A-63-1158-10 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A63 – 1158/2010

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovų atstovams Vladai Banevičienei, Olgai Skripkauskienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės turto fondui, Z. K. dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (I tomas, b. l. 7 – 11) ir patikslintu prašymu (I tomas, b. l. 186 – 193) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus.

Pareiškėjas nurodė, kad Z. K. įstatymu nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvo B. K. nuosavybės teise valdytą 2,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į B. K. turėtą 2,5 ha žemės sklypą yra atkurta dalinai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10424 ir sprendimu Nr. 7524 grąžinta natūra tūrėtoje vietoje 0,8071 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2230 patvirtintą laisvos žemės planą.

Z. K. liko neatkurta nuosavybės teisė į 1,6929 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės prie (duomenys neskelbtini). Likusi žemės sklypo dalis – 1,6929 ha negali būti grąžinta natūra B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyto žemės sklypo vietoje, nes šioje vietoje yra automobilių saugojimo aikštelė ir šis objektas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 2,1 ha žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detalusis planas.

Šiuo įsakymu taip pat pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui leisti Kauno miesto savivaldybės tarybai naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti su ja 50 metų panaudos sutartį. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius detalųjį planą patvirtino kaip parengtą pagal Teritorijų planavimo įstatymo procedūras. Tačiau teikiant prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui išvadai dėl numatomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo proceso ir procedūros gavimo bei išduoti planavimo sąlygas nebuvo pridėtas Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimas dėl detaliojo plano rengimo, nes jis buvo priimtas tik 2002 m. spalio 1 d. ir tuo buvo pažeisti Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d.

įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punkto reikalavimai, kad savivaldos vykdomųjų institucijų arba jų ūkio subjektų organizuojamo detaliojo planavimo procesas prasideda savivaldybės valdybai (merui) priėmus atitinkamą sprendimą dėl detaliojo plano rengimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2002 m. birželio 13 d. išduotas sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. R‑3501 patvirtino minėto skyriaus vedėjas.

Tuo buvo pažeista planavimo sąlygų tvirtinimo tvarka, reglamentuota Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų rengimo ir išdavimo taisyklių 38 punkte, kuriame nurodyta, kad sąlygas detaliesiems planams, kurių planavimo organizatorius yra savivaldybė, tvirtina savivaldybės valdyba (meras). Pareiškėjo manymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus pateiktoje išvadoje dėl planavimo proceso ir procedūros nurodyta supaprastinta detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo, viešo svarstymo su visuomene tvarka neatitinka Taisyklių 56 punkte nurodytų atvejų, kada detalieji planai gali būti rengiami supaprastinta tvarka.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, vadovaujantis nurodytu planavimo tikslu (parengti žemės sklypo prie automobilių stovėjimo aikštelės detalųjį planą (nustatyti žemės tvarkymo režimą)), turėjo būti rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir tvirtinamas bendra tvarka. Taip pat nurodė, jog nebuvo parengta ir patvirtinta planavimo užduotis detaliajam planui rengti, ir tuo pažeista tvarka, nustatyta Taisyklių 32 punkte. Laikė, jog esant šiems nurodytiems pažeidimams Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius negalėjo 2003 m. spalio 16 d. išduoti Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. 331 su teigiama tikrinimo išvada.

Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. spalio 16 d. surašytas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 331 neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247 patvirtintų Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių 14 punkte nurodytos dokumento patikrinimo akto formos. Pažymėjo, kad detaliajame plane nustačius sanitarinės apsaugos zoną, kuri didesnė už planuojamos teritorijos ribas, į šios zonos ribas pateko šalia planuojamos teritorijos esantys gyvenamosios ir kitos paskirties žemės sklypai.

Sanitarinė apsaugos zona nustatyta negavus specialiųjų planavimo sąlygų iš įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, sprendiniai viešai neapsvarstyti ir nesuderinti – tuo pažeidžiant trečiųjų asmenų teises. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais „I4-teritorijos inžinierinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“, kurių nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame brėžinyje ir kurių nesant buvo surašytas Teritorijų planavimo patikrinimo aktas bei pasiūlyta tvirtinti detaliojo plano dokumentą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos įstatyme nustatytos procedūros.

Laikė, kad tuo buvo pažeistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini), suformuotas pažeidžiant įstatymų normas, naikintini ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktai. Manė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą nebuvo pažeistas, kadangi termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina 2008 m. lapkričio 24 d., kai Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 116 – 117) prašė jį atmesti.

Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad Z. K. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,5 ha žemės. Pareiškėjas teisę atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos valdytą 2,5 ha žemės įgijo 2005 m. gegužės 12 d., kai įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2058/2004, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė 2,5 ha žemės sklypą Kaune, esantį (duomenys neskelbtini), o po jos mirties šį žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė jos sūnus B.

K.. Tuo tarpu jau 2002 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės postas, (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galiojantis ir nepanaikintas. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 2,1 ha žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti arba komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija).

Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. (1727V125)-R-1716 kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reikalingų dokumentų pateikimo. Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d.

įsakymą Nr. A-1354, 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 02‑01‑8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ nustatė, jog privatizavimo objektui priskirtas 2,0693 ha valstybinės žemės sklypas (paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), esantis (duomenys neskelbtini), teiktinas parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims. Pabrėžė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjas nenurodo teisės akto, kuriam prieštarauja iš dalies ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas. Esant Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymui, automobilių stovėjimo aikštelei ir kontrolės postui, (duomenys neskelbtini), esant privatizavimo objektų sąraše, Kauno apskrities viršininkas turėjo vykdyti jam priskirtas funkcijas ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 120 – 122, II tomas, b. l. 29 – 32) prašė administracinę bylą nutraukti arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, tai nedaro esminės įtakos detaliojo plano teisėtumui. Sprendžiant, ar padaryti pažeidimai yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą administracinį aktą, būtina atsižvelgti į tai, ar nustatytos detaliojo planavimo procedūros tvarkos nesilaikymas yra tik formalaus pobūdžio pažeidimas, ar juo pažeidžiamos ir kokių nors asmenų teisės ar teisėti interesai arba jiems nustatomos tam tikros pareigos. Manė, kad pareiškėjo nurodytais pagrindais ginčijamas detalusis planas negali būti naikinamas, nes ir pačiame prašyme nėra nurodyta, kokios įtakos šie pažeidimai turėjo jo ginamam viešajam interesui.

Pabrėžė, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas grindžiamas vien formalia nuoroda į teisės aktų pažeidimus, tačiau nėra motyvuojama, kokį konkrečiai viešąjį interesą pareiškėjas siekia apginti, kokiu būdu patikslintame prašyme nurodomi detaliojo planavimo procedūros pažeidimai įtakoja bei turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Todėl manė, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai negali būti laikomi viešojo intereso gynimu. Be to, apie skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą bei apie jo tvirtinimo procese tariamai padarytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas dar 2007 m. vasario 7 d., kai Kauno apygardos prokuratūra persiuntė pareiškėjui advokato G. B. skundą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano. Laikė, kad spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą dėl tariamai neteisėto administracinio akto panaikinimo, Kauno miesto apylinkės prokuratūra turėjo surinkti papildomą informaciją, patvirtinančią Z.

K. atstovo skunde nurodytus pažeidimus. Tačiau aplinkybė, jog į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjas kreipėsi tik 2008 m. spalio 6 d., patvirtina, jog duomenys kreipimuisi į teismą dėl viešojo intereso gynimo buvo renkami nepagrįstai ilgą laikotarpį. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas dar 2007 m. pradžioje, tačiau to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino administraciniam aktui ginčyti, motyvuodamas tuo, jog termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo 2008 m. lapkričio 24 d., kai Kauno apylinkės prokuratūroje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, tačiau ilgesnis nei vienerių metų laikotarpis negali būti laikomas protingu terminu, per kurį turi būti surenkama informacija bei priimamas sprendimas, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu.

Dėl šių priežasčių manė, kad pareiškėjas laiku nesiėmė visų įmanomų priemonių ištirti administracinio akto teisėtumui, žymiai praleido įstatymo nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti ir prašymo šiam terminui atnaujinti nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašė bylą nutraukti, nes tapatūs reikalavimai jau buvo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I‑363‑413/2007 arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 153 – 155).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. palaikė pareiškėjo argumentus ir prašė prašymą patenkinti (I tomas, b. l. 130 – 135).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (II tomas, b. l. 84 – 90) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Z. K. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,5 ha žemės. Tokią teisę atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos valdytą 2,5 ha žemės Z. K. įgijo 2005 m. gegužės 12 d., kai įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2058/2004, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė 2,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o po jos mirties šį žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė jos sūnus B.

K.. Nuosavybės teisė į B. K. turėtą 2,5 ha žemės sklypą yra atkurta dalinai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10424 ir sprendimu Nr. 7524 grąžinta natūra tūrėtoje vietoje 0,8071 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2230 patvirtintą laisvos žemės planą. Z. K. liko neatkurta nuosavybės teisė į 1,6929 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės prie (duomenys neskelbtini).

Likusi žemės sklypo dalis – 1,6929 ha negali būti grąžinta natūra B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyto žemės sklypo vietoje, nes šioje vietoje yra automobilių stovėjimo aikštelė ir šis objektas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. A-l354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 2,1 ha žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti arba komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija). Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. (1727V125)-R-1716 kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reikalingų dokumentų pateikimo.

Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354, 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 02‑01‑8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ nustatė, jog privatizavimo objektui priskirtas 2,0693 ha valstybinės žemės sklypas (paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), esantis (duomenys neskelbtini), teiktinas parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims.

Teismas taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-363-413/2007 Z. K. prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“, tačiau Z. K. reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ buvo atmestas, o administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 3 d.

įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo nutraukta. Taip pat teismo buvo atmesti Z. K. reikalavimai administracinėje byloje Nr. I-496-402/2008, kurioje jis prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti 16 929 kv. m ploto žemę, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) plane esančią tarp taškų 4, 3, 19 ir 20; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti natūra pareiškėjui grąžintinos 16 929 kv. m ploto žemės planą, jį patvirtinti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti;

įpareigoti Kauno apskrities viršininką per tris mėnesius nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, atitinkančio Z. K. natūra grąžintinos 16 929 kv. m ploto žemės ribas, gavimo dienos priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 16 929 kv. m ploto žemę, grąžinant ją natūra. Atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu prašymu, kaip ir Z. K. administracinėje byloje Nr. I-363-413/2007, prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d.

įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktą. Teismas sprendė, jog nustatytas terminas kreiptis į teismą nebuvo pažeistas, kadangi termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina 2008 m. lapkričio 24 d., kai Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, o atsakovo atstovų nurodyta aplinkybė, kad apie detaliojo plano tvirtinimo procese tariamai padarytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas dar 2007 m. vasario 7 d., kai Kauno apygardos prokuratūra persiuntė pareiškėjui advokato G.

B. skundą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, nelaikytina reikšminga, nes advokatas G. B. minėtame dokumente tik išreiškė abejones dėl detalaus plano brėžinio klastojimo fakto ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Akcentavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo, be kita ko nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu atkreipė dėmesį ir į tai, kad tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilyginti asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje prokuroras siekė apginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, už kurią visuomenės vardu veikia ir atsako vietos savivaldybių administracijos ir apskričių viršininkų administracijos ir siekė panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams.

Teismas pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. A-4655, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra neteisėtas vien ta prasme, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais (ranka padaryti taisymai „I4-teritorijos inžinierinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“), kurių nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame brėžinyje ir kurių nesant buvo surašytas Teritorijų planavimo patikrinimo aktas bei pasiūlyta tvirtinti detaliojo plano dokumentą.

Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos įstatyme nustatytos procedūros (suderinimas, viešas svarstymas, patikrinimas). Tuo buvo pažeistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 56 punkto nuostatos.

Kadangi Kauno miesto savivaldybės institucijos, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl teismas konstatavo, kad ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

Tačiau ginčijamų aktų ydingumas, t. y. detaliojo plano rengimas supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimai ir papildymai nesuderinti, viešai neapsvarstyti ir pan., iš esmės pažeidžia tik Z. K. teises, nes jis pretenduoja atsikurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris patenka į ginčijamo detalaus plano ribas. Tokiu būdu, viešasis interesas sutampa su trečiojo suinteresuoto asmens interesu. Teismas pabrėžė, kad Z. K. savo teise į teisminę gynybą jau yra pasinaudojęs, todėl prokuroro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–1758/2008 reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės sutampa. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes. Administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti faktą, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį.

Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas.

Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės postas, (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galiojantis ir nepanaikintas. Tokiu būdu, teismo nuomone, net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatytas pagrindas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d.

įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktą, viešasis interesas keliamų reikalavimų apimtimi realiai nebūtų apgintas, nes jokių teisinių pasekmių Z. K. nesukeltų.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 94 – 100) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Visuomenė skelbimu, išspausdintu 2002 m. rugsėjo 07 d. dienraštyje „Kauno diena“, buvo informuota, kad rengiamas sklypų formavimas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini). Sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija. Tuo tarpu vėliau detaliojo plano rengimo metu buvo nustatyta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinta, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Atlikti detaliojo planavimo dokumento taisymai su visuomene apsvarstyti nebuvo, visuomenė (aplinkinių pastatų savininkai, namų savininkai bei gyventojai, gretimų žemės sklypų savininkai) neturėjo galimybės išreikšti pasiūlymų dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (žemės sklypas) (duomenys neskelbtini), suformuota kaip inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Todėl teisės aktų, reglamentuojančių detaliojo planavimo procedūrą nesilaikymas, pažeidė ne tik trečiojo asmens Z. K. interesus, bet ir pačios visuomenės (aplinkinių pastatų savininkų, gyvenamųjų namų savininkų ir gyventojų, gretimų žemės sklypų savininkų) interesus. Gretimų žemės sklypų savininkų interesai buvo pažeisti dar dėl to, kad jų žemės sklypams patekus į sanitarinę apsaugos zoną, jie neteko galimybės toje sklypo dalyje, kuri pateko į sanitarinės apsaugos zoną statyti gyvenamųjų namų, viešosios paskirties statinių, įrengti rekreacijos zonų ir pan. (Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 patvirtintų „Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos“ 10 p.).

2. Prokuratūra į teismą kreipėsi ir dėl to, kad pati Kauno miesto savivaldybės administracija, privalanti užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai. Be to, netinkamai jai suteiktas teises įgyvendino ir Kauno apskrities viršininko administracija, kuri nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, o būtent matydama, kad po to, kai detaliojo planavimo dokumente buvo nustatyta sanitarinės apsaugos zona, o detaliojo planavimo dokumentas nebuvo iš naujo suderintas ir viešai apsvarstytas, 2003 m. spalio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 331 su teigiama išvada. Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Tuo tarpu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), identifikuotas pažeidžiant teisės aktus, o privatizavimo objektų sąraše kaip privatizuojamas objektas atsirado būtent ginčijamų administracinių aktų pagrindu. Į privatizavimo programą įtraukti objektai (žemės sklypai) turi būti formuojami, identifikuojami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

3. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ar institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Institucijos, nevykdančios joms priskirtos funkcijos, turi būti atsakingos už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Tokie Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai, kuriais grubiai pažeidžiamos teisės normos, ne tik pažeidžia visuomenės ar asmens teises ir teisėtus interesus, bet ir pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, valdžios institucijomis, sumenkina jų autoritetą.

4. Kauno miesto savivaldybės administracija netinkami naudojosi jai suteikta teise, detalųjį planą parengė pažeisdama teisės aktus, todėl laikytina, kad ji nebuvo sąžininga, veikė nerūpestingai ir neteisingai. Nerūpestingai ir neteisingai veikė ir Kauno apskrities viršininko administracija, kuri teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia įgyvendinant viešąjį interesą. Šiuo konkrečiu atveju ji nesiėmė veiksmų, kad viešasis interesas būtų apgintas.

5. Visuotinai pripažįstama ir tai, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos, o iš neteisės negali atsirasti teisė. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę.

6. Nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, turėtų būti laikoma, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tokiu atveju pradėtoji byla būtų neteisėtai prasidėjusi ir turėtų būti nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Skundas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas tik tais atvejais, kai nustatoma, kad materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A146-335/2008). Teismas ne tik pripažino, kad detalųjį pianą rengiant supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimus ir papildymus nederinant, viešai neapsvarstant, administracijos direktoriui tvirtinti pateikiant su taisymais (ranka padaryti taisymai „I4-teritorijos inžinierinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“), kurių nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame brėžinyje ir kurių nesant buvo surašytas Teritorijų planavimo patikrinimo aktas bei pasiūlyta tvirtinti detaliojo plano dokumentą, buvo pažeistos detaliojo plano rengimo metu galioję materialines teisės normos, bet pripažino ir tai, kad buvo pažeistas ir viešasis interesas. Taigi, teismas konstatavęs materialinės teisės normų pažeidimus ir tai, jog juos tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, turėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus panaikinti.

7. Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T‑665 „Dėl automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo“, kuriuo nusprendė išbraukti automobilių saugojimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 119 „Dėl Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo patvirtinimo“; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl 1 punkte nurodytų automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto išbraukimo iš Privatizavimo objektų sąrašo, organizuoti 1 punkte nurodyto turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti bei jo nurašymo ir išardymo procedūras, pažymėti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, suformuoti ir patvirtinti Z. K. natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-449 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-665 „Dėl automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektų sąrašo“ pakeitimo papildė 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T-665 punktu, kuriuo nusprendė nutraukti privatizavimo objekto – automobilių saugojimo aikštelės, kontrolės posto ir šiam objektui priskirto 2,0692 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo programos įgyvendinimą. Šie Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai nepanaikinti ir galiojantys.

8. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. (21)SR-1826 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo“ pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kurio 2 priede kaip išbraukiamas iš privatizavimo objektų sąrašo yra nurodomas ir Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas – automobilių saugojimo aikštelė (plotas 20 312 kv. m, asfaltuota, tvora, lauko tualetas, apšvietimo atramos), kontrolės postas (plotas 11,98 kv. m, pastatas medinis, 1 aukšto) ir šiam objektui priskirtas 2,0692 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie pastabų nurodyta, kad šis objektas reikalingas įgyvendinti valstybės prisiimtus įsipareigojimus grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje svarstytas 2009 m. rugsėjo 30 d. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimams iš esmės bus pradėtas procesas, kurio rezultate Z. K. bus atkurtos nuosavybės teisės į 1,6969 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini). Todėl teismas priimdamas sprendimą turėjo į tai atsižvelgti, kadangi procedūros, kurių rezultate Z. K. ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės į 1,6969 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), jau buvo pradėtos. Todėl teismo teiginys, kad keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas, yra nepagrįstas.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 108 – 110) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-4655 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuris buvo rengiamas supaprastinta tvarka ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas tvirtinti su taisymais: „I4 – teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“. Minėtas pataisymas dėl žemės sklypo naudojimo būdo atitiko Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (t. y. aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas) sprendinius ir šiame sklype esančio statinio paskirtį. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. spendimu Nr. T-242. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo svarstomas su visuomene ir ji turėjo galimybę išreikšti pasiūlymus dėl ginčo teritorijos (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), kurios naudojimo būdas buvo numatytas „I4 – teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“. Kauno miesto apylinkės prokuratūros argumentas, kad visuomenė (aplinkinių pastatų savininkai, namų savininkai bei gyventojai, gretimų žemės sklypų savininkai) neturėjo galimybės išreikšti pasiūlymų dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (žemės sklypas) (duomenys neskelbtini), suformuota kaip inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti yra atmestinas.

2. Detaliojo plano rengimas supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimai ir papildymai, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“, kuriuo buvo priskirtas 2,0693 ha valstybinės žemės sklypas privatizuojamam objektui iš esmės pažeidė tik trečiojo suinteresuoto asmens (Z. K.) teises, nes jis pretenduoja atsikurti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.

3. Nagrinėjant šią bylą Kauno apygardos administraciniame teisme Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ nėra pakeistas, o automobilių saugojimo aikštelė ir kiti statiniai, bei 2,0692 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra privatizavimo objektų sąraše. Administracinių aktų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių Z. K., pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,5 ha žemę, esančią ginčo teritorijoje (žemės sklype (duomenys neskelbtini)), o tuo pačiu nebūtų apgintas viešasis interesas keliamų reikalavimų apimtimi.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 112 – 114) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nors skelbiant viešai spaudoje apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano svarstymą su visuomene, buvo nurodyta, jog tai komercinės paskirties teritorija, nors Detaliojo plano sprendiniuose nustatytas ir kitas žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti, tačiau ši aplinkybė netrukdė suinteresuotiems visuomenės atstovams įgyvendinti savo teises – susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais, reikšti pastabas, pasiūlymus ar pretenzijas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šis įrašas detaliajame plane buvo padarytas jau po svarstymo su visuomene procedūros, taigi, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog šie detaliojo planavimo dokumento taisymai nebuvo apsvarstyti su visuomene. Ginčo teritorijoje esantis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė – įrengtas ir eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį nuo 1977 metų, pagal detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje nėra numatyta keisti veiklos pobūdžio. Analogiškas žemės sklypo naudojimo būdas (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) buvo pažymėtas ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Nei bendrojo plano, nei ginčijamo Detaliojo plano svarstymo su visuomene metu jokių pastabų dėl teritorijos planavimo sprendinių iš visuomenės atstovų nebuvo gauta. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokias realias pasekmes visuomenei ar jos daliai sukėlė ir dabar sukelia tai, jog detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kokią visuomenė dėl to patiria žalą. Visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra tariamojo pobūdžio. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamas detalusis planas pažeidė visuomenės interesus, yra nepagrįsti ir atmestini.

2. Teismo sprendime konstatuota, kad interesas, kurį gina pareiškėjas, gali būti pripažintas viešuoju, nors jis bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokį konkrečiai viešąjį interesą siekia apginti, taip pat neįrodė, kad jo nurodyti teisės aktų įtakoja ir turi esminės reikšmės visuomenės ar jos dalies teisėms bei teisėtiems interesams. Viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus vien dėl formalių teisės aktų pažeidimų, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad materialinės teisės normų pažeidimai yra esminiai, darantys įtaką skundžiamų administracinių aktų teisėtumui ir pagrįstumui.

3. Būtent Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešojo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, o sprendiniai – teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 12.1 p.). Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl minėto patikrinimo akto panaikinimo. Taip pat jis neginčijo administracinių aktų, kuriais buvo nuspręsta privatizavimo objektą (automobilių stovėjimo aikštelę) įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą bei pritarti parengtam privatizavimo programos projektui, nors apeliaciniame skunde nurodo, jog į privatizavimo programą įtrauktas žemės sklypas identifikuotas pažeidžiant teisės aktus. Kol minėti administraciniai aktai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie laikomi teisėtais ir galiojančiais, todėl visi pareiškėjo motyvai dėl jų neteisėtumo negali būti vertinami.

4. Ginčijami administraciniai aktai buvo priimti rengiant į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos automobilių stovėjimo aikštelės privatizavimo programą. Nei objekto įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą, nei pačios privatizavimo programos pareiškėjas neginčija. Be to, automobilių saugojimo aikštelė – statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o norint suformuoti šio statinio eksploatavimui reikalingą žemės sklypą reikėtų rengti detalųjį planą, nustatant žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį, taip pat ir sanitarines apsaugos zonas. Todėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimas, motyvuojant formaliais teisės aktų pažeidimais, jokių teisinių pasekmių visuomenei ar jos daliai nesukels.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 105 – 106) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje nenurodo naujų aplinkybių šio ginčo išsprendimui, o kelia tapačius reikalavimus, kurie jau yra iš esmės ir galutinai išspęsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-154/2008. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo Z. K. reikalavimo panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, bei atmetė pareiškėjo Z. K. reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ panaikinimo. Tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos šioje byloje kitaip, nei jas yra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 115 – 118) palaiko apeliacinį skundą.

1. Teismas neįvertino prie nagrinėjamos bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. I‑363-413/2007 priimto Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo, pasiremdamas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimu, kuriuo teismas, nenagrinėdamas detaliojo plano (duomenys neskelbtini) teisėtumo, nutraukė administracinę bylą neatnaujinęs termino jam apskųsti, t. y. klausimas dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), teisėtumo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme net nebuvo sprendžiamas.

2. Teismas neįvertino dalies dokumentų, esančių prie šios administracinės bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-363-413/2007, kurie buvo svarbūs priimant skundžiamą sprendimą: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 40-90-235 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)“, kur paaiškinama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354 patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas brangus žemės sklypas prie menkaverčių statinių, detalusis planas buvo patvirtintas esant akivaizdžiam prieštaravimui 1986 metų Kauno miesto generalinio plano sprendiniams. Būtent 1986 metų Kauno miesto generalinis planas galiojo detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimo metu ir jo sprendinius turėjo atitikti tvirtinamas detalusis planas. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje 1986 metų Kauno miesto generaliniame plane buvo numatyta miško parkų teritorija, todėl detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) formuojamas sklypas negalėjo būti formuojamas automobilių stovėjimo aikštelei kaip inžineriniam statiniui eksploatuoti.

3. Teismas taip pat neįvertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 17 d. rašto Nr. (6.3)-2D-902, kuriame nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu prieš tvirtindami žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prie naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės detalųjį planą, turėjo paskelbti negaliojančiais Kauno miesto savivaldybės valdybos 1998 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 584 ir 1999 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 553 patvirtintus šios teritorijos detaliuosius planus.

4. Vien dėlto, kad jis yra pasinaudojęs teise į teisminę gynybą, neturėtų nukentėti viešasis interesas paliekant galioti neteisėtus skundžiamus aktus, be to, pats teismas pripažino prokuroro prašymą paduotą ginant viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 07 10 įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus.

Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje prokuroras siekė apginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, už kurią visuomenės vardu veikia ir atsako vietos savivaldybių administracijos ir apskričių viršininkų administracijos ir siekė panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams. Teismas pripažino, kad 2004 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.4655, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas yra neteisėtas vien ta prasme, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais( ranka padaryti taisymai „ 14-teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“ (b.l. 106,1 tomas), kurių nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame brėžinyje ir kurių nesant buvo surašytas Teritorijų planavimo patikrinimo aktas bei pasiūlyta tvirtinti detaliojo plano dokumentą.

Sprendime teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos įstatyme nustatytos procedūros ( suderinimas, viešas svarstymas, patikrinimas). Tuo buvo pažeistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnio 3 d., 26 straipsnio 7 d. ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 56 p. nuostatos.

Kadangi Kauno miesto savivaldybės institucijos, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus ( Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1d. 8p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Teismas konstatavo, kad ginčijamų aktų teisėtumas yra laikytinas viešuoju interesu. Teisėjų kolegija šiuos teismo argumentus pripažįsta pagrįstais.

Pažymėtina, kad šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą siekė panaikinti viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtai priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ir subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinimo principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

Tačiau teismas, konstatavęs kad prokuroras pagrįstai dėl neteisėtų aktų panaikinimo gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą, nusprendė, kad šie aktai pažeidžia tik trečiojo suinteresuoto asmens Z. K. teises ir šiuo atveju viešasis interesas sutampa su trečiojo suinteresuoto asmens interesais, o pastarasis savo teise į teisminę gynybą yra pasinaudojęs be to, skundžiamų aktų panaikinimas nesukels Z. K. teisinių pasekmių ir tuo motyvu prokuroro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija tokias pirmos instancijos išvadas pripažįsta nepagrįstomis .

Byloje nustatyta, kad detaliojo planavimo metu, laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. vasario 17 d. t.y. po to, kai detalusis planas buvo apsvarstytas su visuomene ( viešas svarstymas su visuomene įvyko 2002 m. rugsėjo 19 d.) detaliajame plane buvo nustatyta sanitarinės apsaugos zona, o detaliojo planavimo dokumentą patikrinus Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje ir šio skyriaus darbuotojams 2003 10 16 surašius Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 331 su teigiama tikrinimo išvada, detaliajame plane buvo ranka padaryti taisymai įrašant „ 14-teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti“.

Šiuo įrašu papildomai nustačius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą-teritorija infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai, o nustačius sanitarinės apsaugos zoną, kuri didesnė už planuojamos teritorijos ribas, į šios zonos ribas pateko šalia planuojamos teritorijos esantys gyvenamosios ir kitos paskirties žemės sklypai. Patekus žemės sklypams į sanitarinės apsaugos zoną, tose sklypų dalyse veikla yra ribojama, tokiu būdu pažeidžiant ir kitų visuomenės narių ( ne tik Z.

K.) interesus. Detalusis planas- tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas ( Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 p.) Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis numatė, kad teritorijų planavimo procese turi teisę dalyvauti ir visuomenė. Visuomenė-tai vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės. Atlikti detaliojo planavimo dokumento taisymai su visuomene apsvarstyti nebuvo, visuomenė ( aplinkinių pastatų savininkai, namų savininkai bei gyventojai, gretimų žemės sklypų savininkai) neturėjo galimybės išreikšti pasiūlymų dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (duomenys neskelbtini) suformuota kaip inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti bei eksploatuoti.

Gretimų žemės sklypų savininkų interesai buvo pažeisti ir dėl to, kad jų žemės sklypams patekus į sanitarinės apsaugos zoną, jie neteko galimybės toje sklypo dalyje, kuri pateko į sanitarinės apsaugos zoną, statyti gyvenamųjų namų, viešosios paskirties statinių, įrengti rekreacijos zonų ir pan.(2001-01-05 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 10 patvirtintų „Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos“ 10 p.).

Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad ir panaikinus skundžiamus aktus, nebus apgintas viešasis interesas, nes administracinių aktų panaikinimas nesukels trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. K. teisinių pasekmių. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą grindžia tuo, kad 2002 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės postas, (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą, todėl net ir panaikinus skundžiamus aktus, viešasis interesas realiai apgintas nebūtų.

Tačiau byloje yra duomenys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1220 yra pakeistas: iš privatizuojamų objektų sąrašo yra išbraukta automobilių saugojimo aikštelė ( plotas 20312 kv. m. asfaltuota, tvora, lauko tualetas, apšvietimo atramos), kontrolės postas ( plotas 11,98 kv. m. pastatas medinis 1 aukšto) ir šiam objektui priskirtas 2,0692 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo sprendiniais suplanuota teritorija iš privatizuojamų objektų sąrašo minėtu LR Vyriausybės nutarimu yra išbraukta, todėl neliko pagrindo, kuriuo remiantis buvo atmestas prokuroro prašymas.

Prokuroro prašomo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 07 10 įsakymo Nr. 02-01-8549 dalis yra pripažinta netekusia galios ( Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 02-01-11493), todėl prokuroro prašymas dėl šio akto dalies panaikinimo netenkinamas.

Atsakovo atstovės argumentai išdėstyti apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dėl termino kreipiantis į teismą ginant viešąjį interesą paduoti eigos pradžios, atmestini kaip nepagrįsti. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis . Prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia( LVAT teisėjų kolegijos 2008 m.. liepos 25 d. nutartis). Byloje nustatyta, kad prokuroras duomenis apie viešojo intereso pažeidimą gavo 2008 m. lapkričio 24 d., todėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, nepraleido. Atsakovo atstovės paminėtas raštas prokuratūrai dėl galimo dokumentų klastojimo, susijęs su nusikalstamos veikos tyrimu, o ne viešojo intereso gynimu.

Remiantis išdėstytais argumentais skundžiamas teismo sprendimas naikinamas iš dalies.

Įvertinus bylos aplinkybes ir nustačius, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriais įsakymas Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ priimtas pažeidžiant imperatyviuosius teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, minėtas įsakymas naikintinas, tenkinant iš dalies prokuroro prašymą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

Priimti naują sprendimą

Panaikinti 2004 06 03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė