A-662-1264-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1264/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01095-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d. Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto

Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas

L. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 028,32 Lt žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atsisakyta priimti teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 15–16). Nutartis įsiteisėjusi, nes pareiškėjas jos neskundė (reaguojant į teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, teismui pateikti tik pareiškėjo atstovavimą patvirtinantys įrodymai, b. l. 19–22). Pareiškėjas paaiškino, kad atlieka tarnybą Lukiškių TI-K. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnį, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, kuriomis pareigūnus nemokamai aprūpinti yra darbdavio pareiga. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotos tarnybinės uniformos (atskirų jos dalių) nustatyti dėvėjimo terminai pasibaigė, tačiau visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos. Pagal Statuto 18 straipsnį, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2,

4 punktus, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas neprašė piniginės kompensacijos, taip išreikšdamas savo valią gauti jam priklausančias tarnybinės uniformos dalis, tačiau atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė.

Lukiškių TI-K neįgyvendinus pareigos įstatymo nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė nepatogumų ir išlaidų: dėl dažno skalbimo, siuvimo, lopymo nešiojo nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, batelius, šaliką, pirštines ir pan.

Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog trūkstamos uniformos dalys bus netrukus išduotos. Dėl šių priežasčių patirtos turtinės žalos pareiškėjas negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau tvirtino, kad patirta turtinė žala negali būti mažesnė už turėjusią būti išmokėtą kompensaciją. Tokiais atvejais, kai turima tarnybinė uniforma, nors ir pasibaigus nustatytiems jos dėvėjimo terminams, tačiau pripažįstama tinkama toliau dėvėti, pareigūnams mokama 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių vertės dydžio kompensacija.

Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėjas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A556-580/2009, Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-2696/2012, aiškino, kad patirti nepatogumai ir neteisėtas atsakovo neveikimas turi būti pareiškėjui teisingai kompensuojamas, t. y. turi būti išmokėta kompensacijos dydžio suma žalai atlyginti. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 23–25) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovavosi Statuto 18 straipsniu, Tvarka ir paaiškino, kad pareiškėjas nustatyta tvarka į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis nesikreipė, todėl ginčo laikotarpiu minėtas klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis, o teisės aktai nenustato, kad kompensacija gali būti mokama įstaigos iniciatyva. Pareiškėjas tik 2012 m. kovo 15 d. prašyme prašė pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, išduoti uniformos dalis, o nesant galimybės tai padaryti, išmokėti kompensaciją, tačiau kompensaciją už tarnybinę uniformą pareigūnai gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Pareiškėjas 2012 m. sausio mėnesį gavo 1 porą batelių, 2012 m. kovo mėnesį – 1 vasarinę striukę ir 1 marškinius ilgomis rankovėmis, 2012 m. rugsėjo mėnesį – 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Iš naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų pareiškėjui 2013 m. balandžio mėnesį išduota 1 žieminė striukė, 1 kelnės, 1 vnt. antpečių kostiumui be pynutės, 1 žieminė kepurė, 1 golfas.

Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundą teismui pateikė 2013 m. balandžio 5 d., atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senatį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 028,32 Lt turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad žalos dydį pareiškėjas vertina piniginės kompensacijos, kuri pagal Tvarkos nuostatas jam turėjo būti išmokėta vietoje neišduotos tarnybinės uniformos ar jos dalių, suma. Padaryta išvada, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas. Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.249 straipsnių nuostatas, Statuto

18 straipsnio 1 dalį, to paties straipsnio 2 ir 3 dalis, Tvarkos 1, 2, 3 ir

4 punktus bei padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Teisės aktai nenustato atvejų, kai pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Lukiškių TI-K pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neišdavė pareiškėjui atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 22-801 pareiškėjui, kuriame atsakovas paaiškino tarnybinės uniformos neišdavimo priežastis, taip pat 2012 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 24-970 ir 2013 m. balandžio 19 pažyma Nr. 24-1508 apie laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertės dydį.

Atsakovas taip pat neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pareiškėjui teikto atsakymo, atsakovas pareiškėjui uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavė dėl nepakankamo finansavimo. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir darė išvadą, jog Lukiškių TI-K neveikimas nurodytu laikotarpiu neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Aiškindamas minėtas pareigūnų aprūpinimą uniformomis reglamentuojančias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, 2012 m. liepos

7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012 ir kt.). Įvertinęs pareiškėjo argumentus teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, tarnyboje nešiodamas savo drabužius ir avalynę, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju nuostolių buvimo faktas yra akivaizdus, jis, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pateikti į bylą tikslius duomenis apie patirtus nuostolius yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo ilgas laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, be to, pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį gauti įstatyme nustatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir apskritai nerinkti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jis patyrė savo lėšomis įsigydamas drabužius ir avalynę dėvėti darbe. Nors pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, yra didelė tikimybė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo ne mažesnės, negu tarnybinės uniformos vertė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą.

Lukiškių TI-K pažeidė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo. Teismas nurodė atsakovo pateiktą 2012 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. 24-970, taip pat 2013 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. 24-1508, patvirtinančias uniformos dalių kainas (b. l. 12, 40). Nei pareiškėjas, nei atsakovas nurodytų kainų neginčija, kitokių duomenų teismui nepateikta. Pareiškėjas prašo priteisti 30 procentų kompensaciją už septynias vasarines kepures – 100,80 Lt; vieną žieminę striukę – 13,35 Lt; vieną vasarinę striukę – 46,50 Lt; trejus švarkus– 85,50 Lt; trejas kelnes – 85,50 Lt; dvejus pusvilnonius megztinius – 43,56 Lt;

šešerius marškinius ilgomis rankovėmis – 95,40 Lt; ketverius vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis – 55,20 Lt; du šalikus – 10,62 Lt; aštuonis kaklaraiščius

– 38,40 Lt; septynias poras batelių – 208,36 Lt; tris poras žieminių batų – 99 Lt; tris poras demisezoninių batų – 94,50 Lt; vieną kelnių diržą

– 15,93 Lt; dvi poras odinių pirštinių – 31,20 Lt, megztų pirštinių – 4,50 Lt. Pareiškėjas prašo kompensacijos už mažiau neišduotų uniformos atitinkamų dalių negu nurodyta minėtoje Lukiškių TI-K pažymoje. Nurodytą pažymą pareiškėjui pateikė atsakovas (b. l. 11–12), pareiškėjas susipažino su pažyma, be to, teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą išduoti atitinkamas uniformos dalis, teismo nutartis pareiškėjui įteikta, tačiau pareiškėjas neprašė dėl to atitinkamai padidinti priteistinos žalos, todėl teismas priteisė kompensaciją už pareiškėjo nurodytas neišduotos tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjas nurodė, kad iš viso per 2003–2011 metų laikotarpį jam turėjo būti išmokėta kompensacija, kurios dydis – 1 028,32 Lt. Pareiškėjo nurodyta suma atitiko ir teismo skaičiavimus. Teismo vertinimu, DK 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos. Dėl to laikyta, kad pareiškėjas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Tokios praktikos

laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

A492-3379/2011).

III.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 62-64) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2003-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėtose normose numatyta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 15 d.

pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. L. K. prašė pateikti pažymą nurodant, kokios uniformos dalys

nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo laikas baigėsi per laikotarpį nuo 2003 m. balandžio

25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškinio senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m., prašo teismo, vadovaujantis DK 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti

3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69-72) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu, jo nuomone, turėtų būti panaikintas teismo sprendimas, t. y. neišdėstytas juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau

– ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Pareiškėjas pastebi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu jam buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą, atitinkantį šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl žalos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūno patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės

uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003

m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys (b. l. 12-14, 40) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, jam taip pat nebuvo išmokėta kompensacija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti

pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui. Įvertinusi atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m. balandžio 25 d.–2011 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, jis nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Dėl to pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas Lukiškių TI-K pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų apeliaciniame skunde neginčija. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko,

kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos

laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė iš Lietuvos

valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje

administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas

tarnybiniu ginču (ABTĮ

2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K. Darydama tokį patikslinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose

bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m.

gruodžio 5 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl

apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę

dalį ir nurodydama, kad pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą iš

esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad L. K. 1 028,32 Lt (vienas tūkstantis

dvidešimt aštuoni litai trisdešimt du centai) turtinei žalai atlyginti priteisiami iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan