A-756-845-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-845/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01404-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–6), prašydama: panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr.(10.1)SI-30871, VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr.(6.5)I-4138 ir įpareigoti atsakovą išmokėti jai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 14 865,54 Lt.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog laikinas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų sumažinimas asmenims, gaunantiems senatvės pensijas ir turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą“. 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Konstitucijai prieštaraujančio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Ginčijamu sprendimu ji buvo informuota, jog negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išmokėjimui teisinio pagrindo nėra, nes nėra teisės akto, įpareigojančio valstybinės socialinio draudimo pensijų gavėjams išmokėti 2010-2011 metais negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, tačiau 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. (6.5)I-4138 buvo nurodyta, kad jai nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą praleistam Klaipėdos skyriaus sprendimo apskundimo terminui atnaujinti, prašymą atsisakoma nagrinėti. Pareiškėjos manymu, atsakovas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, įsigaliojusio nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 15–18) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo nustatytą 650 Lt dydį, todėl pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos senatvės pensija buvo dar kartą perskaičiuota. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo tik Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Be to, Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje numatyta, jog kompensavimo tvarką, kurioje būtų numatyta 2010-2011 metais sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensavimo tvarka, projektus turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi, priėmus šiuos teisės aktus ir skyrus lėšas, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų dalis bus kompensuojama šiuose aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), VSDFV teritorinių skyrių sprendimai valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio tvarka, t. y. nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 35–39) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, o sprendimas dėl pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Sprendimai dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo raštu nebuvo priiminėjami, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimu turėtų būti laikytinas atsakovo valinis aktas – valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagal Laikinąjį įstatymą išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėja nepagrįstai atsakovo 2013 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (10.1)SI-30871 laiko sprendimu, nes jame atsakovas tik suteikė informaciją apie jos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė duomenis apie perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį. Pareiškėja su prašymu įpareigoti atsakovą išmokėti jai 2010-2011 metais negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013 m. gegužės 31 d., o į teismą – 2013 m. birželio 27 d., todėl praleido nustatytą 3 metų terminą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 52–58) skundą tenkino: VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr.(10.1)SI-30871 ir VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr.(6.5)I-4138 panaikino; VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigojo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos E. B. lygiomis dalimis išmokėti 14 865,54 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 13P-10859 (b. l. 19) pareiškėjai buvo paskirta 1 251,46 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki gyvos galvos. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 13P-6954 (b. l. 23) pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 1 276,59 Lt senatvės pensija nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki gyvos galvos. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota (b. l. 24) ir ją numatyta mokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 13P-11066 (b. l. 27) pareiškėjai buvo paskirta 1 298,90 Lt senatvės pensija nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki gyvos galvos, kuri vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais buvo perskaičiuota (b. l. 28) ir ją numatyta mokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu.

2013 m. balandžio 25 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių (b. l. 8), prašydama jai išmokėti senatvės pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas bei išduoti pažymą apie neišmokėtos senatvės pensijos dydį. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (10.1)SI-30871 (b. l. 10, 11) nurodė, kad teisės akto, įpareigojančio pensijų gavėjams išmokėti 2010-2011 metais neišmokėtą pensijos dalį nėra, todėl prašymas dėl neišmokėtos senatvės pensijos įsiskolinimo išmokėjimo netenkintas bei pareiškėjai pateikti duomenys apie 2010-2011 metų laikotarpiu paskirtą ir išmokėtą senatvės pensiją. Nesutikdama su tokiu VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakymu, 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. (6.5)I-4138 (b. l. 9) nurodė, jog pareiškėja yra praleidusi terminą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimui apskųsti, nes pirmoji sumažinta senatvės pensija jai buvo išmokėta 2010 metais sausio mėnesį. Kadangi konstatuota, jog pareiškėja yra praleidusi terminą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimui apskųsti, prašymą atsisakyta nagrinėti, pažymėjus, kad iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą termino atnaujinimui, būtų sprendžiama dėl skundo priėmimo iš naujo.

Kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti skundžiami teismui.

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į skundą (b. l. 35–39) nurodyta, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, tačiau sprendimu turi būti laikomas VSDFV Klaipėdos skyriaus priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos senatvės pensijos išmokėjimas. Kaip matyti iš duomenų apie VSDFV Klaipėdos skyriuje laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai paskirtos ir išmokėtos senatvės pensijos sumas (b. l. 10, 11), taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvieną mėnesį pareiškėjai buvo išmokama skirtinga senatvės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl senatvės pensijos dydžio, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį. Esant nurodytai aplinkybei darytina išvada, jog apie kiekvieną mėnesį išmokamos senatvės pensijos dydį pareiškėja galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai jai buvo išmokama senatvės pensija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog kiekvieną sprendimą dėl senatvės pensijos konkretų mėnesį išmokėjimo pareiškėja galėjo ginčyti atskirai. Kadangi matyti, jog paskutinis sprendimas pareiškėjai išmokėti senatvės pensiją taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo priimtas 2011 m. gruodžio mėnesį, o prašymas VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktas 2013 m. balandžio 25 d., vertintina, jog 3 metų kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti senatvės pensiją, termino pareiškėja nėra praleidusi.

Skundo dalyku administracinėje byloje gali būti viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, pareiškėjui sukeliantys teisines pasekmes. 2013 m. birželio 19 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (6.5) I-4138 yra pateikiama informacija apie pareiškėjai paskirtos ir išmokėtos senatvės pensijos sumas bei nurodytas teisės aktas, kuriuo remiantis ji buvo apskaičiuojama. Be to, jame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti išmokėti pareiškėjai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Kadangi laikytina, jog atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, 2013 m. birželio 19 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas Nr. (6.5) I-4138 laikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.

Nors skundu ginčijamame 2013 m. birželio 19 d. VSDFV rašte Nr. (6.5) I-4138 nurodyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjos prašymą atsisakoma nagrinėti, rašte, be kita ko, pažymėta, kad kreipdamasi su prašymu išmokėti 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog atsisakymas nagrinėti 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjos prašymą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS502-709/2013) VSDFV sprendimo panaikinimu ir įpareigojimu VSDFV išnagrinėti skundą, t. y. nurodymu formaliai atlikti visą ikiteisminę administracinio ginčo nagrinėjimo procedūrą, nepagrįstai būtų apsunkintas pareiškėjos turtinių teisių ir interesų teisminį gynimas, todėl nagrinėjamu atveju vertintinas pareiškėjai tiesiogines pasekmes sukėlęs atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas.

Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėja 3 metų termino kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu išmokėti senatvės pensijos nepriemoką nėra praleidusi, 2013 m. gegužės 20 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. (10.1) SI-30871 ir 2013 m. birželio 19 d. VSDFV sprendimas Nr. (6.5) I-4138 naikintini.

Nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013). Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjai nepagrįstai neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas.

Kadangi pagrindas, numatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, riboti pareiškėjai mokėtinos senatvės pensijos dydį išnyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio ir šio sprendimo neįvykdžius, jokių kitų pagrindų riboti pensijos dydį nebuvo, todėl reikalavimas išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį yra pagrįstas.

Byloje nekyla ginčo dėl to, jog 2010-2011 metų laikotarpiu pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija inter alia dėl to, kad buvo taikomos antikonstitucinėmis pripažintos įstatymo nuostatos, t. y. 2009 m. gruodžio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi 14 865,54 Lt (28 274,72 Lt – 13 409,18 Lt) pareiškėjos senatvės pensijos už 2010-2011 metus nepriemoka pareiškėjai nebuvo išmokėta. Pareiškėjai apskaičiuotos senatvės pensijos bei neišmokėtos jos dalies atsakovas neginčija. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjos teisių pažeidimu, todėl jis šalintinas visa apimtimi.

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV, be kita ko, prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Tokio prašymo pagrindu nurodoma esama valstybės ekonominė ir finansinė situacija, dėl kurios gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teisėjų kolegija mano, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai 14 865,54 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

III. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 62–66) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą, o pareiškėjos prašymą palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nėra praleidusi 3 metų kreipimosi į kompetentingą subjektą termino. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. sausio mėnesio, t. y. nuo momento, kada pirmą kartą išmokėta sumažinta senatvės pensija. Taigi, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimo dėl kiekvieną mėnesį neišmokėtos pensijos dalies senaties terminas skaičiuojamas už kiekvieną atskirą senatvės pensijos išmoką, t. y. kad reikalavimą dėl kiekvienos sumos išmokėjimo pareiškėja galėjo pareikšti per 3 metus nuo konkrečios sumos išmokėjimo pareiškėjai momento. Tokiu atveju teismo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjai priteista senatvės pensijos nepriemoka už 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. balandžio 24 d., neteisėta.

3. Teismas negalėjo pasisakyti dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies teisėtumo ar pagrįstumo, kol VSDFV nepriėmė sprendimo išmokėti arba atsisakyti išmokėti susidariusią nepriemoką. Šiuo atveju pareiškėja tik pradėjo išankstinę skundo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau jos nebaigė. Taigi, pareiškėjos skundas ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu turi būti paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėja E. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 71–74) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu sutinka ir mano, kad teismas visas teisės normas aiškino tinkamai. Pareiškėja nesutinka su apelianto teiginiu, jog apie jai paskirtos senatvės pensijos mažinimą ji sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, nes Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d. ir tik nuo šios dienos ji suprato, jog pensijos mažinimas buvo neteisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimu palaiko apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą bei nurodytus argumentus (b. l. 76–78).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas (b. l. 52–58), kuriuo teismas pareiškėjos E. B. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-30871 bei Fondo valdybos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4138, taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 14 865,54 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo pateiktu termino kreiptis į teismą dėl senatvės pensijos nepriemokos skaičiavimu.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nėra praleidusi 3 metų termino kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neišmokėtos pensijos nepriemoką, nes jai per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, buvo mokama sumažinta senatvės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėja galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo senatvės pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia teismo išvada nesutinka. Apeliantas pagrįstai teigia, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.), reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės (taip pat ir senatvės) pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (byla Nr. A444-2232/2013) išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja apie jos teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėnesį, t. y. gavusi pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį (kitokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nepateikta). Tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2013 m. liepos 8 d. (b. l. 4–6), t. y. praleidusi paminėtą 3 metų terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti šio termino.

ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Tačiau šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims būtų nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS261-75/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 10 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdė.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei LVAT praktiką, susijusią su 3 metų terminu kreiptis į teismą dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos priteisimo, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nėra minėto termino praleidusi ir neišaiškino pareiškėjai jos teisės prašyti šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė