AS-492-112-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-112/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02833-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67.(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Odore“ padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: V. Krėvės pr. 104A, Kaunas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamos sprendimo dalies galiojimą. Prašymas grindžiamas akivaizdžiu skundžiamo sprendimo neteisėtumu. Pažymima, jog kitoje byloje dėl to paties sprendimo kitos dalies neteisėtumo teismas yra pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodoma, jog dėl skundžiamo sprendimo ženkliai sumažės pareiškėjo pajamos, kas gali nulemti pareiškėjo veiklos pabaigą, darbuotojų atleidimą. Teismui panaikinus atsakovo neteisėtą sprendimą, pareiškėjui būtų beveik neįmanoma įrodyti negautų pajamų dydį ir tokiu būdu reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, susigrąžinti prarastų klientų. Pareiškėjas nebus pajėgus konkuruoti su kitomis kavinėmis, dirbančiomis visą para arba ilgiau nei iki 22 val. Pasak pareiškėjo, šių aplinkybių visuma nulems galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo negalimumą ar ženklų apsunkinimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje prekybos vietoje: V. Krėvės pr.104A, Kaune, galiojimą.

Teismas pažymėjo, jog byloje nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir pareiškėjo teigimu, netgi grėstų bankrotas. Vertino, kad apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Teismo manymu, dėl šių priežasčių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmes tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą.

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nurodo, kad teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra tokių priemonių tikslas. Pažymi, jog Kauno miesto savivaldybei yra suteikti įgaliojimai veikti visos bendruomenės naudai. Teigia, jog ginčijamas sprendimas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių (visuomenės saugumu, viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos) apsaugos, todėl prioritetas šiuo atveju teiktinas viešajam interesui, o ne pavienio verslo subjekto interesui. Mano, jog teismas neįvertino taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, pažeidė proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą, kadangi ginčijama nutartimi atitinkamos teritorijos gyventojų saugumą, jų sveikatą ir šeimos gerovę priešpastatė prieš vieno privataus subjekto ribotus interesus. Be to, teigia, jog ginčijamas sprendimas yra norminis aktas, kurio teisėtumo pareiškėjas neturi teisės ginčyti.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Mano, kad atsakovo atskirasis skundas yra grindžiamas abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais, kurie nepaneigia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą siejo su galima skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai. Pažymėjo, jog dėl atsakovo sprendimo ženkliai sumažėtų pareiškėjo pajamos, ir pareiškėjo teigimu, netgi grėstų bankrotas. Sprendė, kad apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl darbuotojų galimybės toliau tęsti darbo santykius. Dėl šių priežasčių vertino, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo prielaida.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, kad bus atleisti darbuotojai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, saugumą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

Įvertinusi pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas argumentas dėl ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo nelaikytinas prima facie įrodymu, pagrindžiančiu šio įsakymo neteisėtumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo sustabdė skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies galiojimą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė