AS-858-234-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-234/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02477-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 3 d. buvo gautas pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas (b. l. 1-13), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neišmokėtą S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategoriją ir priedo už rangą dydžio.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. laikotarpiu pareiškėja S. A. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtojos pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 2, rangas – 2). Nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija. Nuo 2013 m. rugsėjo 17 d iki 2013 m. spalio 1 d. eina vyriausios specialistės pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 9, kvalifikacinė kategorija – 3, suteiktas vyresniojo pareigūno 3 rangas).

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėja I. G. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininkės pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 7, rangas – 2). Nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 2 d. laikotarpiu suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. – 1 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas R. V. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 3, rangas – 1). Nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas A. K. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 2, rangas – 2). Nuo 2003 m. liepos 30 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas D. N. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininko pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 7, rangas – 2). Nuo 2002 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas S. B. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininko pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija –7, rangas –2). Nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas V. A. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 2, rangas – 2. Nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas R. R. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininko pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 7, rangas – 2). Nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 9 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija, o nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 2 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas T. S. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininko pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 7, rangas – 2). Nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėja I. Č. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje būrio viršininkės pareigas (pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 7, rangas – 2). Nuo 2012 m. vasario 9 dienos iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas G. B. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 2, rangas – 3). Nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėjas V. L. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 3, rangas – 1). Nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 2 kvalifikacinė kategorija.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu pareiškėja S. K. eina Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 2, rangas –2). Nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu suteikta 3 kvalifikacinė kategorija.

Nurodė, jog 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. liepos 31 d.) pakeitė statuto 41 straipsnio 4 dalį. Dėl šio pakeitimo sumažėjo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis: 3 kategorijai sumažinta nuo 15 iki 10 procentų, 2 kategorijai – nuo 30 iki 20 procentų pareiginės algos, o priedo už 1 kvalifikacinę kategoriją dydis – nuo 50 iki 30 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi (b. l. 51-54) pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. skundą priėmė nagrinėti. Teismas administracinę bylą sustabdė, kol įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal prašymą Nr. 19/2013.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimas priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. viršija trejus metus. Vadinasi, šioje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnį (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnį (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatančius, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2013 m. birželio 6 d., prašymo Nr. 19/2013, bylos Nr. 16/2013. Teismas nurodė, jog įvardinta teisės norma, dėl kurios Konstitucinis Teismas priėmė prašymą, taikytina ir pareiškėjų keliamam ginčui spręsti.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tiesiogiai nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą Nr. 19/2013 ir nutars dėl šioje byloje taikytinų DK 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatų konstitucingumo, t. y. kol įsigalios sprendimas konstitucinės justicijos byloje. Atitinkamai, teismas sprendė, kad administracinė byla gali būti stabdoma taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (ABTĮ 4 str. 6 d.), taikant ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III. Pareiškėjai S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. atskiruoju skundu (b. l. 58-63) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjai remiasi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, t. y. pasiremta analogija, kad kitoje administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurios faktinės aplinkybės ir taikomos įstatymo nuostatos yra analogiškos, Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi su prašymu į Konstitucinį Teismą. Mano, kad toks teismo ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymas yra nepagrįstas, dėl to pažeidžiamos pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, garantuojamą Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, teisinį saugumą, teisinį tikrumą bei lieka neapginta teisė į teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 str. 1 d.).

Pažymi, kad Konstituciniame Teisme pateiktų prašymų nagrinėjimo procesas yra ilgas, t. y. išaiškinimas dėl teisės aktų nuostatų dažniausiai yra priimamas tik po metų ar vėliau. Tai reiškia, kad visą laikotarpį, kol byla yra nagrinėjama Konstituciniame Teisme, pareiškėjų teisės lieka neapgintos, o jų teisėti lūkesčiai dėl bylos išnagrinėjimo ir sąžiningai įgytų teisių apgynimo per kuo trumpesnį laiką yra pažeidžiami, taip pat yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes nepagrįstai yra vilkinamas sprendimo priėmimas.

Nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pabrėžė, kad nuostata, kad atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama, kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymu leidėjui sumažinus iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki sumažinimo, mokėti, sukaupimą. Be to, Konstitucinio Teismo nuomone, turi būti siekiama išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus, prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo. Pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu įstatymų leidėjas kol kas nesiėmė priemonių užtikrinti asmenų patirtų nuostolių dėl neteisingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo tvarkos. Be to, teismas, kaip vienintelė institucija, vykdanti teisingumą, taip pat delsia priimti sprendimus – stabdo bylos nagrinėjimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Pareiškėjai nurodo, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog būtų rūpinamasi greitu, operatyviu bylos išnagrinėjimu. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 neužkerta kelio išnagrinėti jų pateiktą skundą.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, pagrįstai suabejojo pareiškėjų skundo pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto teisėtumu ir vadovavosi ABTĮ 4 straipsnio nuostatomis.

Iš pareiškėjų pateiktame skunde keliamų reikalavimų ir jų pagrindo matyti, kad administracinės bylos teisingas išnagrinėjimas yra susijęs su DK 301 straipsnyje nustatytos su darbo santykiais susijusių piniginių reikalavimų priteisimo senaties taikymu. Būtent minėto DK straipsnio konstitucingumas Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. skundą iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal prašymą Nr. 19/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės trimis aspektais, pirma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą sustabdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, antra, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktas prašymas Konstituciniam Teismui nėra tiek susijęs su šia byla, kad nebūtų galima jos išnagrinėti, trečia, kad tokia priimta teismo nutartimi yra pažeidžiama jų teisė į teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su įvardintais pareiškėjų argumentais nesutinka ir atskirai pasisako dėl pareiškėjų nurodytų aspektų.

Kiek tai yra susiję su administracinės bylos sustabdymu ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų teiginiais, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tačiau toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aiškinant šias normas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Teismo bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas, todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Atitinkamai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-422/2014).

Taigi skundžiama administracinio teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą turėtų būti vertinama kaip pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011). Tai lemia, kad administracinis teismas stabdydamas administracinę bylą kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, jog tam yra pagrindas, nes ilgas, nepagrįstas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti asmens teises.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjų inicijuojam ginčui yra taikytini Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnis (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatantys, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (pareiškėjai reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį daugiau nei už trejus metus – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) (b. l. 1-13).

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), taikytini ir pareiškėjų keliamam ginčui, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai.

Remiantis Konstitucinio Teismo tinklapio duomenimis (žr. viešąją prieigą http://www.lrkt.lt/Bylos.html) nustatyta, kad Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėjimui nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 (konstitucinės justicijos byla Nr. 16/2013) dėl DK 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčią kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Vertindama pareiškėjų argumentus, susijusius su pateiktų prašymų nagrinėjimo trukme Konstituciniame Teisme ir tuo, kad jų teisėti interesai bus pažeidžiami dėl ilgos proceso trukmės teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, kilus abejonėms dėl byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai, teisėjas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Iš esmės toks aiškinimas gali būti taikytinas ir šiuo atveju, motyvuojant šios administracinės bylos sustabdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Taigi vien ta aplinkybė, kad administracinė byla yra sustabdoma, kad vėliau būtų priimtas teisėtas, pagrįstas teismo sprendimas, išsklaidžius abejones dėl atitinkamų nuostatų konstitucingumo ir dėl to procesas konkrečioje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, savaime nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir (ar) vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjų teisių, teisėtų interesų pažeidimą.

Taigi teisėjų kolegija skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį vertina kaip teisėtą bei pagrįstą, priimtą atsižvelgiant į egzistuojančius kreipimusis į Konstitucinį Teismą, proceso efektyvumo, teisingumo bei protingumo principus, pagrįstai konstatavus tarp minėtų kreipimųsi ir nagrinėjamos bylos egzistuojantį ryšį. Atitinkamai, teigtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą, kol įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) byloje Nr. 16/2013 pagal prašymą Nr. 19/2013 vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų S. A., I. G., R. V., A. K., D. N., S. B., V. A., R. R., T. S., I. Č., G. B., V. L., S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys