AS-603-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-603-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. 2014 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, su skundu, kurį 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 138 (toliau – ir Sklypas Nr. 138), kurio plotas 37,58 ha, esančiu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Tarnybos Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138; 2) panaikinti Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 Dėl leidimo naudotis valstybine žeme, dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis sklypu Nr. 138; 3) įpareigoti Tarnybos Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir/ar 7 eilės pretendentui žemės reformos procese.

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti Tarnybos Švenčionių skyriui perleisti Sklypą Nr. 138, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjo prašymą ir uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos Švenčionių skyriui perleisti žemės sklypą Nr. 138, kurio plotas 37,58 ha, esantį (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pateiktus argumentus, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas uždrausti Tarnybai ir jos Švenčionių skyriui perleisti Sklypą Nr. 138 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad šios reikalavimo užtikrinimo priemonės nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas neatitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 eiliškumo grupės, nes valstybinės žemės ūkio paskirties 1967,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį patenka žemės sklypas Nr. 138, pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nuomojo pareiškėjo tėvas, o tai, kad pareiškėjas ginčo sklypą dirbo kartu su tėvu yra teisiškai nereikšminga. Be to, pareiškėjas neatitinka ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 eiliškumo grupės, nes pagal ją perduodami nuosavybės neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai juos naudojantiems asmenims. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą pirkti valstybinę žemę ir buvo įtrauktas į 12 eiliškumo grupę, o A. G. 2008 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl neatlygintinai nuosavybės teisių atkūrimo ir pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 eiliškumo grupę buvo įtrauktas į piliečių sąrašus gauti žemę neatlygintinai, konstatuotina, kad objektyviai neegzistuoja galimybė pareiškėjui įsigyti žemės sklypą Nr. 138, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra netikslingas. Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. pasikeitus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje proceso Nr. 2-45-3-00036-2012-8 pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir leidęs pareiškėjui laikinai naudotis žemės plotais, neuždraudė atkurti nuosavybės teisių kitiems asmenims.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad priėmus jam palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas bus negalimas, kadangi ginčo žemės sklypas bus parduotas A. G.. Tvirtina, kad atskirojo skundo argumentai yra reikšmingi ginčo nagrinėjimui iš esmės, o ne reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė su tuo, kad pardavus ginčo sklypą A. G. teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pobūdį, jų faktinį pagrindą, skundžiamų atsakovo sprendimų turinį, bylos faktines aplinkybes, tai, kad Tarnybos Švenčionių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-905 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ginčo sklypas Nr. 138 yra suprojektuotas A. G. grąžinti nuosavybės neatlygintinai, vertina, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimas galimai palankus pareiškėjui teismo sprendimas negalės būti realiai įvykdytas, kadangi sklypas Nr. 138 bus perduotas A. G..

Atskirajame skunde jokių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę paneigiančių argumentų nenurodoma. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas su ginčo sprendimu iš esmės susijusiomis aplinkybėmis, tačiau akcentuotina tai, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl atskirasis skundas dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymu susijusiomis aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė