AS-369-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-369-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05761-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. L., G. G., T. V., M. N., A. N., P. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., M. G. (M. G.), Švenčionių rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarei Ingai Navickienei, Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarei Renatai Jaskutėlienei dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (b. l. 1–9), prašydama:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2.9-86-10100 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. G.“;

2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2.9-86-10101 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G.“;

3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2.9-86-12277 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui mirusiam M. G.“;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S45-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. G.“;

5) pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 957, kuria V. G. padovanojo L. L. 4,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių raj. sav.;

6) pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kuria G. G. ir T. V. paveldėjo 4,41 ha ir 0,47 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k, Švenčionių raj. sav.;

7) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria V. G. ir P. G. pardavė 0,42 ha ir 0,18 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių raj. sav., M. N. bendrosios nuosavybės teise;

8) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria V. G. ir P. G. perdavė, o M. N. priėmė 0,42 ha ir 0,18 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių raj. sav.;

9) taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. G. ir T. V. 4,41 ha ir 0,47 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių raj. sav., Lietuvos valstybei;

10) taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovės L. L. 4,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių raj. sav., Lietuvos valstybei;

11) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti valstybei iš P. G. 28 274 Lt, kuriuos V. G. ir P. G. gavo pagal 2006 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 91–93) atsisakė priimti pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjai neprašant šio termino atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ir išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu, kartu pateikiant teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teismų praktikoje prokurorui, besikreipiančiam į teismą dėl viešojo intereso gynimo, šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau. Teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą, turi nustatyti termino eigos pradžią, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Iš pareiškimo argumentų ir byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas J. A. P. pareiškimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų bei argumentuotos pozicijos dėl pareiškime nurodytų aplinkybių pateikimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. lapkričio 13 d. raštu, kuris Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2014 m. lapkričio 17 d., pateikė išsamius paaiškinimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. G., M. G. ir G. G. į buvusių savininkų A., A. ir M. G. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą Padubinės kaime, Švenčionių rajone valdytos žemės bei pateikė nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas, susijusias su Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodytų aplinkybių tyrimu (iš viso 338 lapai), todėl prokuroras pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo teismui turėjo pateikti teismui iki 2014 m. gruodžio 17 d., o pateikė 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą tokiam pareiškimui paduoti.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-748/2013 pažymėjo, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas teismui turėjo būti paduotas iki 2014 m. gruodžio 17 d., o pareiškėja pareiškimą pateikė 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidusi terminą jam paduoti, ir neprašė šio termino atnaujinti, teismas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atskirajame skunde (b. l. 97–100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl to, kad V. G. (grąžinta natūra 4,88 ha žemės), M. G. (perduota neatlygintinai 4,24 ha žemės) ir G. G. (grąžinta natūra 4,88 ha žemės) nuosavybės teisės atkurtos į didesnę žemės dalį nei iki nacionalizacijos priklausė buvusiam žemės savininkui M. G. (3,5129 ha žemės). Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, motyvuodamas tuo, jog pareiškimas teismui turėjo būti paduotas iki 2014 m. gruodžio 17 d., skaičiuojant nuo Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo Vilniaus apygardos prokuratūroje dienos (2014 m. lapkričio 17 d.).

Pareiškėja akcentuoja, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų bei informacijos nebuvo galimybės visapusiškai išnagrinėti teisinei situacijai reikšmingas aplinkybes ir spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė visų reikalingų dokumentų, patvirtinančių pretendentų ir buvusių savininkų giminystės ryšį bei buvusių savininkų nuosavybės teises, taip pat padarė priešingas išvadas nei prokuroras, surinkęs papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodytais sprendimais V.

G., M. G. ir G. G. nuosavybės teisės atkurtos į trijų buvusių savininkų A. (A.), A. ir M. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 113 esančių giminystės ryšį įrodančių dokumentų matyti, jog V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra M. (M.) G. sūnūs, o G. G. – A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) žmona. Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame rašte, įvertinusi tik šias aplinkybes, priėjo prie išvadų, kad G.

G. sutuoktinis A. G. buvo iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, į kurį pretendentams atkurtos nuosavybės teisės, savininkas. Tačiau vienintelis A. G. nuosavybės teises pagrindžiantis dokumentas, esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje, yra 1923 m. Vilniaus iždo rūmų archyvinio fondo Švenčionių iždo valdybos Joniškio valsčiuje gyvenančių ir turinčių nuosavybę asmenų bylų sąrašas, todėl akivaizdu, jog G. G. sutuoktinis A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) tuo metu negalėjo būti minėto turto savininkas.

Be to, nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra mirties pažyma Nr. 14, kurioje nurodyta, kad Vilniaus r., Sužionių k., (duomenys neskelbtini) mirė 92 metų amžiaus A. G. (t. y. gimęs (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie tai, kas po A. G. mirties paveldėjo ar kitokiu teisėtu būdu valdė jo nuosavybės teise turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo. Taip pat iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, ar G. G. sutuoktinis A. G. (nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra tik G. G. ir A.

G. sutuoktuvių liudijimo kopija bei A. G. mirties liudijimo kopija) buvo susijęs giminystės ryšiu bei koks tas ryšys su buvusiais žemės savininkais ir, ar G. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. G. tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentavo, kad dėl išvardytų trūkstamų duomenų, patvirtinančių žemės savininkų nuosavybės teises bei pretendentų giminystės ryšius, prokuratūra 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą (raštas Nr. 2.S-(206)-66651) bei Lietuvos centrinį valstybės archyvą (raštas Nr. 2.S-(206)-66667). Atsakymus iš minėtų archyvų gavo atitinkamai 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. R4-1885 informavo, kad duomenų apie A.

G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) žemės paveldėjimą bei A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėtą žemę nėra, taip pat pranešė, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Švenčionių apskrities Pabradės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo buto-ūkio lape įrašyti G. M. šeimos nariai, tarp jų ir sūnus G. A., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (P1-7926) P2-9587 informavo, kad po A. G. (duomenys neskelbtini) mirties liko sūnūs A., M., J. ir dukra S..

Taigi, tik iš šių archyvų pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomuose fonduose nėra žinių apie A. G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) turėtos žemės paveldėjimą bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, taip pat buvo nustatyta, kad G. G. sutuoktinis A. G. yra buvusio savininko M. G. sūnus (tą patvirtina ir 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodytas bažnyčios gimimo metrikų knygos įrašas) ir G. G. (kartu su kitais pretendentais) turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į M.

G., o ne A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Skirtingai nė nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. rašte, G. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (6,555 ha žemės ir 1,0925 ha miško), o V. G. ir M. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (3,5129 ha žemės, kiekvienas po 1,75645 ha žemės, t. y. po ½ minėto ploto, gautų duomenų pagrindu nustatyta, kad kiekvienas iš pretendentų turi teisę atkurti nuosavybės teises į M.

G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,5129 ha žemės, t. y. kiekvienas po 1,1709 ha.

Remdamasi nurodytais argumentais pareiškėja teigia, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus termino, kadangi vertinti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, prokuratūra galėjo tik papildomai surinkusi tam reikalingus dokumentus iš archyvų. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis naikintina, nes teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, priėjo prie nepagrįstų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos pareiškimą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (praleistas prašymo padavimo terminas ir neprašomą jo atnaujinti).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo nurodyta, kad prokuroro kreipimuisi dėl viešojo intereso gynimo taikomas bendrasis terminas pareiškimui paduoti, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.). Sprendžiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, siekiant nustatyti viešojo intereso pažeidimą, ir ar terminas, per kurį pareiškėjas, ginantis viešąjį interesą, privalo kreiptis į teismą, nėra praleistas, vertinama, kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl sprendimų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-547/2006, 2007 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-197/2007, 2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-150/2008).

Sprendžiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, vertinamas ir laiko tarpas nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizavimo, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją (LVAT 2004 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-426/2004, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-145/2011, 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013). Iš dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, matyti, kad 2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas J. A. P. prašymas dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 10–13). Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (pareiškėja) 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2S-(206)-52838 (b. l.

73) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų bei informacijos pateikimo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. lapkričio 17 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 1SD-(7.3)-3706 su paaiškinimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. G., M. G. ir G. G. į buvusių savininkų A., A. ir M. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę bei 338 lapus dokumentų kopijų, susijusių su Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 2S-(206)-52838 nurodytų aplinkybių tyrimu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 1SD-(7.3)-3706 gavimo Vilniaus apygardos prokuratūroje diena – 2014 m. lapkričio 17 d. – yra momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia.

Pareiškėja atskirajame skunde su tokiu teismo nustatytu kreipimosi į teismą termino pradžios momentu nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba su 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-3706 nepateikė prokuratūrai visų reikalingų dokumentų, patvirtinančių pretendentų ir buvusių savininkų giminystės ryšį bei buvusių savininkų nuosavybės teises, todėl prokuratūra 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į archyvus dėl dokumentų, kurie buvo reikalingi visapusiškam situacijos įvertinimui ir tokius dokumentus gavo 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. Pasak pareiškėjos, terminas paduoti skundą teismui turi būti skaičiuojamas nuo dokumentų gavimo iš archyvo datos, todėl pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo teismui 2014 m. gruodo 31 d. paduotas nepraleidus termino.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad prokurorė, 2014 m. gruodžio 30 d. pareiškime dėl viešojo intereso gynimo, be kita ko, nurodė ir tą aplinkybę, kurią akcentuoja atskirajame skunde, t. y. kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 1SD-(7.3)-3706 ir pateiktoje medžiagoje trūko duomenų visapusiškam situacijos įvertinimui dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, todėl prokuratūra 2014 m. lapkričio 19 d. dėl trūkstamų duomenų kreipėsi į archyvus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl būtinumo rinkti papildomą medžiagą iš archyvų nevertino ir šiuo aspektu 2015 m. sausio 7 d. nutartyje nepasisakė. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą, termino paduoti teismui skundą (prašymą) pradžios momento nustatymo aspektu netyrė ir nenustatė, ar prokuratūrai 2014 m. lapkričio 17 d. gavus iš Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamą medžiagą, įvertinimui dėl galimo viešojo intereso gynimo buvo būtina kreiptis į archyvus dėl papildomos medžiagos rinkimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Byloje yra duomenys apie atitinkamos medžiagos gavimo prokuratūroje tris datas (2014 m. lapkričio 17 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos; 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. iš archyvų). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino paduoti skundą skaičiavimo nuo 2014 m. lapkričio 17 d. galėtų būti pagrįstos tuo atveju, jei būtų motyvuotai nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys prokuratūrai buvo pakankamai priimti sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir kreipimosi į teismą, o papildomų duomenų rinkimas iš archyvų sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui nebuvo reikalingas (dubliavo prokuratūros turimus duomenis, buvo perteklinis ar kt.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl to turi būti panaikinta, o pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis