A-324-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-324-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00273-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 8-9) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. TGK-3;

2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo (toliau – ir Skyriaus vedėjas) 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. SP1-5411;

3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2013 m. spalio 7 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-49707.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. spalio 7 d. Skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai už 2013 m. spalio – gruodžio mėnesius gauti. 2013 m. lapkričio 6 d. Skyrius išsiuntė pranešimą Nr. 19713, kuriuo informavo, kad 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. SP1-5411 nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinė pašalpa po 156,50 Lt mėnesiui. Nesutikdamas su Skyriaus paskirtos socialinės pašalpos dydžiu, Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. SP1-5411 apskundė Komisijai, kuri 2014 m. vasario 4 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo šeimos pajamos už 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesius paskaičiuotos neteisingai ir dėl to neteisingai apskaičiuotas socialinės pašalpos dydis. Teigė, kad 2013 metų liepos mėnesį buvo gavęs 1 009,80 Lt darbo užmokestį, tačiau skiriant jo šeimai socialinę išmoką nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jo šeimos pajamos turėjo būti apskaičiuojamos pagal 2013 metų spalio mėnesio pajamas, t. y. pagal mėnesio, nuo kurio skiriama pašalpa, pajamas. Kadangi pajamos buvo skaičiuojamos pagal 2013 metų liepos – rugsėjo mėnesių pajamas, paskirtos socialinės pašalpos dydis buvo nepagrįstai sumažintas.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22-24) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija nurodė, kad skiriant pareiškėjo šeimai socialinę pašalpą nuo 2013 m. spalio 1 d. buvo apskaičiuotos jo šeimos vidutinės 2013 metų liepos – rugsėjo mėnesių pajamos, nes 2013 metų liepos mėnesį buvo išmokėtos išmokos vaikams už dukras K. S. ir M. S. už 2013 m. gegužės ir birželio mėnesius. Buvo apskaičiuotos šios pareiškėjo šeimos pajamos: 2013 metų liepos mėnesio – mokamos išmokos vaikams už dukras (218,06 Lt), našlių arba našlaičių pensijos (383,58 Lt), pareiškėjo darbo užmokestis (1 009,80 Lt); rugpjūčio mėnesio – išmokos vaikams (104,00 Lt), našlių arba našlaičių pensijos (383,58 Lt); rugsėjo mėnesio – išmokos vaikams (104,00 Lt), našlių arba našlaičių pensijos (383,58 Lt). Skiriant pareiškėjo šeimai socialinę pašalpą nuo 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjo šeimos vidutinės vienam iš bendrai gyvenančių asmenų 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesių pajamos sudarė 287,40 Lt, todėl pareiškėjui Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. SP1-5411 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ skirta 156,50 Lt dydžio socialinė pašalpa mėnesiui laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. TGK-3; panaikino Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 dalį, kuria pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa; įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 7 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-49707.

Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ (b. l. 26-28) dalies, kuria pareiškėjui V. S. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija motyvuodamas tuo, kad neteisingai apskaičiuotas paskirtos pašalpos dydis, kuris turėjo būti didesnis.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo) (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsniu ir konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir jo dukros (toliau – ir pareiškėjo šeima) skundžiamo įsakymo priėmimo metu turėjo teisę į socialinę pašalpą.

Teismas nurodė, kad socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims numatytas Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 350 litų per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 15 d. sprendimus (b. l. 29-30), patvirtintus skundžiamu įsakymu, matyti, jog pareiškėjo šeimos apskaičiuotos vidutinės mėnesio pajamos yra 862,20 Lt, o pareiškėjo šeimos vieno iš bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį – 287,40 Lt (862,20 Lt : 3 asm.). Skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų – 62,60 Lt (350 – 287,40). Apskaičiuotas pašalpos pareiškėjo šeimai dydis mėnesiui yra 156,50 Lt (62,60 x 1 + 62,60 x 0,8 + 62,60 x 07).

Teismas rėmėsi Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, kur numatyta, kad <...> pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad <...> pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos (Įstatymo 17 straipsnio 7 dalis).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. spalio 7 d. duomenų bazės išrašą apie pareiškėją V. S. (b. l. 37) pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. liepos 30 d. buvo Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo darbuotoju ir gavo draudžiamųjų pajamų – 921,12 Lt birželio mėnesį ir 1 212,74 Lt liepos mėnesį. Pagal Lietuvos darbo biržos 2013 m. spalio 7 d. duomenų bazės išrašą pareiškėjas V. S. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. liepos 30 d. atliko viešuosius darbus. Pagal Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 10 (b. l. 42) pareiškėjui V. S. už 2013 m. liepos mėnesį priskaičiuota 1 060,50 Lt darbo užmokesčio ar užmokesčio už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės bei 152,24 Lt už kasmetines atostogas arba nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija, iš viso – 1 212,74 Lt. Iš šių sumų pareiškėjui išskaičiuota 93,79 Lt pajamų mokesčio, 109,15 Lt socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso – 202,94 Lt. Pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 5 d. išmokėta 1 009,80 Lt. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 5 d. gavo 1 009,80 Lt dydžio darbo užmokestį ar užmokestį už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir už kasmetines atostogas ar kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2013 metų liepos mėnesį, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, šie 1 009,80 Lt įskaitytini į pareiškėjo šeimos 2013 m. liepos mėnesio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

VSDFV 2013 m. spalio 7 d. duomenų bazės išraše apie pareiškėjo dukrą M. S. (b. l. 37) nurodyta, kad jai nuo 2013 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 28 d. paskirta 191,79 Lt dydžio našlaičių pensija. Pagal VSDFV duomenų bazės išrašą apie pareiškėjo dukrą K. S. (b. l. 39) jai nuo 2013 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 28 d. paskirta 191,79 Lt dydžio našlaičių pensija. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo dukroms už 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesius paskirta našlaičių pensija, iš viso – 1 150,74 Lt (191,79 Lt x 2 asm. x 3 mėn.), todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, šie 1 150,74 Lt įskaitytini į pareiškėjo šeimos 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 18 d. pažymoje apie pajamas Nr. SP28-868 (b. l. 13) nurodyta, kad pareiškėjui už 2013 m. gegužės mėnesį paskirta 614,63 Lt socialinė pašalpa ir 149,50 Lt išmokos vaikams, 2013 m. birželio mėnesį – 683,43 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmokos vaikams, už 2013 m. liepos mėnesį – 228,15 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmokos vaikams, 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 104 Lt išmokos vaikams ir 156 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 104 Lt išmokos vaikams, 2013 m. spalio – 156,60 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmokos vaikams, 2013 m. lapkričio – 156,60 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmokos vaikams.

Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriant socialinę pašalpą, kompensacijos ir socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos. Be to, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: <...> skiriama 120 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 litų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad 156 Lt (130 Lt x 1,2) parama mokinio reikmėms įsigyti laikytina vienkartine išmoka, kuri, kaip ir socialinės pašalpos, neįskaitytinos į pareiškėjo šeimos pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui už 2013 metų liepos – rugsėjo mėnesius paskirtos išmokos vaikams – iš viso 312 Lt (104 Lt + 104 Lt + 104 Lt), todėl vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, įskaitytinos į pareiškėjo šeimos 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesių laikotarpio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2014 m. vasario 17 d. pažymoje apie pajamas Nr. SP28-868 (b. l. 47) nurodyta, kad pareiškėjui 2013 m. gegužės mėnesį išmokėta 1 287,83 Lt socialinė pašalpa ir 149,50 Lt išmokos vaikams, 2013 m. birželio mėnesį išmokėta 614,63 Lt socialinė pašalpa ir 135,03 Lt išmokos vaikams, 2013 m. liepos mėnesį – 683,43 Lt socialinė pašalpa ir 114,06 Lt išmokos vaikams, 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 104 Lt išmokos vaikams, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 228,15 Lt socialinė pašalpa, 104 Lt išmokos vaikams ir 156 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti, 2013 m. spalio – 104 Lt išmokos vaikams, 2013 m. lapkričio mėnesį išmokėta 156,50 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmokos vaikams. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d. duomenis apie išmokas vaikams (b. l. 41) pareiškėjui V. S. 2013 m. birželio 1 d. išmokėta 135,03 Lt (paskirta už 2013 metų gegužės mėnesį 88,06 Lt ir 46,97 Lt), 2013 m. liepos 1 d. išmokėta 114,06 Lt (paskirta už 2013 metų gegužės mėnesį dukart po 5,03 Lt bei už 2013 metų birželio mėnesį dukart po 52 Lt), 2013 m. rugpjūčio 1 d. išmokėta 104 Lt (paskirta už 2013 metų liepos mėnesį dukart po 52 Lt), 2013 m. rugsėjo 1 d. išmokėta 104 Lt (paskirta už 2013 metų rugpjūčio mėnesį dukart po 52 Lt), 2013 m. spalio 1 d. išmokėta 104 Lt (paskirta už 2013 metų rugsėjo mėnesį dukart po 52 Lt). Pagal Danske Bank 2013 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimą Nr. 16 (b. l. 48) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui V. S. sumokėjo 114,06 Lt išmokas vaikams už birželio mėnesį.

Išanalizavęs pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui 2013 metų liepos mėnesį išmokėtų išmokų vaikams 10,06 Lt (5,03 Lt x 2) dydžio dalis buvo paskirta už 2013 metų gegužės mėnesį, t. y. išmoka išmokėta daugiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi, ši išmoka įskaitytina į pareiškėjo šeimos 2013 m. liepos mėnesio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

Kaip minėta, pareiškėjui už 2013 metų gegužės mėnesį buvo paskirta ne tik išmokų vaikams 10,06 Lt dydžio dalis, bet ir 135,03 Lt dydžio išmokų vaikams dalis, kuri buvo išmokėta 2013 metų birželio mėnesį. Taigi pareiškėjui 2013 metų liepos mėnesį išmokėta 104 Lt dydžio išmokos vaikams, paskirtos 2013 metų birželio mėnesį, ir 10,06 Lt dydžio išmokų vaikams dalis, paskirta 2013 metų gegužės mėnesį. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad klaidingas atsakovo argumentas, jog pareiškėjui 2013 metų liepos mėnesį buvo išmokėtos išmokos vaikams už du ar daugiau mėnesių Įstatymo 17 straipsnio 7 dalies prasme, kadangi 2013 metų liepos mėnesį buvo išmokėtos išmokos vaikams, paskirtos už birželio mėnesį, ir tik dalis išmokų vaikams, paskirtų už 2013 metų gegužės mėnesį.

Pareiškėjui 2013 metų liepos mėnesį išmokėta 104 Lt (52 Lt x 2) dydžio išmokų vaikams dalis buvo paskirta 2013 metų birželio mėnesį, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, ši išmoka įskaitytina į pareiškėjo šeimos 2013 metų birželio mėnesio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti ir socialinei pašalpai, kuri paskirta ginčijamu sprendimu, įtakos neturi, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis akivaizdu, kad atsakovas šio reikalavimo nesilaikė ir įskaitė šią išmoką į pareiškėjo šeimos 2013 metų liepos mėnesio pajamas socialinei pašalpai apskaičiuoti.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo ir jo dukrų 2013 metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių pajamos socialinei pašalpai apskaičiuoti buvo 2 482,60 Lt (1 150,74 Lt + 1 009,80 Lt + 312 Lt + 10,06 Lt). Taigi pareiškėjo šeimos 2013 metų liepos – rugsėjo mėnesių vieno mėnesio vidutinės pajamos buvo 827,53 Lt (2 482,60 Lt / 3 mėn.), o pareiškėjo šeimos vieno iš bendrai gyvenančių asmens vidutinės vieno mėnesio pajamos buvo 275,84 Lt (827,53 Lt / 3 asm.). Skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų buvo 74,16 Lt (350 Lt – 275,84 Lt), todėl vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi socialinės pašalpos dydis pareiškėjo šeimai turėjo būti 185,40 Lt (74,16 Lt x 1 + 74,16 x 0,8 + 74,16 Lt x 0,7).

Teismas citavo Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 metų rugpjūčio mėnesį paskutinį kartą gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas už 2013 metų liepos mėnesį, kurių kitais mėnesiais jau nebegavo. Tačiau, kaip minėta, 156 Lt (130 Lt x 1,2) parama mokinio reikmėms įsigyti, kuri pareiškėjo šeimai išmokėta 2013 m. rugsėjo mėnesį, laikytina vienkartine išmoka, gauta per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, todėl, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo šeimos mėnesio pajamos socialinei pašalpai negalėjo būti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, t. y. 2013 metų spalio mėnesio, pajamas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui V. S. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa, yra neteisėta dėl to, kad apskaičiuojant pajamas socialinei pašalpai gauti, buvo nesilaikyta Įstatymo 17 straipsnio 6 dalies reikalavimo, t. y. 2013 m. birželio mėnesį pareiškėjui paskirtos 104 Lt dydžio išmokos vaikams negalėjo būti įskaitytos į pareiškėjo šeimos 2013 metų liepos mėnesio pajamas. Taigi priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčijamas sprendimas naikintinas.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 bei 4 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 7 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, o Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. TGK-3, panaikintas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 4.26.-TPI-373 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta tik bendra užmokesčio advokatui suma, tačiau nėra pateiktas nei šios sumos apskaičiavimas, nei pagrindimas, todėl nėra galimybės patikrinti, ar pažymoje nurodyta suma pagrįsta. Todėl teismas pasiūlė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69-71), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį. Akcentuoja, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurios raštu pateiktas paaiškinimas analogiškas atsakovo atliktam socialinės pašalpos skaičiavimui. Todėl teismas priimtame sprendime nepagrįstai išplėtė Įstatymo taikymo ribas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 78-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies vieną išvadą.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo šeimos mėnesio pajamos socialinei pašalpai negalėjo būti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, t. y. 2013 m. spalio mėnesio, pajamas. Ši teismo išvada nurodo atsakovui, kaip jis turi elgtis iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Pažymi, kad parama mokinio reikmėms įsigyti nelaikytina vienkartine išmoka, nes vienkartinė išmoka visais atvejais yra išmokama pinigais. Tuo tarpu parama mokinio reikmėms įsigyti gali būti teikiama natūra.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85-86) su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju vidutinės 3 praėjusių mėnesių pajamos buvo vertinamos dėl to, kad pareiškėjui iš karto už 2 ar daugiau mėnesių buvo išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 88-89) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip pasireiškė neteisingas Įstatymo 17 straipsnio 7 dalies taikymas, ir kokias pajamas teismas neteisingai įskaitė į tą mėnesį, kurį jos negalėjo būti įskaitytos. Teigia, kad neteisingai taikytas Įstatymo 18 straipsnis. Atsakovas neteisingai nurodo, kad už liepos mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtos 218,06 Lt išmokos vaikams, nes pareiškėjui buvo išmokėti tik 114,06 Lt. 10,06 Lt 2013 m. liepos mėnesį buvo išmokėta ne už visą gegužės mėnesį, o už labai nedidelę mėnesio dalį. Be to, sumos išmokėjimas buvo uždelstas neteisėtai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 114,06 Lt išmoka buvo išmokėta iškart už du mėnesius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411, kuriuo pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta socialinė pašalpa po 156,50 Lt mėnesiui.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. S. gyvena su dukromis – K. S., gimusia (duomenys neskelbtini) (b. l. 16) ir M. S., gimusia (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Pareiškėjo sutuoktinė ir pareiškėjo dukrų mama V. S. mirusi (b. l. 15). Pareiškėjas 2013 m. spalio 7 d. Skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai už 2013 m. spalio – gruodžio mėnesius gauti Nr. SP23-49707. Išnagrinėjęs pateiktą prašymą-paraišką, Skyriaus vedėjas ginčijamu 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu paskyrė 156,50 Lt mėnesiui socialinę pašalpą pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nesutikdamas su Skyriaus paskirtos socialinės pašalpos dydžiu, Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. SP1-5411 pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2014 m. vasario 4 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. TGK-3; 2) panaikinti Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. SP1-5411; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2013 m. spalio 7 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-49707.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimą; panaikino Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 dalį, kuria pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa; įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 7 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-49707.

Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas padavė apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

V. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.).

Pajamų piniginei socialinei paramai gauti apskaičiavimas yra reglamentuotas Įstatymo penktajame skirsnyje. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, išvardytos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 6 dalį darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos.

Įstatymo 18 straipsnyje nustatytas pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

1) pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui 2013 m. liepos 1 d. išmokėtų 114,06 Lt išmokų vaikams įskaitymo į pareiškėjo pajamas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2013 m. liepą buvo išmokėtos išmokos vaikams už birželio mėnesį ir tik dalis išmokų už 2013 metų gegužės mėn., todėl turėjo būti taikoma Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d. duomenų apie išmokas vaikams (b. l. 41) nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. išmokėtos išmokos vaikams paskirtos už 2013 m. gegužės mėn. (2 x 5,03 Lt) ir 2013 m. birželio mėn. (2 x 52 Lt). Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad 2013 m. liepos mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos vaikams tiek už 2013 m. gegužės, tiek už birželio mėnesius, t. y. iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikoma ne bendra Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje numatyta norma, numatanti, kad pajamos įskaitomos ne į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, bet Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 2013 m. liepos mėnesį išmokėtoms išmokoms vaikams pritaikęs Įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, padarė neteisingą išvadą ir dėl to be pagrindo panaikino ginčijamo Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 dalį. Atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo socialinę pašalpą, 2013 m. liepos 1 d. išmokėtas išmokas vaikams pagrįstai, pagal Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, įskaitė į to mėnesio, kada jos buvo išmokėtos, t. y. 2013 m. liepos mėn., pajamas.

Kitas aspektas, dėl kurio nesutariama nagrinėjamoje byloje, yra tai, kaip turi būti skaičiuojamos pareiškėjo pajamos socialinei pašalpai gauti – pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas ar pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Iš aptarto Įstatymo 18 straipsnyje nustatyto reguliavimo matyti, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta bendroji taisyklė, jog pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti konkretūs atvejai, kada pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos kita tvarka – pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Vienas iš nurodytų atvejų – kai bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė. Tačiau Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (t. y. kai pajamos skaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas) netaikoma tokiais atvejais: jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, taikant Įstatymo 18 straipsnį, pirmiausia turi būti įvertinama, ar yra Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, kurios leistų apskaičiuoti pajamos socialinei pašalpai gauti kita tvarka – pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Tačiau net nustačius vieną iš minėtų aplinkybių, turi būti patikrinama, ar nėra Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas už 2013 m. liepos mėnesį, kurių vėlesniais mėnesiais nebegavo. Taigi pasikeitė vieno iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. liepos mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos vaikams tiek už 2013 m. gegužės, tiek už birželio mėnesius, t. y. per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, o tai, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas netaikyti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos tvarkos, t. y. skaičiuoti pajamas socialinei pašalpai gauti pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo pajamas socialinei pašalpai gauti skaičiavo pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 dalį, kuria pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa, remdamasis tuo, kad apskaičiuojant pajamas socialinei pašalpai gauti, buvo nesilaikyta Įstatymo 17 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Minėta, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo socialinę pašalpą, 2013 m. liepos 1 d. išmokėtas išmokas vaikams pagrįstai, pagal Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, įskaitė į to mėnesio, kada jos buvo išmokėtos, t. y. 2013 m. liepos mėn., pajamas. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pagrįstai pritaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir skundžiamame sprendime pareiškėjo pajamas socialinei pašalpai gauti skaičiavo pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Todėl Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. SP1-5411, kuriuo pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa, laikytinas teisėtu ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. TGK-3. Kadangi Komisija ginčą sprendė iš esmės teisingai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl teisėto Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 panaikinimo, nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos 2014 m. vasario 4 d. sprendimą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. SP1-5411 dalį, kuria pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas (ABTĮ 143 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir joje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 4 d. įsakyme pareiškėjui pagrįstai paskirta 156,50 Lt per mėnesį dydžio socialinė pašalpa. Skundžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas viešojo administravimo subjekto apibrėžtos kompetencijos ribose. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje yra pateiktos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 49, 94). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atlyginti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytų atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 451 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti. Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius