A-492-822-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -822/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00626-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 18 d. skundu (b. l. 4-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimą Nr. 20-S-1616 (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta išleisti jį į pensiją pačiam prašant; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką atleisti jį iš tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tenkinant jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą dėl atleidimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK, atsakovas) viršininką su prašymu atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą nuo 2013 m. gegužės 29 d., tačiau ginčijamu sprendimu atleisti jį iš pareigų buvo atsisakyta, nurodant, jog klausimas apie jo atleidimą iš vidaus tarnybos nebus sprendžiamas tol, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas drausminės atsakomybės klausimas.

Teigė, jog ginčijamas sprendimas yra naikintinas, kadangi nepagrįstas teisės normomis. Neišaiškinta administracinio akto apskundimo tvarka.

Pažymėjo, jog vidaus tarnyboje dirba daugiau kaip 20 metų, o ši aplinkybė suteikia jam teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Vidaus tarnybos statutas nenumato jokio ribojimo ir išlygų, kuomet pareigūnui, turinčiam teisę išeiti į pensiją ir pateikusiam tokį prašymą, gali būti neleidžiama pasinaudoti savo konstitucine teise, priešingai, Statuto 55 straipsnio 2 dalies nuostatos netgi numato privalomą tokio pareigūno atleidimą kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimo. 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – ir Tvarka), kurios 35 punkto nuostatos įpareigoja instituciją, esant situacijai, kuomet pareigūnas išreiškia valią išeiti į pensiją, drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą nutraukti praėjus 14 dienų nuo prašymo įteikimo ir tuoj pat spręsti darbuotojo atleidimo klausimą. Šis teisinis reglamentavimas nenumato jokių šio klausimo atidėjimo terminų.

Atsakovas Kauno apskr. VPK, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 11-12), kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 5 dalyje, Kauno apylinkės teismo nutartimi E. B. laikinai, trims mėnesiams nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. nušalintas nuo Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų transporte tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų. Dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2013 m. birželio 12 d. buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 laikosi nuoseklios pozicijos, kad nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų teisinis įvertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti, kitų vėlesnių įvykių teisinis įvertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Šiuo atveju, pirmesnis veiksmas laiko atžvilgiu buvo pareiškėjo elgesys, susijęs su galimai padaryta nusikalstama veika. Jam 2013 m. gegužės 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo prašymas atleisti jį iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją buvo vėlesnis pareiškėjo veiksmas laiko atžvilgiu ir turi būti sprendžiamas eilės tvarka teisiškai kvalifikavus jo pirmiau padarytus veiksmus, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 38-42) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino ginčijamą sprendimą bei įpareigojo Kauno apskr. VPK kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atleisti E. B. iš vidaus tarnybos, atsakovui pačiam parenkant atleidimo pagrindą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl E. B. tarnybos stažo, sudarančio teisines prielaidas ne tik prašymui dėl išėjimo į pensiją pateikti, bet ir tokiam prašymui spręsti, nėra. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjui realizavus įstatymu suteiktą teisę ir išreiškus savo tikrąją valią, vėliausiai po 14 kalendorinių dienų turėjo būti išspręstas jo atleidimo iš vidaus tarnybos klausimas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas yra sustabdytas, kadangi pagal Tvarkos 35 punkto nuostatą, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti nutraukta, jei jos nebuvo įmanoma užbaigti per 14 kalendorinių dienų.

Pažymėjo, jog atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos atsakovas iš esmės grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, nes bylos aplinkybės ir susiklosčiusi konkreti teisinė situacija nėra analogiška bylai, kuria atsakovas remiasi kaip precedentu. Teismo nuomone, minėta teismų praktikoje formuojama taisyklė dėl nuoseklaus veiksmų (įvykių) kvalifikavimo pagal jų padarymo laiką taikytina tais atvejais, kai sprendžiamas įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimas ir tokia taisyklė negali būti taikoma ginčo situacijoje, kai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks įsakymas dėl atleidimo.

Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities VPK viršininką atleisti jį iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tenkinant jo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą nurodė, jog iš teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Kauno apylinkės teismui yra perduota baudžiamoji byla Nr. 1-2457-288/2013 su kaltinamuoju aktu, kurioje pareiškėjas yra kaltinamas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad sprendžiant pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą svarstytinas ir Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, privalėjo arba Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais spręsti jo atleidimo klausimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba, vadovaudamasis aukščiau nurodyta administracinių teismų praktikoje suformuota taisykle, vertinti reikšmingus tarnybos santykiams faktus atsižvelgiant į jų padarymo (vykdymo ) laiką, ir spręsti klausimą dėl atleidimo iš tarnybos kitu Statute numatytu pagrindu. Kadangi atsakovas nei vieno iš šių veiksmų neatliko, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo įgyvendinti įstatymą – atleisti E. B. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu tenkintas iš dalies, įpareigojant atsakovą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos atsakovui pačiam parenkant atleidimo pagrindą.

III. Kauno apskr. VPK , nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 45-46), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, jog E. B. 2013 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno apskr. VPK viršininką su prašymu atleisti jį iš vidaus tarnybos nuo 2013 m. gegužės 29 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau 2013 m. gegužės 31 d. raštu jis buvo informuotas, kad dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos nebus sprendžiama tol, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas drausminės atsakomybės klausimas.

Paaiškino, kad dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų 2013 m. gegužės 29 d. Kauno apskr. VPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris vadovaujantis Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 9 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 18 punktu, buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Šiuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Atsakovo nuomone, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla ir joje nebus priimtas procesinis sprendimas, atnaujinti tarnybinio patikrinimo procedūros nėra pagrindo, o procedūros neatnaujinus nėra galimybės priimti sprendimą atleisti pareiškėją iš tarnybos dėl savo poelgiu pažeminto pareigūno vardo (Valstybės tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.).

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo prašymas atleisti jį iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją buvo vėlesnis pareiškėjo veiksmas laiko atžvilgiu ir turi būti sprendžiamas eilės tvarka teisiškai kvalifikavus jo pirmiau padarytus veiksmus, susijusius su padaryta nusikalstama veika.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai remiasi neaktualia Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities VPK laikinai einančio viršininko pareigas D. Ž. įsakymo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išėjimo į pensiją, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo tarnybinio nusižengimo ir išspręstas pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl E. B. tarnybos stažo, sudarančio teisines prielaidas ne tik prašymui dėl išėjimo į pensiją pateikti, bet ir tokiam prašymui spręsti, nėra. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjui realizavus įstatymu suteiktą teisę ir išreiškus savo tikrąją valią, vėliausiai po 14 kalendorinių dienų turėjo būti išspręstas jo atleidimo iš vidaus tarnybos klausimas. Teismas skundžiamą atsakovo raštą vertino kaip atsakovo atsisakymą atleisti pareiškėją iš tarnybos pagal jo prašymą, ir konstatavęs, jog pareiškėjas iš tarnybos neatleistas nepagrįstai, šį raštą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atleisti pareiškėją iš tarnybos jo prašymu dėl išėjimo į pensiją teismas tenkino iš dalies, pažymėjęs, kad atsakovas turi teisę vertinti reikšmingus tarnybos santykiams faktus atsižvelgiant į jų padarymo (vykdymo) laiką, ir spręsti klausimą dėl atleidimo iš tarnybos kitu Statute numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vidaus tarnybą pradėjo 1992 m. birželio 22 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2013 m. gegužės 29 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriuje 2013 m. gegužės 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00354-13. Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 29 d. E. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Tuo pagrindu tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00354-13. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovui 2013 m. gegužės 29 d. prašymą atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) nuo 2013 m. gegužės 29 d. Atsakovas, ginčijamame sprendime informavo pareiškėją, jog pirmesnis laiko požiūriu yra tarnybinis nusižengimas, galimai turintis nusikalstamos veikos požymių, todėl klausimas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos paties pareiškėjo prašymu nebus sprendžiamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo tarnybinio nusižengimo.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Pagal Statuto 55 straipsnį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai); prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui; pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos; po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, taigi yra saistomas anksčiau priimtose nutartyse pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Pažymėtina, jog paminėtų Statuto normų taikymo išaiškinimas panašioje situacijoje buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-287/2014. Šioje byloje teisėjų kolegija išaiškino, jog pagal paminėtas teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, tačiau nustatytu terminu nepaaiškėjus faktui apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą nesvarbu, kad jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros nėra pasibaigę.

Šioje byloje teisėjų kolegija reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos praktikos, nenustatė, todėl konstatuoja, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Minėtoje administracinėje byloje Nr. A-143-287/2014 teisėjų kolegija taip pat vertino, kad atsakovo raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas, jog jo atleidimo iš tarnybos paties prašymu klausimas nebus sprendžiamas, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas drausminės atsakomybės klausimas, ABTĮ taikymo požiūriu negali būti laikomas administraciniu sprendimu, o reikalavimas panaikinti tokį sprendimą nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Vidaus tarnybos statuto taip pat Tvarkos 35 punkto redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, nuostatas bei padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nepagrįstai nesprendė pareiškėjo E. B. atleidimo iš tarnybos klausimo jo prašymu Statuto nustatyta tvarka ir terminais, tačiau jo 2013 m. gegužės 31 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos nebus sprendžiama tol, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas drausminės atsakomybės klausimas, nepagrįstai vertino kaip atsakovo atsisakymą atleisti pareiškėją iš tarnybos. Minėto rašto turinys patvirtina, kad atsakovas pareiškėjo prašymo iš esmės nesprendė ir jokio sprendimo dėl jo atleidimo iš tarnybos nepriėmė, o tik informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus sprendžiamas tam tikrą laiką. Taigi šis raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, o tokie atsakovo veiksmai, kai jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišsprendė pareiškėjo prašymo, pripažintini neteisėtu atsakovo neveikimu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą nutrauktina, o atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą iš esmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus dėl atsakovo 2013 m. gegužės 31 d. rašto reikšmės bei siekiant vienodos teismų praktikos formavimo teismo sprendimas keistinas bylos dalį dėl šio rašto panaikinimo nutraukiant ir įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti nutraukiant administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimą Nr. 20-S-1616 ir įpareigojant atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjo E. B. 2013 m. gegužės 29 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 12 punktą iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė