A-662-2552-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2552/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01645-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, golfą, odinį kelnių diržą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po 1 porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 571,01 Lt žalą dėl laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (1 vasarinės kepurės, 1 kelnių, 2 marškinių ilgomis rankovėmis, 1 marškinių trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraiščio, 3 porų batelių, 1 poros žieminių batų, 1 poros demisezoninių batų, 5 porų megztų pirštinių, 5 porų odinių pirštinių).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareiškėjui, kuris dirba Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriuje vyresniuoju prižiūrėtoju, nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir / ar ją sudarančios dalys, todėl pareiškėjui iš Vilniaus PN priteistinas vienas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektas, o iš Lietuvos valstybės – žalos atlyginimas už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau – ir Statutas), jo 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis, priešingu atveju šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo / neišmokėjimo. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui neteikė, kita vertus, pareiškėjui nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Taigi atsakovas nevykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A552-2695/2012, Nr. A662-2567/2012), Vilniaus PN turėtų būti įpareigotas išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199, kuriuo patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai (įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 27 d.) (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-199), Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, kol nustatyta tvarka bus išduota šiame įsakyme patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintą uniformą; konkretūs terminai, kada pareigūnams turi būti išduodama naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, nenurodyta, tačiau, pareiškėjo nuomone, vėliausiai ji turi būti išduodama tada, kai baigiasi turimų dėvėti tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas. Šią dieną yra pasibaigę pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai, todėl jam turėtų būti išduotos trūkstamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplekto dalys (1 žieminė kepurė, 1 vasarinė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora batelių, 1 pora demisezoninių batų, 1 pora žieminių batų, 1 odinis diržas kelnėms, 1 golfas), o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas šį reikalavimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2696/2012). Nurodė, kad Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo išblukusią uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje dėvėti už savo lėšas įsigytus marškinius, pirštines, avėti už savo lėšas įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius ir pan. Duomenys apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, pateikti Vilniaus PN Ūkio skyriaus pažymoje (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė – 198,80 Lt. Pareiškėjo asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas uniformos dalis yra tikslesni, nes asmens kortelėje pažymima apie kiekvieną faktinį uniformos dalies išdavimą, todėl, siekiant tikslumo, apskaičiavimai bus paremti ne tik minėta pažyma, bet ir asmens kortelės duomenimis.

Pareiškėjui neišduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. spalio 24 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad vienu metu negali būti išduoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių skaičius viršija vieną uniformos komplektą, pareiškėjas prašė žalos atlyginimo. Iš atsakovo Lietuvos valstybės turėtų būti priteista 696,58 Lt žalos atlyginimo už šias 2008 m. spalio 24 d. – 2013 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2008 m.) – 9,00 Lt; 1 kelnes (neišduotos 2009 m.) – 19,99 Lt; 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti dveji 2009 m.) – 32,40 Lt; 1 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2008 m.) – 11,40 Lt; 1 kaklaraištį (neišduotas 2008 m.) – 3,30 Lt; 3 poras batelių (neišduota 2008 m., 2009 m., 2012 m.) – 90,72 Lt; 1 porą žieminių batų (neišduota 2011 m.) – 44,10 Lt; 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.) – 36,10 Lt; 4 poras megztų pirštinių (neišduota 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 8,40 Lt; 4 poras odinių pirštinių (neišduota 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 24,00 Lt.

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.273 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, atsakovas šiuo atveju yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų. Šioje administracinėje byloje atsakovu trauktini Vilniaus PN, tiesiogiai išduodavę tarnybines uniformas, vertindavę uniformų poreikį, tinkamumą dėvėti turimas tarnybinės uniformos dalis, priimdavo sprendimą neišduoti tarnybinės uniformos ir nemokėti piniginės kompensacijos. Laiku neįgyvendinta atsakovo pareiga turi būti įvykdyta, o pareiškėjo teisė būti valstybės lėšomis aprūpintam tarnybinėmis uniformomis – apginta. Remiantis administracinių teismų praktika šio pobūdžio bylose, įstaigų pateikti raštai apie tarnybinių uniformų dalių neišdavimo priežastis ir neišduotų tarnybinių uniformų kiekį laikomi informaciniais raštais, o ne skundžiamais administraciniais sprendimais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, todėl Vilniaus PN pateikti atsakymai šioje administracinėje byloje neskundžiami, o ginčijamas paties tarnybinių uniformų neišdavimo per teisės aktuose nustatytus terminus ir kompensacijos neišmokėjimo teisėtumas.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1624/2013.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų, Vilniaus PN savininkė yra valstybė. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą (duomenys neskelbtini), pateikė pažymą (duomenys neskelbtini) apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2003 m.–2013 m.; pažymoje nurodytos uniformos (jos dalių) vertės. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas. Tikslesni duomenys apie pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertę pateikiami pažymoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2008 m.–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pagal Tvarką pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Remiantis pareiškėjo asmens kortele, vasarinė kepurė neišduota, pagal Tvarką turėjo būti išduodama kiekvienais metais, nuo 2009 m. – kas antrais metais; žieminė kepurė išduota 2002 m. ir 2011 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; žieminė kepurė pareiškėjui išduota 2008 m., pagal Tvarką ji turėjo būti išduodama kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės pareiškėjui išduotos 2008 m. ir 2010 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamos kiekvienais metais; pusvilnonis megztinis išduotas 2008 m. ir 2010 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamas dvejiems metams; vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis išduoti 2008 m. – 2 vnt., 2010 m. – 2 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami kiekvienais metais po 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2008 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami dvejiems metams po 2 vnt.; kaklaraištis neišduotas, pagal Tvarką turėjo būti išduotas kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 metus; bateliai neišduoti, pagal Tvarką viena pora batų turėjo būti išduodama kiekvienais metais; žieminiai batai, kurių avėjimo terminas – 2 m., išduoti 2009 m.; demisezoniniai batai, kurių avėjimo terminas – 2 m., išduoti 2009 m.; megztos pirštinės turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m., kiekvienais metais po porą. 2013 m. lapkričio mėn. – gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Vilniaus PN šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos neskirtos. Papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Vilniaus pataisos namų 143,28 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2008 m.–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Nurodė Tvarkos 1, 2, 3 ir 4 punktus.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis. Šis reikalavimas atmestas, nes nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-152), o pareiškėjas skunde, surašytame 2014 m. kovo 17 d., prašė išduoti uniformos dalis, kurios jau vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2008 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma tikslesnė neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 477,60 Lt ir 30 proc. – 143,28 Lt (b. l. 20). Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr. 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ir kt.).

Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.), teismas darė išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2008 m.–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuota, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013 ir kt.). Konstatuota, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2014 m. kovo 17 d. (b. l. 1)), laikyta, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 143,28 Lt (b. l. 20).

Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Teismas nurodė Statuto 8 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuota, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus PN. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistas iš atsakovo Vilniaus PN (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

III. Pareiškėjas J. M. (J. M.) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovą išduoti naujo pavyzdžio tarnybines uniformos komplektą, panaikinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, jog 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu įsakymu Nr. 1R-152 buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai. Vadovaujantis Įsakymo Nr. 1R-152 10 skyriaus 1 punkto 1.1-1.10 dalimis ir Įsakymo Nr. 1R-152 priedu, jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos komplektą sudaro: 1 žieminė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė kepurė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis ir 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 žieminis puskombinezonis, 1 pora batelių, 1 pora žieminių batų, 1 diržas. Pastaruoju įsakymu buvo patvirtinta nauja jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos dalis – žieminis puskombinezonis ir atsisakyta demisezoninių batų. Pareiškėjas patikslinto skundo neteikė ir naujos tarnybinės uniformos dalies – žieminio puskombinezonio – nereikalavo. Reikalautos išduoti tarnybinės uniformos dalys nebuvo apibūdintos individualiais požymiais. Pareiškėjas teiktame skunde aiškiai nurodė tik konkrečias tarnybinės uniformos dalis, kurių ginčijamu laikotarpiu dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau neapibrėžė jų individualiais bruožais. Kaip matyti iš lingvistinės Įsakyme Nr. 1R-152 ir Įsakyme Nr. 1R-199 pateiktų tarnybinių uniformos dalių aprašų analizės, analogiškų tarnybinių uniformų dalių aprašai yra identiški, t. y. Įsakymu Nr. 1R-152 yra patvirtinti analogiški jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos dalių, neskaitant naujos dalies – žieminio puskombinezonio, pavyzdžiai, kaip ir 2014 m. balandžio 30 d. netekusiame galios Įsakyme Nr. 1R-199. Darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas, nors ir argumentuotas šiuo metu jau netekusiu galios teisės aktu – Įsakymu Nr. 1R-199, negali būti laikomas nepagrįstu, nes Įsakymu Nr. 1R-152 buvo analogiškos patvirtintos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys, t. y. prašytos tarnybinės uniformos dalys liko nepakitusios. Be to, prašytų įpareigoti išduoti tarnybinių uniformos dalių nebuvo apibūdinęs individualiais požymiais, kaip tik reikalavo naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų, t. y. tokių, kokios bus laikomos tinkamomis dėvėti pagal sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, golfą, odinį kelnių diržą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po 1 porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 571,01 Lt žalą dėl laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (1 vasarinės kepurės, 1 kelnių, 2 marškinių ilgomis rankovėmis, 1 marškinių trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraiščio, 3 porų batelių, 1 poros žieminių batų, 1 poros demisezoninių batų, 5 porų megztų pirštinių, 5 porų odinių pirštinių).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Vilniaus pataisos namų 143,28 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014) pabrėžė, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paminėtų materialinės teisės normų ankščiau pateikto aiškinimo, taip pat pažymi, kad jis (nurodytas aiškinimas) atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 (kuri faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymo požiūriu yra analogiška nagrinėjamai bylai) suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Tai taip pat patvirtina būtinumą laikytis tokio aiškinimo šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 ir 2 d.).

Už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 20), kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjui išduotos, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, prilygintą 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjas sutinka ir jos neginčija.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą atmetė dėl to, jog nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, o pareiškėjas skunde, surašytame 2014 m. kovo 17 d., prašė išduoti uniformos dalis, kurios jau vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, tokiam pirmosios instancijos teismo argumentui pritaria ir taip pat pažymi, jog toks pareiškėjo reikalavimas (įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą) iš esmės yra nukreiptas į ateitį, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir byloje iš esmės nėra duomenų, jog pareiškėjo teisė gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pirmosios instancijos teismui priteisus pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, prilygintą 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės, nuo 2013 m. lapkričio 28 d. yra pažeidžiama.

Šios nutarties priėmimo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatoje numatyta, kad seno pavyzdžio tarnybinės uniformos dėvimos iki nustatyta tvarka bus išduotos šiuo įsakymu patvirtintos tarnybinės uniformos.

Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui nebuvo išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys ar seno pavyzdžio tarnybinių uniformų dėvėjimo terminas pasibaigė, o teismas negali prevenciškai ginti pareiškėjo teisių. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant pareiškėjo teisės gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika pažeidimui pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą ir taip ginti savo teises.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė