AS-552-934-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-934/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Fisanta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Fisanta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Fisanta“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (37)SD-6382 ir įpareigoti Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrių atlikti papildomą tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu UAB „Fisanta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. pateikė prašymus jo naudai iš pareiškėjo priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti – 2 420 Lt, bei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 1 210 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė V. J. iš pareiškėjo UAB „Fisanta“ 2 420 Lt atstovavimo išlaidų administracinėje byloje Nr. I-4083-331/2013, o V. J. prašymo dalį dėl 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad įsiteisėjęs sprendimas yra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens V. J. naudai. Teismas vadovavosi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, pažymėjo, kad Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga.

Teismas nustatė, kad V. J. atstovavo advokatė Daiva Balčiūnienė. V. J. teismui pateikė 2013 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADB 1587 apmokėti 2 420 Lt (už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Teismas nurodė, kad 2013 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 614422 patvirtina, jog V. J. advokatei sumokėjo 2 420 Lt.

Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.2 punktu ir konstatavo, kad maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo parengimą sudaro 3 000 Lt, ir darė išvadą, kad V. J. prašoma atlyginti išlaidų suma neviršija šio dydžio, todėl jam priteistina 2 420 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas atsižvelgė į administracinių teismų praktiką ir V. J. prašymo dalį dėl 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III. Pareiškėjas UAB „Fisanta“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neteikė jokio reikalavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, jo interesams, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo patyrė naudą. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, pagrindžiančios, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra pats kaltas dėl veiksmų, dėl kurių jis susižalojo. Pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įtrauktas į bylą teismo iniciatyva. Pareiškėjo manymu, jo prašymo atlikti papildomą tyrimą atmetimas nėra naudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra aišku, kodėl buvo priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, nes teismo sprendime buvo konstatuota, jog pats trečiasis suinteresuotas asmuo buvo aplaidus, neatsargus ir neatidus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, tokie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas ir kitas ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė jam iš pareiškėjo 2 420 Lt atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas UAB „Fisanta“ atskiruoju skundu iš esmės nesutinka, kad teismo sprendimas šioje administracinėje byloje buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, ir mano, kad V. J. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Fisanta“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (37)SD-6382 ir įpareigoti Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrių atlikti papildomą tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo. Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius priėmė 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (37)SD-6382, išnagrinėjęs UAB „Fisanta“ prašymą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu UAB „Fisanta“ darbuotojas V. J. patyrė sunkų kūno sužalojimą, papildomo tyrimo. Šiame rašte atsakovas priėjo išvadą, jog skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymas dėl papildomo tyrimo buvo grindžiamas paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kad V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios sau (savo interesais). Taigi, kaip nurodė UAB „Fisanta“ savo 2013 m. balandžio 22 d. prašyme Nr. V-12-029 Inspekcijai, patenkinus tokį UAB „Fisanta“ prašymą ir įvertinus papildomas aplinkybes būtų pagrindas konstatuoti, jog susižalojimas įvyko savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbant sau (savo interesais).

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą, iš esmės reiškia teismo sprendimo priėmimą trečiojo suinteresuoto asmens V. J. naudai. Pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimo atveju kiltų realus pagrindas atsakingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinti tik V. J., eliminuojant UAB „Fisanta“ atsakomybę. Tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nereiškė jokių reikalavimų trečiajam suinteresuotam asmeniui savaime nerodo, jog pareiškėjo keltų reikalavimų tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos trečiojo suinteresuoto asmens interesams. Be to, tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, V. J. neįgijo jokių papildomų teisių įsigaliojus teismo sprendimui, savaime nepaneigia, jog teismo sprendimas buvo priimtas V. J. naudai. Priešingai, iš bylos turinio akivaizdu, jog pareiškėjo skundo tenkinimo atveju V. J. kiltų neigiamos pasekmės, o pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimas nagrinėti administraciniame teisme lėmė trečiojo suinteresuoto asmens išlaidas advokato pagalbai sumokėti už atsiliepimo į skundą surašymą. Kaip minėta, pareiškėjo prašymas atsakovui dėl papildomo tyrimo atlikimo išimtinai susijęs su visiškos atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo perkėlimu V. J., todėl sprendžiant klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neturi reikšmės aplinkybė, kieno iniciatyva V. J. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde pacituoti teiginiai iš apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimtos nutarties nerodo naujų trečiajam suinteresuotam asmeniui nenaudingų aplinkybių konstatavimo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 62-67). Byloje esantys 2013 m. liepos 1 d. PVM sąskaita Nr. ADB 1587 ir 2013 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 614422 patvirtina, kad pareiškėjas advokatei Daivai Balčiūnienei už jo atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme sumokėjo 2 420 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgusi į administracinės bylos pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą, mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Fisanta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas