, t. y. restauruoti ir įstatyti buvusias medines duris bei langus, kurie buvo savavališkai pakeisti, arba, jei tai neįmanoma, pagal suderintą projektinę dokumentaciją atkurti ir įstatyti analogiškus seniesiems medinius langus ir duris.

Nustatyta, kad Reikalavime minimos statybos veiklos atitiktis imperatyvioms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms buvo ištirta ir įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje spręstas R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2014 m. rugsėjo 19 d. įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta dalyvaujant tiems patiems asmenims, nustatytas faktines aplinkybes ir jų pateiktą kvalifikavimą, nepasisako dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų esmės, tikrindama tik teisinių priemonių, kurių atsakovas ėmėsi atsiradusioms žalingoms pasekmėms likviduoti, teisėtumą.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą, Kultūros paveldo departamentas teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Reikalavimas buvo surašytas neperžengiant Įstatymo 5 straipsnio 10 dalimi Kultūros paveldo departamentui suteiktos kompetencijos ribų ir siekiant ne bet kokių kitų, o būtent Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų tikslų įgyvendinimo, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip matyti, Reikalavimu pareiškėjui buvo skirtas 2,5 mėnesio terminas atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo padarymo. Atmesdama pareiškėjo teiginį, kad Reikalavimas negalėjo būti vykdomas tol, kol neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl jo teisėtumo, o šiuo metu jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nei 2014 m. liepos 2 d. kreipdamasis teisminės gynybos, nei kitose administracinės bylos proceso stadijose R. J. neprašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas taip pat nenumato, kad skundo padavimas teismui laikinai sustabdo Reikalavimo galiojimą.

Pažymėtina, jog apskųsto administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas teisme yra tikrinami vadovaujantis jo priėmimo metu buvusia situacija ir galiojusiais įstatymais, be to, teismai neatlieka viešojo administravimo subjektų įteiktų reikalavimų vykdymo kontrolės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A502-1356/2014). Kita vertus, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog R. J. būtų nubaustas už Reikalavimo neįvykdymą, o jo pateikti įrodymai, kad 2015 m. vasario 25 d. pietinio, šiaurinio ir vakarinio fasadų įėjimo durys buvo restauruotos ir grąžintos į pirminę vietą, dėl jau minėtų priežasčių irgi nereikšmingi.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas