AS-427-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-427-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00973-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui S. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 4–5), be kita ko, priteisti iš atsakovo S. Č. (toliau – ir atsakovas) 530 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 26–28) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 530 Lt (153 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu, 2014 m. gruodžio 31 d. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 36–39), kuriuo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo aspektu nurodė, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, tačiau jis viešo paskelbimo būdu nebuvo informuotas apie teismo sprendimo paskelbimą. Skundžiamą teismo sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 22 d., kai iš pareiškėjo elektroniniu paštu sužinojo apie teismo priimtą sprendimą ir nuvyko į teismą susipažinti su byla.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 43–44), atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir jo apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui šaukimas buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo nustatyta atsakovo darbovietė, jos adresas, kuris sutapo su atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas išnaudojo visas kitas šaukimo atsakovui įteikimo galimybes, todėl darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra įtvirtinto reikalavimo teismui viešo paskelbimo būdu informuoti bylos šalis apie sprendimo paskelbimo datą. Be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sužinojimo apie priimtą sprendimą iš pareiškėjo faktą bei datą. Nustačius, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, nesant ABTĮ įtvirtinto reikalavimo pranešti bylos šalims viešo paskelbimo būdu apie teismo sprendimo paskelbimą, vadovaujantis nuostata, jog bylos šalys turi domėtis bylos eiga, spręstina, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimas, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos svarbiomis termino paduoti apeliacinį skundą teismui praleidimo priežastimis. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo padavimo teismui terminas neatnaujintas (ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis).

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu jis susipažino tik 2014 m. gruodžio 22 d. ir apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė per protingą terminą. Apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, nes viešo paskelbimo būdu nebuvo informuotas apie teismo sprendimo paskelbimo vietą ir laiką, o būtent nuo šios dienos ir skaičiuojamas apeliacinio skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad terminas pateikti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo suėjo 2014 m. lapkričio 6 d. (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. gruodžio 31 d. (b. l. 36), t. y. praleidus nustatytą terminą daugiau kaip 1,5 mėnesio.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui šaukimą į teismo posėdį siuntė įvairiais jo žinomais adresais (b. l. 15–21), tačiau šaukimai grįždavo į teismą dėl to, jog atsakovas jų neatsiimdavo. Dėl šios priežasties teismas apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovą informavo paskelbdamas apie tai specialiame internetiniame puslapyje (b. l. 22). Į 2014 m. spalio 20 d. vykusį teismo posėdį bylos šalims neatvykus, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (b. l. 24), o priimtas teismo sprendimas paskelbtas 2014 m. spalio 23 d. (b. l. 25). Sekančią dieną teismo sprendimas buvo išsiųstas, be kita ko, ir atsakovui, tačiau siunta grįžo atsakovui neįteikta (b. l. 29–31).

Atsakovas pateiktame atskirajame skunde prieš tai nurodytų aplinkybių neginčija, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visus prieš tai nurodytus veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai, tačiau teismas viešo paskelbimo būdu privalėjo jam pranešti ir apie teismo posėdį, kuriame buvo paskelbtas teismo sprendimas, tačiau tai nebuvo padaryta (tuo tarpu nuo šios dienos yra skaičiuojamas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas).

ABTĮ 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad „Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. <...> Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama bylos šalims. <...>“

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 85 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos ir neinformavo atsakovo, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, tačiau kartu konstatuoja, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau teismo posėdyje, nenurodydamas jokių pateisinamų priežasčių, nedalyvavo ir bylos eiga nesidomėjo, jam siųsto teismo sprendimo neatsiėmė, nors šis sprendimas buvo siųstas tokiu adresu, kurį atsakovas nurodė ir teismui teikdamas apeliacinį skundą (b. l. 36). Taip pat atsakovas, grįsdamas savo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kada jis iš tikrųjų sužinojo apie priimtą teismo sprendimą, t. y., atsakovo teigimu, apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo gavęs iš pareiškėjo el. laišką, tačiau šio laiško teismui nepateikė. Iš to, kas išdėstyta prieš tai, ypač atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas daugiau kaip 1,5 mėnesio ir atsakovas nepateikė įrodymų, kada konkrečiai jis sužinojo apie priimtą teismo sprendimą, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, veikdamas pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau to nepadarė ne dėl objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo S. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys