A-552-1369-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-552-1369-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. D2-10097-(1.20) bei įpareigoti Tarnybą ištirti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 14 d. sveikatos priežiūros įstaigos rašto Nr. 3V-1402(11.5) iš esmės.
Full text
Administracinė byla Nr. A552-1369/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02831-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. D2-10097-(1.20) bei įpareigoti Tarnybą ištirti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 14 d. sveikatos priežiūros įstaigos rašto Nr. 3V-1402(11.5) iš esmės.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau jo skundas buvo perduotas nagrinėti Tarnybai. Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. D2-1112-(1.20) atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, nes į Tarnybą pareiškėjas turėjo kreiptis tik po to, kai skundas bus išnagrinėtas sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo teikiamos medicininės paslaugos. Tarnybos 2012 m. vasario 3 d. rašte Nr. D2-1112-(1.20) taip pat nurodyta, kad prie skundo sveikatos priežiūros įstaigai pareiškėjas turi pridėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, mirties liudijimą ir savo gimimo liudijimą arba šių dokumentų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka. Pareiškėjas sveikatos priežiūros įstaigai pateikė skundą ir nurodytus dokumentus. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (sveikatos priežiūros įstaiga) priėmė 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 3V-1402(11.5), kurį pareiškėjas apskundė Tarnybai. Tačiau, pasak pareiškėjo, Tarnyba 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20) įpareigojo jį pateikti tuos pačius patvirtintus dokumentus, kurie buvo teikti VšĮ Kauno klinikinei ligoninei. Pareiškėjui nepateikus jau anksčiau teiktų dokumentų, Tarnyba 2013 m. liepos 8 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba tokiais savo veiksmais pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2, 13.3 punktų reikalavimus, nes šios teisės nuostatos neįpareigoja du kartus teikti tuos pačius dokumentus, kurie jau buvo pateikti. Be to, tiek 2011 m. lapkričio 7 d. skundas, tiek 2013 m. gegužės 24 d. skundas yra tapatūs ir pateikti tame pačiame tyrime. Pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba, pakartotinai prašydama pateikti tuos pačius dokumentus, formaliai vilkino išnagrinėti 2013 m. gegužės 24 d. skundą iš esmės, todėl Tarnybos raštas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.
Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad Tarnybai, nagrinėjančiai pacientų skundus, nėra taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatos, o Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įpareigoja pacientą pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsakovas pabrėžė, kad tokią prievolę turi visi pacientai bei jų atstovai, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus įstatymu nustatyta pačiam pareiškėjui.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog prašomi pateikti dokumentai buvo pateikti anksčiau sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau pareiškėjas skundo argumentais prieštarauja Tarnybos įpareigojimui dar kartą teikti tuos pačius dokumentus, tik jau Tarnybai. Pareiškėjas dokumentų nepateikė, o prašė Tarnybos, prašomus pateikti dokumentus išsireikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos. Tarnyba negavusi prašomų dokumentų pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.
Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsniu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3, 4, 9 dalimis, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 6 dalimi, Aprašo 13.3 punktu, ir pažymėjo, kad teisės aktai tiek teikiant skundą sveikatos priežiūros įstaigai, tiek šios įstaigos sprendimą skundžiant Tarnybai, nustato imperatyvią sąlygą, jog teikiant skundą kartu su juo privalo būti pateikti ir asmens tapatybę, atstovavimą patvirtinantys dokumentai. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba, reikalaudama pareiškėjo pateikti papildomus asmenybę, atstovavimo teisę pagrindžiančius dokumentus, Aprašo, reguliuojančio skundo priėmimo Tarnyboje tvarką, nuostatų nepažeidė.
Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus, jog Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, pažeidė Aprašo 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas skundą teikė dviem skirtingoms institucijoms, kurių veikla reglamentuojama skirtingais teisės aktais. Be to, Apraše, kuris reguliuoja skundo priėmimo Tarnyboje tvarką, nėra nustatyta, jog jei pacientas ar jo atstovas teikia skundą dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų, asmeniui, teikiančiam skundą, nereikia teikti asmenybę, atstovavimą pagrindžiančius ar kt. dokumentus ar jų patvirtintas kopijas, jei minėti dokumentai prieš tai buvo teikti sveikatos priežiūros įstaigai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Apraše yra nustatyta, jog teikiant skundą Tarnybai su skundu turi būti pateikti Apraše nurodyti dokumentai. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba, negavusi prašomų pateikti dokumentų, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais panaikinti Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. D2-10097-(1.20) nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo Tarnybai išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą.
III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 72-74) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3-7 straipsnius, nes buvo šališkas ir priklausomas. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 65 straipsniu, nurodo, kad skundą padavė 2013 m. liepos 19 d., tačiau teismas 2013 m. liepos 31 d. tyčia pareikalavo pašalinti skundo reikalavimą dėl pripažinimo vilkinimo klausimo išsprendimo iš esmės biurokratiniais pagrindais atsakovo atžvilgiu, kai toks reikalavimas pripažintas teisėtu kitoje administracinėje byloje ir nagrinėtas. Pareiškėjo manymu, tai rodo teismo šališkumą ir priklausomumą, nes skundas buvo išnagrinėtas tik 2013 m. gruodžio 10 dieną. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 3, 4 straipsniais ir daro išvadą, kad teismas ne tik šališkai ir priklausomai atsisakė ginti pažeistas jo teises ir interesus, bet ir atsisakė vertinti, ar sprendime taikomi atsakovo aktai neprieštarauja Konstitucijai ir Tarnybos tikslams ir uždaviniams. Pareiškėjas pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Aprašas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas nepažeidė minėtų įstatymų ir Aprašo 13.3 punkto. Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 2.147 straipsniu ir daro išvadą, kad teismo sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad atsakovas nepažeidė Aprašo 13.3 punkto, kai neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo pateikti mirusio asmens ar atstovo tapatybę ir atstovavimą patvirtinančių dokumentų, nes tokie dokumentai ne tik nenurodyti kaip būtini pateikti po paciento mirties Aprašo 13.3 punkte, bet ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymuose, jų patekimas negalimas dėl jų nebegaliojimo ir pasibaigimo po atstovavimo dokumentą išdavusio asmens mirties fakto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Aprašo 13.3 punkte nenurodyta, jog būtina pateikti pakartotinai to paties asmens mirties liudijimą sveikatos priežiūros įstaigai. Pareiškėjo manymu, pakartotinis pateikimas dar ir atsakovui pažeidžia Konstitucijos 25, 28-30 straipsnius.
Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80-82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba, gavusi 2013 m. gegužės 24 d. pareiškėjo skundą, vadovaudamasi Aprašo 13.2, 13.3 punktais ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) nurodė, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti ir jų pateikimo terminą. Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. raštu informavo, kad prašomus dokumentus jau pateikė VšĮ Kauno klinikinei ligoninei ir prašė juos išsireikalauti iš šios įstaigos. Tarnyba 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. D2-10097-(1.20.) informavo pareiškėją, kad jis per nustatytą terminą nepašalino Tarnybai pateikto skundo trūkumų, todėl jo skundas paliktas nenagrinėtu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas reikiamus dokumentus pateikė VšĮ Kauno klinikinei ligoninei ir neginčijo jų negaliojimo nei pagal Civilinio kodekso 2.147 straipsnį, kurio nuostatos neturi nieko bendro nei su mirties bei gimimo liudijimo galiojimais, nei kitais pagrindais. Atsakovas remiasi Viešojo administravimo 19 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad Tarnyba nagrinėja pacientų skundus dėl galimo jų teisių pažeidimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nėra viešojo administravimo subjektai, todėl vadovaujasi specialiaisiais teisės aktais ir šioje dalyje Tarnybai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatos. Atsakovas remiasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir pabrėžia, kad Tarnyba neturi teisės pareiškėjui daryti jokių išimčių. Atsakovas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad neturi pareigos iš VšĮ Kauno linkinės ligoninės reikalauti dokumentų, nes tai pareiškėjo pareiga. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dviejose bylose tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas ginčas dėl galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų dėl pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundo tyrimo, kurio metu Tarnyba iš pareiškėjo prašė tų pačių dokumentų, kurie yra ginčo objektas ir šioje byloje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai paremti tik subjektyvia Konstitucijos ir ABTĮ nuostatų interpretacija, kuri, Tarnybos manymu, yra klaidinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. rašto Nr. D2-10097-(1.20.) (b. l. 5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą ištirti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą. Atsakovas minėtu raštu pateikė atsakymą į pareiškėjo 2013 m. liepos 2 d. pranešimą, nurodydamas A. B., kad jis Tarnybai iki 2013 m. liepos 2 d. turėjo pateikti, tačiau nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento ir atstovavimą patvirtinančio dokumento arba jų patvirtintų kopijų, todėl, vadovaudamasis Aprašo 18 punktu, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20.) (b. l. 38-39), atsakydama į A. B. 2013 m. gegužės 24 d. skundą, nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio ir Aprašo 13.2, 13.3 punktų reikalavimų, ir nustatė terminą pašalinti pareiškėjo skundo priėmimo metu nustatytus trūkumus pateikiant nurodytus dokumentus Tarnybai. Atsakovas minėtame rašte, vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, taip pat pažymėjo, kad jei asmuo nustatyta tvarka nurodytus trūkumus pašalina vėliau nustatyto termino, skundas paliekamas nenagrinėtu ir tuo pačiu pagrindu į Tarnybą galima kreiptis tik pateikiant skundą iš naujo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su 2013 m. gegužės 24 d. skundu Tarnybai nepateikė atsakovo 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) reikalaujamų dokumentų, tačiau pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo pozicija nenagrinėti jo skundo, kol nebus pateikti reikalaujami dokumentai. Pareiškėjo teigimu, tokius dokumentus jis jau pateikė VšĮ Kauno klinikinei ligoninei kartu su 2013 m. kovo 28 d. skundu, todėl, A. B. manymu, Tarnyba turėtų išsireikalauti minėtą medžiagą iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, kurioje yra prašomų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka.
Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Minėto įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas reglamentuoja asmens, pateikiančio skundą Tarnybai, skundo priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką (Aprašo 1 p.). Skundo priėmimo tvarka įtvirtinta, be kita ko, Aprašo 17.7, 17.8 punktuose, kuriuose nustatyta, kad skundas nepradedamas nagrinėti iš esmės, jeigu nėra pateikti paciento tapatybę patvirtinantis dokumentas arba jo kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka; paciento atstovavimą ir / ar asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka (jei skundą pateikęs asmuo nėra pacientas). Aprašo 18 punkte nustatyta, kad jei yra šio aprašo 17 punkte nustatyti pagrindai, asmeniui per 5 darbo dienas nuo skundo Tarnyboje gavimo dienos išsiunčiama informacija apie nustatytus skundo trūkumus, nustatant 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo siunčiamo rašto registracijos dienos, trūkumams pašalinti. Jei per šį terminą trūkumai nepašalinami, skundas paliekamas nenagrinėtu.
Kaip minėta, Tarnyba 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Aprašo reikalavimų, kadangi pareiškėjas Tarnybai nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento ir atstovavimą patvirtinančio dokumento arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atsakovo reikalaujamų dokumentų per nustatytą terminą nepateikė. Iš byloje esančio pareiškėjo 2013 m. liepos 2 d. pranešimo (b. l. 36) matyti, kad pareiškėjas paskutinę Tarnybos nustatyto termino pateikti reikiamus dokumentus dieną kreipėsi į atsakovą, prašydamas išreikalauti Tarnybos prašomus dokumentus iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, kad, kaip nurodo pareiškėjas, nereikėtų pakartotinai pateikinėti tuos pačius jau kartą pateiktus dokumentus.
Įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai, kad Tarnyba, negavusi prašomų pateikti dokumentų, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas per Tarnybos 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) nurodytą terminą nepašalino atsakovo nustatytų skundo trūkumų, todėl Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu (Aprašo 18 p.). Tai, kad pareiškėjas Tarnybos nurodytus dokumentus kartu su skundu buvo pateikęs VšĮ Kauno klinikinei ligoninei, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pateikiant skundą kitai institucijai, t. y. Tarnybai, nereikia laikytis Apraše nustatytos skundo padavimo tvarkos ar kad Tarnyba tokiu atveju turi pareigą pati išsireikalauti Apraše nurodytus dokumentus iš atitinkamų institucijų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo Aprašo nuostatų, reikalaujančių kartu su skundu Tarnybai pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas tik apeliaciniame skunde pateikia argumentus, jog reikalavimas su skundu pateikti atsakovo prašomus dokumentus yra neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai, Civiliniam kodeksui. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas pažeidė Aprašo 13.3 punktą, prašydamas pateikti kartu su skundu šiame punkte nustatytus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pagrįstai konstatuotas atsakovo 2013 m. liepos 8 d. rašto Nr. D2-10097-(1.20.) teisėtumas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai.
Aprašo 19 punkte nustatyta, kad jei asmuo šio aprašo 18 punkte nustatyta tvarka nurodytus trūkumus pašalina vėliau nustatyto termino, skundas turi būti teikiamas Tarnybai iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. birželio 12 d. sprendime Nr. D2-8921-(1.20.) Tarnyba nurodė teisės aktų reikalavimus, kurių neatitiko pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad priimtu Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. D2-10097-(1.20.), kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, A. B. neužkertamas kelias pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į Tarnybą, pašalinus nurodytus skundo trūkumus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su pasiruošimu bylos nagrinėjimui ir bylos išnagrinėjimo terminais, nepagrindžia pareiškėjo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, priklausomumą ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Virginija Volskienė