A-525-796-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-796/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „VAATC“ su skundu (b. l. 1−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. T1-77 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat buvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 112−118) skundą tenkino. Panaikino Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. TI-77 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“.

Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 123−126), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas UAB „VAATC“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo Agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo panaikinimo.

II. 2014 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) sustabdyti atsakovo įsakymo Nr. T1-77 galiojimą iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pabaigos; 2) uždrausti atsakovui perduoti skolos išieškojimą pagal atsakovo įsakymą Nr. T1-77 AB „Turto bankas“.

Prašyme nurodo, kad 2014 m. sausio 6 d. gavo atsakovo raštą, kuriame pareiškėjas raginamas sumokėti 11 520,00 Lt lėšų, 3 240,00 PVM lėšų ir 805,87 Lt delspinigių, kitu atveju atsakovas ketina skolos išieškojimą perduoti AB „Turto bankas“. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nagrinėjimas dėl atsakovo įsakymo Nr. T1-77 nėra baigtas, į tai, kad dėl didelio darbo krūvio bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme numatomas tik po pusės metų, į tai, kad pagal ginčijamą įsakymą skaičiuojami delspinigiai, nors paties įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas teisme, į tai, kad pareiškėjas įgyvendina viešąjį interesą atliekų tvarkymo srityje ir jo finansinė padėtis yra itin sunki, pažymint ir tai, kad pareiškėjo veikla finansuojama pagal principą „teršėjas moka“, t. y. iš surenkamo atliekų deponavimo sąvartyne mokesčio apmokamos tik būtiniausios atliekų tvarkymo paslaugos, todėl pareiškėjas neturi finansinių išteklių delspinigių mokėjimui, prašo taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Kartu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011), t. y. pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009); aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz., 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra ne tam tikrų neigiamų pasekmių išvengimas, o teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į skundžiamu Įsakymu pareiškėjui suformuluotą nurodymą (į atsakovo nurodytą sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 11 520 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM – 3 240 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną), darytina išvada, jog įvykdžius Įsakymą, pareiškėjui palankus teismo sprendimas galėtų būti nesunkiai įvykdomas − pareiškėjui įvykdžius Įsakyme nuformuotą nurodymą, tačiau teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, panaikinus Įsakymą, teismo sprendimas būtų lengvai įgyvendinamas atsakovui grąžinus pareiškėjo pervestus pinigus į pareiškėjo sąskaitą.

Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nemotyvuotas. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones jis grindžia tik sunkia finansine padėtimi, tačiau, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas jų nepagrindė jokiais įrodymais, nėra duomenų, kad Įsakyme nurodytos sumos sumokėjimas stipriai pakenktų pareiškėjo finansinei padėčiai, suma, kuri turi būti sumokėta pagal Įsakymą, nėra didelė, be to, kaip minėta, vien tam tikras poveikis pareiškėjo finansinei padėčiai nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kitų argumentų, sudarančių pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl šis prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas